Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-732-227/2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07649-2015-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Terra crudus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-181-452/2016 pagal ieškovės BUAB „Terra crudus“ ieškinį atsakovams M. A. Ž., D. J., tretiesiems asmenims BUAB „Adsum“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Terra crudus“ prašė priteisti iš atsakovo M. A. Ž. 955,75 Eur, solidariai iš abiejų atsakovų 10261,26 Eur patirtą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-03-29 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Terra crudus“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adsum“. Ji administravimo paslaugas teikė iki 2015-07-27. Jos direktorius ir vienintelis akcininkas M. A. Ž., o įgaliotas asmuo D. J.. 2015-07-27 bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Alksnuva“.Nurodė, kad iš bankrutuojančios UAB „Terra crudus“ buvo pervedami pinigai .2013-12-09 į atsakovo M.A. Ž. asmeninę sąskaitą pervesta 955,75 Eur (3300 Lt), kaip darbo užmokestis, nors darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta2013-10-01 į administratoriaus UAB „Adsum“ sąskaitą be pagrindo (nesant PVM sąskaitos-faktūros) pervesta 868,86 Eur (3000 Lt) suma.Laikotarpiu nuo 2013-10-02 iki 2013-12-10 į D. J. asmeninę sąskaitą pervesta 1763,79 Eur (6090 Lt), kurie ieškovei grąžinti 2013-10-16 ir 2013-12-10.2013-12-09 į UAB „Išvarta“ sąskaitą pervesta 753,01 Eur (2600 Lt) suma, kuri ieškovei grąžinta 2014-12-31. 2014-12-31 iš ieškovės sąskaitos į UAB „Adsum“ kasą įnešta 5485,40 Eur (18940 Lt) nepilnai užpildant kasos pajamų orderius.2014-07-07 ir 2014-09-05 buvo parduoti ieškovės automobiliai „Mitsubishi Colt“ ir „Mitsubishi Pajero Sport“ už 3620,25 Eur (12500 Lt), nors remiantis viešai prieinama informacija www.autoplius.lt automobilių rinkos vertė yra 7500 Eur. Be to automobiliai parduoti pažeidžiant LR Įmonių bankroto įstatymo normas bei 2013-08-05 kreditorių susirinkimo nutarimą, pagal kurį automobiliai turėjo būti parduodami varžytinėse, o jų nepardavus laisvu pardavimu už nustatytą kainą: „Mitsubishi Colt“- už ne mažesnę nei 17745,53 Lt (5139,46 Eur) vertę ir „Mitsubishi Pajero Sport“ - už ne mažesnę nei 13434,99 Lt (3891,04 Eur) vertę. Šiais atsakovų veiksmais ieškovei buvo padaryta 11.217,01 Eur žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, priteisė iš ieškovės 14,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2013-03-29 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Terra crudus“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adsum“ (11-12 b.l.). 2013-08-05 BUAB „Terra crudus“ kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas 4344,30 Eur (15000 Lt) atlyginimas administratoriui ir 2896,20 Eur (10000 Lt) sumą administravimo išlaidoms dengti už visą administravimo laiką.2011-01-03 UAB „Adsum“ vienintelio akcininko sprendimu, bendrovės vadovui M. A. Ž. nuo 2011-01-03 nustatytas 926,78 Eur (3200 Lt) atlyginimas (93 b.l.). 2012-02-14 UAB „Adsum“ direktoriaus įsakymu Nr. 2012/001 D. J. paskirta bankroto administratoriaus padėjėja ir pavesta jai organizuoti bei atlikti UAB „Adsum“ administruojamų įmonių bankroto procedūras (67 b.l.). 2012-06-23, 2012-12-12, 2013-12-13, 2015-01-23 UAB „Adsum“ direktorius M. A. Ž. laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2015-04-30 įgaliojo D. J. atstovauti UAB „Adsum“ (84-87 b.l.). UAB „Adsum“ už suteiktas administravimo paslaugas pateikė BUAB „Terra crudus“ sąskaitas-faktūras : 2013-12-31 Nr. 013/015 dėl 4344,30 Eur(15.000Lt) ir 2014-12-31 Nr. 014/015 dėl 2896,20 Eur (10000 Lt) (34-35 b.l.). Iš ieškovės sąskaitos 2013-10-01 pervesta 868,86 Eur (3000 Lt) administratoriui UAB „Adsum“ už administravimo paslaugas (19 b.l.). 2014-12-31 kasos išlaidų orderiu sumokėta UAB „Adsum“ 5485,40 Eur (18940 Lt) už bankroto administravimo paslaugas ir administratoriaus atlyginimą (25 b.l.). Iš BUAB „Terra crudus“ sąskaitos nuo 2013-10-02 iki 2013-12-10 į D. J. asmeninę sąskaitą pervesti 1763,79 Eur (6090 Lt).Juos D. J. grąžino : 2013-12-16 - 55,03 Eur (190 Lt) sumą (22, 39 b.l.), 2013-10-10 - 1708,76 Eur (5900 Lt)(23, 39 b.l.).UAB „Išvarta“ 2014-12-31 grąžino BUAB „Terra crudus“ 753,01 Eur (2600 Lt) (24, 40 b.l.). Iš transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių nustatė, kad automobilis „Mitsubishi Colt“ buvo parduotas už 2027,34 Eur (7000 Lt) sumą, automobilis „Mitsubishi Pajero Sport“ – už 1592,91 Eur (5500 Lt) sumą (26-27 b.l.). Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-07-27 BUAB „Terra crudus“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Alksnuva“ (13-14 b.l.), kuriai visus dokumentus perdavė UAB „Adsum“ (15-18 b.l.).Ieškovė BUAB „Terra crudus“ nepateikė kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB „Adsum“ (90-92 b.l.), nors pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalį įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas darė išvadą, kad pinigai sumokėti UAB „Adsum“ nepažeidžiant 2013-08-05 vykusio BUAB „Terra crudus“ kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo dėl lėšų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo, todėl žala ieškovei nepadaryta.Konstatavo, kad dėl to, jog D. J. ir UAB „Išvarta“ grąžino ieškovei jiems pervestus pinigus, ieškovė nepatyrė žalos i 1763,79 Eur (6090 Lt) buvo gražinti ieškovei 2013-10-16 ir 2013-12-10, o 2013-12-09 į UAB „Išvarta“ sąskaitą pervesti 753,01 Eur (2600 Lt) buvo grąžinti ieškovei 2014-12-31, ieškovė nepatyrė jokios žalos. Nustatė, kad darbo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo nėra. Konstatavo, kad 2013-12-09 pervedant iš ieškovės sąskaitos tiesiogiai į atsakovo M.A. Ž. asmeninę sąskaitą 955,75 Eur (3300 Lt), įvardintus kaip „Darbo užmokestis“ , nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai ir nepadaryta žala ieškovei, nes ieškovės administratoriumi buvo paskirta UAB „Adsum“ ,kuriai kreditoriai buvo nustatę 4344,30 Eur (15000 Lt) atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytu, kad dėl automobilių pardavimo buvo padaryta 3907 Eur žala, nes ieškovė pateikė tik transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis, kuriose nurodyta pardavimo kaina. Pripažino, kad nėra jokių duomenų apie parduotų transporto priemonių būklę jų pardavimo metu, specialistų ar ekspertų išvados apie jų rinkos vertę, nenurodytos jas charakterizuojančios savybės ir pan., ieškovė nepateikė kaip nurodo tinklapyje www.autoplius.lt skelbtų panašių automobilių rinkos verčių, kad būtų galima palyginti automobilius su panašiomis techninėmis savybėmis ir komplektacija. Sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog transporto priemonės yra parduotos ne varžytinėse, neleidžia daryti išvados, kad ieškovei buvo padaryta žala. Teismas laikė neįrodyta ieškovės abejonę, kad 2014-12-31 5485,40 Eur (18940 Lt) iš ieškovės kasos paimta suma nebuvo įnešta į trečiojo asmens BUAB „Adsum" kasą.Konstatavo, kad atsakovai veikė teisėtai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų todėl, nenustačius bent vienos iš bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos) negali atsakovams atsirasti ir turtinė pareiga atlyginti galimai ieškovės patirtų nuostolių.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Terra crudus“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas), priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.) ir įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 177 str., 185 str.). Nurodo, kad teismas neįvertino, jog pagal Buhalterinės apskaitos 14 straipsnį atsakovas, būdamas UAB „Adsum“ vadovu, privalėjo organizuoti tinkamą ieškovės buhalterinės apskaitos vedimą, tačiau šios pareigos nevykdė, kas negali būti pateisinama sirgimu. Atsakovė nebuvo paskirta ieškovės buhaltere, kasininke, turinčia teisę tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą, ji buvo neteisėtai įgaliota atstovauti bankroto administratoriui UAB „Adsum“, tačiau ji pasirašė kasos knygą kaip ieškovės kasininkė, o kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius – kaip ieškovės vyr.buhalterė, dėl ko ieškovės pateikti buhalteriniai dokumentai apie atliktas operacijas grynais pinigais negali būti pripažįstami tinkamais ieškovės buhalteriniais dokumentais. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovės operacijas grynais pinigais sudarė atsakovė D. J. (2013-10-16, 2013-12-10), L. K. PĮ (2014-07-03, 2014-07-07), UAB „Išvarta" (2014-12-31) ir tretysis asmuo UAB „Adsum" (2014-12-31), kadangi be įmonių atstovų parašų ieškovės kasos dokumentai nelaikyti buhalteriniais dokumentais.Ant UAB „Adsum" administratoriaus teismui pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių nėra vadovo M. A. Ž. parašų, UAB „Adsum" administratorius nepateikė teismui įrodymų, jog 2014-12-31 iš ieškovės gavo grynus pinigus ir su juo buvo atsiskaityta už administravimo paslaugas.Pareigą įrodyti pinigų išmokėjimą iš ieškovės kasos ir pinigų įnešimą į UAB „Adsum" kasą turėjo atsakovai, o ne ieškovė, kuri teigė operacijas buvus fiktyviomis. Teismas neatskleidė bylos esmės. Nors administratoriumi buvo paskirta UAB „Adsum“, tačiau ji neatliko jokių funkcijų neatliko ir nepadarė ieškovei žalos. Atsakovai savo neteisėtą veiklą bandė pridengti UAB „Adsum“, kad išvengtų tiesioginės atsakomybės. Atsakovai, pažeisdami kreditorių susirinkimo nutarimą, pardavė ieškovės automobilius per maža kaina, išleido ieškovės pinigus, darydami pavedimus į savo asmenines sąskaitas, neva tai skolindami ieškovės pinigus UAB „Išvarta“, sumokėdami I. Z. darbo užmokesčio už UAB „Adsum“ grąžinimą (tą pačią dieną parodoma, kad pinigai įnešami į ieškovės kasą). Atsakovai vėliau surašė ieškovės Kasos knygą, kurioje parodė, kad neteisėtai išleisti ieškovės pinigai buvo įnešti į ieškovės kasą ir visi kasoje esantys 18 940 Lt išmokėti UAB „Adsum“.Atsakovai, kurių atsakomybė kildinama iš delikto, pripažintini solidariai atsakingais už ieškovei padarytą žalą, nes juos siejo bendri ir neteisėti veiksmai, iš duomenų galima spręsti apie atsakovų kryptingą veikimą ir sąmoningą neteisėtų veiksmų, lėmusių ieškovei nuostolių atsiradimą ir suformavimą. Ieškovė įrodė visus atsakovų civilinės atsakomybės požymius. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neteisėtai įgaliojo atsakovę D. J. atstovauti UAB „Adsum", nors žinojo, kad ji neturi bankroto administratoriaus kvalifikacijos ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams atlikti neteisėtus ieškovei žalingus veiksmus, išleidžiant ieškovės pinigus. Nors atsakovas nurodė, jog D. J. peržengė išduoto įgaliojimo ribas, bet su ieškiniu nesutiko pilnai, kad patvirtina, jog jų veiksmai bendri. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad UAB „Adsum" ir jos administruojamose įmonėse būtų tinkamai vedama buhalterinė apskaita, tačiau to nepadarė, UAB „Adsum“ pati bankrutavo. D. J. neturėdama teisės tvarkyti ieškovės buhalterinės apskaitos, ją netinkamai tvarkė, be teisinio pagrindo sau ir kitiems asmenims pervedinėjo ieškovės pinigines lėšas, kol pinigų nebeliko. Atsakovai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, pinigus naudojo savo reikmėms, skolino UAB „Išvarta“, ne įnešinėjo ieškovės grynus pinigus į sąskaitą, bet juos nuimdavo, vėliau buhalterijoje bandė parodyti pinigų įnešimą į ieškovės kasą. 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo kreditorių susirinkimas nustatė, kad automobilių nepardavus varžytinėse, automobiliai negali būti parduoti už mažesnę nei jų likutinė balansinė vertė, o jų nepardavus už likutinę balansinę vertę įpareigojo bankroto administratorių per 14 kalendorinių dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio automobilių pardavimo kainų nustatymo, todėl atsakovai pažeidė ieškovo kreditorių susirinkimo nutarimą ir neteisėtai automobilius pardavė už ieškovės kreditorių nenustatytą mažą kainą, kuri buvo tris kartus mažesnę už kreditorių susirinkimo nutarime nurodytą kaip nustatytą turto vertintojo.2013 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo kreditorių susirinkimas UAB „Adsum" nustatė 15 000 Lt atlyginimą už visą ieškovo bankroto procedūrą, tačiau UAB „Adsum" neatliko jokių ieškovės bankroto administratoriaus pareigų, atsistatydino anksčiau laiko, todėl jam atlyginimas už ieškovės bankroto administravimą nepriklausė ir jo bendrovė negavo. Atsakovės UAB „Adsum" vardu ieškovei išrašyta Sąskaita faktūra už faktiškai patirtas administravimo išlaidas 10 000 Lt sumai faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepagrįsta, kas patvirtina, jog pinigus atsakovė išsimokėjo sau. 2013 m. gruodžio 9 d. iš ieškovės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą pervesta 3300 Lt (955,75 Eur) kaip darbo užmokestis, tačiau atsakovai darbo užmokesčio sumokėjimo pagrįstumo įrodymų nepateikė, be to, niekas be vadovo negalėjo prašyti, duoti nurodymus pervesti jam darbo užmokestį iš ieškovės, su kuria darbo santykių neturėjo. Atsakovas M. A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad vienintelio akcininko sprendimu akcininkas nusprendė nustatyti etatinį atlyginimą UAB „Adsum“ vyriausiajai finansininkei D. J. nuo 2011-01-03 2800 Lt, kas patvirtina, kad ji UAB „Adsum“ ėjo vyriausiosios finansininkės pareigas, todėl turėjo teisę atlikti pinigines operacijas.Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai finansinių dokumentų ydingumas (jeigu toks būtų įrodytas) sukėlė žalos atsiradimą, kaip dėl to ieškovė neteko turto.Nesutinka su apeliantės naujai nurodomais motyvais, kad UAB „Adsum“ ieškovės bankroto administravimo funkcijų visai neatliko, kadangi, kaip matyti iš atsakovės parengtos ataskaitos, trečiasis asmuo vedė bylas teismuose, rengė procesinius dokumentus, sudarė taikos sutartis, teikė teismui tvirtinti kreditorinius reikalavimus, pardavinėjo turtą, šaukė tris kreditorių susirinkimus, organizavo varžytines, svarstyta ataskaita kreditorių susirinkime. CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Adsum“, juridinis bankroto administratorius negalėtų įvykdyti prievolės ieškovei, kad neturi turto, kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nereiškė.Finansinių operacijų atlikimo metu (nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d.) atsakovas sunkiai sirgo, dėl ko nėjo savo pareigų UAB „Adsum“, jis 2012 m. birželio 23 d. įgaliojimu buvo pavedęs atsakovei D. J. atstovauti UAB „Adsum“ bei jos administruojamas bankrutuojančias įmones, todėl realiai jokių finansinių operacijų pats neatliko, savo veiksmais žalos ieškovui nepadarė. Todėl bendrų veiksmų tarp abiejų atsakovų nebuvo, taip pat nėra bendrai padarytos žalos. Solidari civilinė atsakomybė pagal CK 6.265 straipsnio 2 dalį yra galima tarp atstovaujamojo asmens (UAB „Adsum“) ir jo atstovo (D. J.). Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė D. J., tretieji asmenys BUAB „Adsum“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl žalos padarymo ieškovei B UAB :Terra crudus“ ją administruojant administratoriui UAB „Adsum“ .Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013-03-29 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Terra crudus“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adsum“. Laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2015-07-27 bankroto administravimo paslaugas UAB „Terra crudus“ vykdė UAB „Adsum“ direktorius ir vienintelis akcininkas M. A. Ž. ir įgaliotas asmuo D. J.. 2015-07-27 Panevėžio apygardos teismas BUAB „Terra crudus“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Alksnuva“. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tuo laikotarpiu, kai bankroto administravimo paslaugas UAB „Terra crudus“ vykdė UAB „Adsum“ direktorius ir vienintelis akcininkas M. A. Ž. ir įgaliotas asmuo D. J., bankrutuojančiai UAB „Terra crudus“ dėl šių asmenų buvo padaryta 11217,01 Eur žala.Pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog atsakovų atsakomybė kyla iš delikto, kad bankrutuojančiai įmonei būtent jie padarė žalą savo veiksmais, o ne UAB „Adsum“, tačiau taip pat pripažįsta, kad būtent UAB „Adsum“ buvo paskirtas bankroto administratoriumi, o atsakovai galimai savo neteisėtą veiklą bandė pridengti šia bendrove, kad išvengtų tiesioginės atsakomybės. Iš tokių aplinkybių akivaizdu, kad apeliantei yra suprantama, jog atsakovai veikė ne savo, bet UAB „Adsum“ vardu, kadangi galimai neteisėtų veiksmų atlikimo metu jie buvo UAB „Adsum“ darbuotojai. Bankroto administratoriumi gali būti teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2014-07-01). Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2014-07-01). Tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik pačiam administratoriumi paskirtam juridiniam asmeniui ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas; jam civilinė atsakomybė taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-605/2014); administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Taip pat pastebėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio nuostatas administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė atliekant už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu, o administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakyta, kad jeigu reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, tai tinkamas atsakovas yra bankroto administratorius – įmonė, ne jos darbuotojas (administratorius): bankroto administravimo paslaugas teikiant juridiniam asmeniui, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektai (CK 6.264 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6. 264 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad žalą padarė įmonės darbuotojas, įmonė ir yra atsakinga už darbuotojo padarytą žalą, t. y. administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis).Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas netinkamiems atsakovams šioje byloje, nes atsakovai darbo teisiniais santykiais buvo susiję su B UAB „Adsum“, kuri buvo paskirta administratoriumi BUAB „Terra Crudus“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas byloje aiškinosi šią aplinkybę ir įtraukė į bylą B UAB „Adsum“ trečiuoju asmeniu, tačiau ieškovai laikėsi pozicijos, kad žalą turi atlyginti tik atsakovai, o ne jų darbdavys (B UAB „Adsum“). Tokį sprendimą ieškovas motyvavo tuo, kad B UAB „Adsum“ yra bankrutuojanti įmonė. Teisė pasirinkti atsakovus priklauso išimtinai ieškovui(CPK 45 str.). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ĮBĮ 11 straipsnio ir CK 6.264 straipsnio, kuriuose nustatyta darbdavio (bankroto administratoriaus) atsakomybė už jo darbuotojo padarytą žalą, nuostatomis, o ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad UAB „Adsum“, kuri buvo paskirta ieškovės bankroto administratoriumi, nepadarė žalos bankrutuojančiai UAB „Terra crudus“, nereiškė šiai bankrutuojančiai bendrovei kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, taip pat netikslino, kieno atžvilgiu yra pareikštas ieškinys, pripažintina, kad buvo pagrindas pareikšto ieškinio netenkinti dėl aukščiau nurodytų motyvų, t.y, dėl to, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams (CPK 45 str.). Dėl aukščiau išdėstyto teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti ieškinį yra iš esmės teisingas, tačiau jis turėjo būti atmestas kitais nei tai padaryta argumentais- dėl to, kad pareikštas ne tam atsakovui. Todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įrodymų vertinimu sprendžiant dėl žalos atlyginimo.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nors pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus materialinės teisės nuostatų dėl darbdavio (bankroto administratoriaus) atsakomybės dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų, tačiau sprendimas netenkinti ieškinio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl sprendimo keisti nėra pagrindo. Jis paliktinas galioti kitais pirmiau aptartais argumentais.Apeliacinio skundo netenkinus iš ieškovės priteistinos atsakovo M. A. Ž. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudarė 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš BUAB „Terra crudus“, į.k. 300561132, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti M. A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteistina suma mokėtina iš BUAB „Terra crudus“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.