Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo V. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ str. 4 d., nubaustas 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. teismo nubaustas pagal ATPK 189⁴ str. 4 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2013-05-27 atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32-1142-(2.9.2.8-AP2), būdamas įpareigotas iki 2013-07-01 organizuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio garažų pastato konstrukcijų ekspertizę (įvertinant visų konstrukcijų būklę), pagal pateiktas eksperto išvadas ir rekomendacijas nedelsiant organizuoti pastato konstrukcijų remontą teisės aktų nustatyta tvarka ir informuoti skyrių, šių įpareigojimų nustatytu laiku neįvykdė, pastato konstrukcijų ekspertizės neatliko, remonto darbų nevykdo, nors statinys turi galimos avarinės būklės požymių, tuo jis neįvykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tik iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo jis sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2013-06-03 kreipėsi į statinio statybos darbus atliekančią įmonę UAB „3SV“, kad būtų įvertinta, kokie remonto darbai turėtų būti atlikti. Apeliantas pažymi, kad apie tokią sutartį nei jis, nei kas nors iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbuotojų nebuvo informuoti. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad jis žinojo apie tokios sutarties buvimą. Pasak apelianto, šiems darbams atlikti reikalinga trišalė sutartis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šalių susitarimu, jis surado įmonę UAB „Statybų ekspertų biuras“, su kuria 2013-06-28 buvo pasirašytas „Dėl požeminių garažų su lengvųjų automobilių stovėjimo aikštele ant jų stogo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, konstrukcijų ekspertizės atlikimo“ ketinimo protokolas, kuris J. G. buvo išsiųstas registruotu laišku, byloje yra išsiuntimo kvitas. Apeliantas pažymi, kad šis ketinimų protokolas skundžiamame apylinkės teismo nutarime nebuvo įvertintas. Apeliantas mano, kad iš šių dokumentų (ketinimų protokolo ir kvito) matosi, kad jis ėmėsi veiksmų spręsti susidariusią situaciją.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad ATPK 35 str. 1 d. yra nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pasak apelianto, nei vienas iš teismų, nagrinėjusių administracinę bylą, šio termino nėra pratęsęs.

Institucija atkreipia dėmesį, kad V. K. yra UAB „V“ (duomenys pakeisti), kuriam nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, direktorius. Vadinasi, jis yra atsakingas už tinkamą statinių priežiūrą ir privalo vykdyti tiek statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tiek statybos priežiūrą atliekančių specialistų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, administracinių teisės pažeidimų protokolas V. K. buvo surašytas pagrįstai ir iš aukščiau minėtų aplinkybių matyti, jog pastarasis sąmoningai įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ str. 4 dalyje, nevykdydamas įpareigojimų numatytų Patikrinimo akte. Pasak institucijos, apelianto argumentai, neva teismas nepagrįstai jį laikė padariusiu administracinį teisės pažeidimą, kadangi jo veiksmai yra tiesiogiai susieti su (duomenys neskelbtini) GSEB veiksmais, yra nepagrįsti. Savivaldybės įsitikinimu, apelianto nurodomos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) GSEB pasyvių veiksmų (neva (duomenys neskelbtini) GSEB nebendradarbiavo, o nei konstrukcijų ekspertizės, nei pastatų konstrukcijų remonto negalima atlikti be (duomenys neskelbtini) GSEB sutikimo) nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ str. 4 dalyje. Institucija mano, kad šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams neturi reikšmės (duomenys neskelbtini) GSEB atlikti/neatlikti veiksmai.

Institucija pažymi, kad šiuo atveju egzistuoja ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji požymiai, sudarantys pagrindą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189⁴ str. 4 dalį ir skirti pagrįstą bei proporcingą baudą. Pasak institucijos, kaip matyti iš bylos duomenų (šio fakto neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), apeliantas suprato savo veiksmų esmę ir prasmę, t. y. kad nevykdo Savivaldybės teisėtų nurodymų jo atžvilgiu, ir sąmoningai, tik remdamasis subjektyviomis prielaidomis, neva dėl (duomenys neskelbtini) GSEB pasyvių veiksmų, kurie, pasak apelianto, turi tiesioginės įtakos UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriaus veiksmams, pastarųjų laiku neįgyvendino. Institucija nurodo, jog akivaizdu, kad būtent dėl stogo dangos (automobilių aikštelės, priklausančios UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagrindo) defektų vanduo skverbiasi į pastato konstrukcijas ir ilgą laiką nesiimant veiksmų tokia statinio būklė kelia grėsmę tiek statinyje esantiems, tiek šalio jo dirbantiems ir būnantiems žmonėms, jų sveikatai bei gyvybei. Pasak institucijos, nekyla abejonių, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius šias aplinkybes suprato ir sąmoningai jų nevykdė - pastarasis direktoriaus pareigas bendrovėje eina nuo 2007 m., yra susipažinęs su 1995 m. rugpjūčio 10 d. Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimant skundžiamą nutarimą ir kurios įpareigoja UAB „V“ (duomenys pakeisti) vykdyti garažų stogo ruloninės dangos ir lietaus kanalizacijos tinklų priežiūrą bei remontą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, kad V. K., būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2013-05-27 atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32-1142-(2.9.2.8-AP2), būdamas įpareigotas iki 2013-07-01 organizuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio garažų pastato konstrukcijų ekspertizę (įvertinant visų konstrukcijų būklę), pagal pateiktas eksperto išvadas ir rekomendacijas nedelsiant organizuoti pastato konstrukcijų remontą teisės aktų nustatyta tvarka ir informuoti skyrių, šių įpareigojimų nustatytu laiku neįvykdė, pastato konstrukcijų ekspertizės neatliko, remonto darbų nevykdo, nors statinys turi galimos avarinės būklės požymių, tuo jis neįvykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų, šiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ str. 4 d.

ATPK 189⁴ str. 4 d. nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki septynių tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šią normą tik esant tyčiai, t. y. asmens sąmoningam nurodymų nevykdymui ar trukdymui atlikti kitų asmenų pareigas.

Iš 2013-05-23 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto matyti, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistas M. D., dalyvaujant statinių techniniams prižiūrėtojams (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau 344-oji GSEB) pirmininkui J. G. ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. K., vizualiai apžiūrėjęs garažo pastatą ir stovėjimo aikštelę, nustatė, kad jų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė yra bloga bei techniniams prižiūrėtojams – (duomenys neskelbtini) GSEB ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovams nurodė reikalavimą organizuoti ir atlikti viso pastato konstrukcijų ekspertizę (įvertinant visų konstrukcijų būklę), pagal pateiktas eksperto išvadas ir rekomendacijas nedelsiant organizuoti pastato konstrukcijų remontą teisės aktų nustatyta tvarka ir apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti skyrių iki 2013 m. liepos 1 d. (b. l. 11).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti jog automobilių stovėjimo aikštelė, kontrolės postas, ir tvora, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso UAB „V“ (duomenys pakeisti) (b. l. 34-36), o garažai, ant kurių yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, priklauso kitiems asmenims (b. l. 45, 55-56). Iš 1995-08-10 Jungtinės veiklos sutarties tarp garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 263 ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) matyti, kad mokamą lengvųjų automobilių saugojimo aikštelę ant garažų (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengia UAB „V“ (duomenys pakeisti) savo lėšomis, už UAB „V“ (duomenys pakeisti) įrengtų konstruktyvų ir komunikacijų, o taip pat garažų stogo ruloninės dangos ir lietaus kanalizacijos tinklų priežiūrą ir remontą atsakinga UAB „V“ (duomenys pakeisti) (b. l. 41-44). Taigi, šiuo atveju tiek garažai, tiek stovėjimo aikštelė yra atskiri nekilnojamojo turto objektai su dviem atskirais tų objektų naudotojais - techniniais prižiūrėtojais. Kaip minėta, 2013-05-23 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte numatyti reikalavimai buvo suformuluoti dviem subjektams, t. y. techniniams prižiūrėtojams – (duomenys neskelbtini) ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovams, todėl būtina įvertinti kiekvieno subjekto veiksmus ir nustatyti, ar UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius V. K. galėjo vienas savarankiškai įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio pareigūnų reikalavimą.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad buvo surašytas savivaldybės statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriuo UAB „V“ (duomenys pakeisti) ir (duomenys neskelbtini) GSEB buvo įpareigoti atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų ekspertizę. Su (duomenys neskelbtini) GSEB direktoriumi J. G. buvo sutarta, kad V. K. suras ekspertus ir V. K. juos rado, buvo pasirašytas susitarimas dėl stogo ekspertizės atlikimo, buvo persiųstas ketinimų protokolas (duomenys neskelbtini) GSEB, tačiau J. G. ketinimų protokolo nepasirašė ir jo negrąžino. V. K. nurodė, kad iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) pusės viskas buvo padaryta bei informuota savivaldybė, bet (duomenys neskelbtini) GSEB direktorius nurodė, kad jam ketinimo protokolo pasirašyti neleido bendrijos valdyba. V. K. taip pat paaiškino, kad Savivaldybės akto nurodytus įpareigojimus jie vykdė, padarė viską, kad būtų galima atlikti ekspertizę, bet be (duomenys neskelbtini) GSEB pasirašyto ketinimų protokolo, to iki galo padaryti negalėjo. Nurodė, kad ekspertizę galima daryti nors ir šiandien, ateina ekspertai, nurodo ko jiems reikia, kad būtų atlikta ekspertizė ir jie nurodė, kad jiems reikalingas pasirašytas ketinimų protokolas, kurio nepasirašė J. G. (b. l. 96). V. K. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2013-06-28 „Dėl požeminių garažų su lengvųjų automobilių stovėjimo aikštele ant jų stogo (duomenys neskelbtini),Vilnius, konstrukcijų ekspertizės atlikimo“ ketinimo protokolas, iš kurio matyti, kad buvo surasta įmonė (UAB „Statybų ekspertų biuras“), kuri galėtų atlikti savivaldybės pareigūnų reikalaujamą ekspertizę, buvo suderinta jos atlikimo tvarka ir sąlygos, pagal kurias (duomenys neskelbtini) GSEB ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) turėtų užtikrinti galimybę ekspertams patekti tiek į garažus, tiek ir į automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau (duomenys neskelbtini) GSEB atstovas J. G. atsisakė pasirašyti šį ketinimų protokolą (b. l. 6-8). Minėtas ketinimų protokolas registruotu laišku buvo išsiųstas J. G. (b. l. 37-38). UAB „Statybų ekspertų biuras“ 2013-09-02 rašte, skirtame (duomenys neskelbtini) GSEB ir UAB „V“ (duomenys pakeisti), nurodė, kad susipažino su UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateikta dokumentacija, taip pat, kad ekspertizę įmonė numatė atlikti, kai bus tam juridinis pagrindas – sudaryta Ekspertizės rangos sutartis. Rašte pažymėta, kad pagal preliminarius duomenis statinio ekspertizės kaina būtų 8000 Lt + PVM, ekspertizės paslaugas įmonė atliks sutartyje numatytu laiku – po trišalio Ketinimo protokolo pasirašymo dienos (b. l. 39).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu pagal ATPK 189⁴ str. 4 d. buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodė, kad apylinkės teismo visiškai nebuvo patikrintas V. K. pateikiamas galimo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių paaiškinimas. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas, visiškai pagrįstai teigdamas, jog šiuo atveju, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnų reikalavimas yra suformuluotas dviem subjektams, būtina įvertinti kiekvieno subjekto veiksmus, nesiėmė jokių veiksmų pastarosioms aplinkybėms nustatyti, bylos nagrinėjimo metu neapklausęs (duomenys neskelbtini) GSEB pirmininko J. G. ir tinkamai nenustatęs visų priežasčių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pažymėtina, kad šią administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant iš naujo apylinkės teisme, teismo posėdyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) GSEB atstovas J. G., tačiau pastarasis pareiškė, kad negali būti apklaustas liudytoju, nes nesutinka duoti parodymų prieš save, nes taip galėtų apkalbėti pats ant save (b. l. 87, 98). J. G. atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) GSEB pas J. G., bet atsisakė dėl jo veiksmų kalbėti, nes J. G. gali apkalbėti save ir jam byla gali būti atnaujinta (b. l. 97). Taigi V. K. nurodyta įvykio versija, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) surado ekspertus, kurie galėtų atlikti savivaldybės pareigūnų reikalaujamą ekspertizę, suderino jos atlikimo tvarką ir sąlygas, pagal kurias (duomenys neskelbtini) GSEB ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) turėtų užtikrinti galimybę ekspertams patekti tiek į garažus, tiek ir į aikštelę, tačiau (duomenys neskelbtini) GSEB atstovas J. G. atsisakė pasirašyti šį ketinimų protokolą, motyvuodamas tuo, jog jam to neleido padaryti bendrijos valdyba, nagrinėjamu atveju paneigta nebuvo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vykdydamas 2013-05-23 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte numatytą įpareigojimą apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti skyrių, UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2013-07-03 raštu Nr. 07/48 apie susidariusią situaciją informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrį. Pažymėtina, kad minėtą patikrinimo aktą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistas M. D. 2013-09-06 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iniciatyvą vykdyti savivaldybės reikalavimus rodo V. K., kuris puikiai supranta ir nori daryti ekspertizę, tačiau tarp (duomenys neskelbtini) GSEB ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) yra kilę ginčų, į kuriuos savivaldybė nesikiša (b. l. 52). Taigi visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius V. K. ėmėsi veiksmų vykdyti 2013-05-23 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte numatytus įpareigojimus, tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, pastato konstrukcijų ekspertizė negalėjo būti atlikta nesutinkant garažų techniniam prižiūrėtojui, kadangi tokiu atveju nėra galimybės patekti į privačių asmenų garažus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 189⁴ str. 4 d. buvo surašytas ne dėl netinkamos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priežiūros, bet dėl 2013-05-23 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte numatytų įpareigojimų vykdymo.

Įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius V. K. sąmoningai, tyčia vengia vykdyti 2013 m. gegužės 23 d. akte nustatytus įpareigojimus organizuoti ir atlikti garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konstrukcijų ekspertizę, pagal pateiktas eksperto išvadas ir rekomendacijas nedelsiant organizuoti pastato konstrukcijų remontą, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ str. 4 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ str. 4 d., V. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti V. K. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo V. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.