Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ (toliau – UAB „G.“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „G.“ ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir M. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 23 874,80 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo 2015 m. balandžio 25 d. (pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovas M. M. neturi prievolės atsakyti, priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 23 874,80 Eur skolos, 8 procentų metines palūkanas nuo 2015 m. balandžio 25 d. (pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. tarp ieškovės UAB „G.“ ir atsakovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos asociacijos valdybos pirmininko M. M., sudaryta spaudos darbų atlikimo sutartis Nr. SP-15/1 (toliau – Spaudos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei (duomenys neskelbtini) atlikti spaudos darbus pagal asociacijos pateiktą specifikaciją per 30 darbo dienų nuo maketo patvirtinimo dienos, o atsakovė įsipareigojo po užsakymo įvykdymo už pagamintą produkciją sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą (17 555 Eur). Sutarties sudarymo dieną atsakovui M. M. patvirtinus darbų maketą, ieškovė per 30 darbo dienų pagamino 1000 vnt. knygų. Ieškovei informavus atsakovus apie pabaigtus spaudos darbus, atsakovas M. M. pareiškė, jog atsiskaityti pagal šalių Spaudos sutartį neturi galimybių ir paaiškino, kad prieš sudarydamas sutartį, jis tikėjosi, jog užsakytus spaudos darbus finansuos (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje, nupirkdama visas pagamintas knygas, tačiau po spaudos darbų atlikimo, ši atsisakė nupirkti knygas, dėl to neturi lėšų atsiskaityti pagal sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė sužinojusi, jog atsakovai nesirengia už atliktus darbus atsiskaityti, sulaikė ir neperdavė atsakovei knygų iki tol, kol atsakovai tinkamai įvykdys sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės atstovai keletą kartų buvo susitikę su atsakovu M. M., tačiau atsakovai ir toliau nevykdė sutartinių įsipareigojimų. 2016 m. balandžio 11 d. atsakovas M. M. pasirašė įsipareigojimų patvirtinimo aktą, kuriame patvirtino, jog atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Spaudos sutartį. Akte taip pat pažymima, jog ieškovė už spaudos darbus išrašys PVM sąskaitą faktūrą ir perduos sulaikytas knygas tik po to, kai atsakovas tinkamai pagal Spaudos sutarties sąlygas atsiskaitys su ieškove. Atsakovai nesumokėjo ieškovei visos sutartyje numatytos kainos (17 555 Eur), dėl to ieškovė papildomai paskaičiavo už paskutinius 6 mėnesius nuo ieškinio pateikimo dienos sutarties 3.2 punkte numatytus delspinigius, bendrai 6319,80 Eur sumai. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo M. M. civilinė atsakomybė kyla dėl netinkamai vykdomų juridinio asmens valdymo organo nario pareigų (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis), nes atsakovas buvo nesąžiningas ir nerūpestingas, sutartį sudarė neturėdamas aiškaus plano, kaip įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, nepasirūpino reikiamais ištekliais ją įgyvendinti ir prisiėmė įsipareigojimus, negavęs (duomenys neskelbtini) asociacijos įgalinimų, dėl to CK 2.84 straipsnio 3 dalies pagrindu turi atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Netenkinus reikalavimo dėl atsakovo M. M. civilinės atsakomybės, prašė priteisti skolą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos, taikant šiai atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) iš dalies sutiko su ieškiniu, prašydama ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. M. atmesti, o atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos atžvilgiu tenkinti iš dalies, atmetant reikalavimus dėl 6319,80 Eur delspinigių ir 8 procentų procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad pripažįsta skolos, atsiradusios pagal Spaudos sutartį, faktą ir sutinka su 17 555 Eur skolos priteisimu, tačiau nesutiko su apskaičiuotais delspinigiais ir procesinėmis palūkanomis. Atsakovės manymu, ieškovės apskaičiuoti 6319,80 Eur delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingi ir aiškiai per dideli, juos lyginant su skolos suma, dėl to prašė maksimaliai sumažinti priteistinų delspinigių dydį. Pažymėjo, jog atsakovė yra asociacija – viešasis ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuri nevykdo nei ūkinės komercinės, nei profesinės veiklos, dėl to neturi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymas, o taikoma bendra 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų norma pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas M. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis, būdamas asociacijos valdybos pirmininku ir pasirašydamas sutartį su ieškove, viršijo suteiktus įgaliojimus ar veikė nerūpestingai. Atsakovui nesuprantamas ieškinio dalykas ir pagrindas, ar ieškovė kelia reikalavimus dėl skolos priteisimo ar dėl žalos atlyginimo, nes tai yra du savarankiški pažeistų teisių gynybos būdai. Šiuo atveju ieškovė sudarė sutartį su atsakove (duomenys neskelbtini), kaip su juridiniu asmeniu, o ne su juo, kaip su fiziniu asmeniu. Lietuvos teisė nepripažįsta tiesioginės asmeninės valdymo organų atsakomybės juridinio asmens kreditoriams, o CK 2.87 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovė, konkrečiai šio straipsnio 7 punktas, įtvirtina galimybę taikyti valdymo organo nariui civilinę atsakomybę dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Todėl kreditoriai negali reikalauti nei tiesioginės valdymo organų narių atsakomybės, nei pateikti išvestinio ieškinio juridinio asmens vardu dėl netinkamo valdymo organo pareigų vykdymo. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai jam reiškia reikalavimus ir juos grindžia (duomenys neskelbtini) prisiimtos prievolės neįvykdymu. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, dėl to atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, civilinė atsakomybė už asociacijos sudarytas sutartis ir iš jų kylančias prievoles nekyla (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos įstatų 4.8 punktas nustatė, kad asociacijos valdyba yra pagrindinis asociacijos vykdomasis organas, organizuojantis jos veiklą laikotarpyje tarp visuotinių susirinkimų. Įstatų 4.15.9 punktas nustatė, kad valdyba turi kompetenciją disponuoti priklausančiu asociacijai turtu ir lėšomis bei imtis priemonių jų įsigijimui ir racionaliam naudojimui, o pagal įstatų 4.16.1 punktą, įgaliojimai atstovauti asociaciją santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis yra suteikti valdybos pirmininkui, tai numatyta ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, dėl to atsakovas pagal jam suteiktus įgaliojimus atstovaudamas asociaciją, teisėtai pasirašė sutartį ir tik dėl nenumatytų aplinkybių negalėjo sutarties įvykdyti. Atsakovas sutiko, kad ieškovei pagal Spaudos sutartį yra skolinga atsakovė (duomenys neskelbtini), kuri sutinka su 17 555 Eur skolos dydžiu, tačiau nesutinka su delspinigių ir procesinių palūkanų dydžiais. Atsakovas mano, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, o palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, negali būti priteistos, nes šalių sudaryta sutartis dėl spaudos darbų atlikimo buvo skirta asociacijos narių švietimo tikslams, o ne siekiant komercinės naudos, dėl to turėtų būti taikoma bendra 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų norma pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies.

Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 17 555 Eur skolą, 2000 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2435,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija įsiskolinimo už neginčija, dėl to 17 555 Eur skola priteistina iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai.

Teismas konstatavo, kad atsakovas M. M. sudarė ginčo sandorį su ieškove ne asmeniškai, bet veikdamas asociacijos vardu, dėl to jam nekyla asmeninė prievolė sumokėti už pagal sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. M. neslėpė nuo ieškovės, kad asociacija yra ne pelno siekianti organizacija, ieškosi rėmėjų, tačiau pati ieškovė yra verslo subjektas, pelno siekiantis juridinis asmuo, kuri prieš sudarydama sandorius, privalo pasidomėti, ar kita sutarties šalis gebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, paprašyti pateikti finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus ir kitą reikiamą informaciją. Ieškovė neįsitikino, ar atsakovė sugebės užtikrinti sutarties vykdymą, elgėsi nepakankamai apdariai ir neprotingai, dėl to iš dalies pati kalta dėl patirtų nuostolių –įsiskolinimo už atliktus spaudos darbus. Dėl to, pirmosios instancijos ieškinį atsakovo M. M. atžvilgiu atmetė, o įsiskolinimą priteisė tik iš atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos.

Teismas konstatavo, kad 6319,80 Eur dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, nes atsakovė yra asociacija, ne pelno siekiantis asmuo, dėl to delspinigių dydis mažintinas iki 2000 Eur sumos.

Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė prašydama priteisti 8 procentų procesines palūkanas, netinkamai aiškina CK 6.210 straipsnio nuostatas, nes atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, nevykdo nei ūkinės, nei komercinės veiklos, įsteigta išsaugoti ir populiarinti (duomenys neskelbtini) dailės mokyklos palikimą Lietuvoje, dėl to jos turi būti priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo Michailo 23 874,80 Eur nuostoliams atlyginti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo M. M. 5 procentų metines palūkanas nuo 2015 m. balandžio 25 d. (pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo M. M. bylinėjimosi išlaidas.

Jei teismas spręstų, kad atsakovui M. M. nekyla civilinė atsakomybė, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, pagal kurią buvo sumažintas priteistinų netesybų (delspinigių) ir procesinių palūkanų dydis, priteisiant iš atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos ieškovės naudai 6319,80 Eur delspinigius, 8 procentus metinių palūkanų nuo 2015 m. balandžio 25 d. (pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad ieškiniu siekė, jog atsakovui M. M. būtų taikoma civilinė atsakomybė už neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, atliktus jam einant atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos pirmininko pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų tinkamai neįvertino, nevertino atsakovo atliktų veiksmų ir neanalizavo civilinės atsakomybės klausimo, neįvertino byloje esančių įrodymų ir kitų bylos aplinkybių.

Ieškovės manymu, ji aiškiai suformulavo patikslinto ieškinio reikalavimus, kuriais siekė priteisti iš atsakovo M. M. ne skolą, o nuostolius (žalą), tai patvirtino ir teisme vykusio posėdžio metu, atsakovai taip pat patvirtino, kad šiuos reikalavimus suprato, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi pozicijos, jog ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą, o ne nuostolius (žalą). Šie teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti, dėl to sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo susitarimą vertino kaip sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės (asociacijos), kadangi susitarimas buvo sudarytas tiesiogiai tarp ieškovės ir atsakovo M. M.. A. M. M. civilinė atsakomybė yra įrodyta, nes atsakovas nesilaikė (duomenys neskelbtini) asociacijos įstatų reikalavimų, sudarė sandorį su ieškove viršydamas jam suteiktą kompetenciją, pažeisdamas įstatų reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, jog prieš sudarant sutartį buvo sušauktas asociacijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame būtų nuspręsta sudaryti ginčo sandorį. A. M. M. nesilaikė asociacijos sprendimų priėmimo tvarkos, buvo nerūpestingas ir nesąžiningas, taip pat neturėjo aiškaus plano, kaip įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, dėl to būtent jis turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ieškovė, prieš sudarydama sutartį su atsakove, turėjo nustatyti atsakovų finansinę būklę, o to nepadarius, turi prisiimti atsiradusius neigiamus padarinius.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ieškinyje nurodė teismui, kad teismas savo nuožiūra spręstų, iš kurio atsakovo turi būti priteista skola ir delspinigiai, kadangi ieškovė, reikšdama alternatyvų reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos skolą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovui M. M. nekyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantė teigimu, teismas nepagrįstai sumažino delspinigius. Sutartis sudaryta laisva valia, sutartyje aptartas delspinigių dydis. Pažymėjo, jog atsakovas M. M. daugelį metų dirbo Sovietų Sąjungos specialiojoje tarnyboje (duomenys neskelbtini), dėl to turėjo daugiau sumanumo ir gebėjimų (tarp jų ir derybinių) suvokti ir aptarti nustatomų delspinigių dydį, ir nebuvo pagrindo delspinigių mažinimui.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė yra viešasis, ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris nevykdo nei ūkinės, nei komercinės veiklos, dėl to jo atžvilgiu turėtų būti taikomos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet ne 8 procentų dydžio procesinės palūkanos. Apeliantės teigimu, nors asociacija yra priskirtina viešųjų juridinių asmenų kategorijai, tačiau asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams ir veiklos tikslams. Atsakovė, užsakydama spaudos darbus, vykdė komercinę veiklą, neprieštaraujančią jos veiklos tikslams, ir siekė iš to gauti pajamas, dėl to turi būti priteisiama 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą priteisė iš asociacijos, nes asociacija šioje dalyje sutiko su ieškiniu ir skolos dydžiu, nesutiko tik su delspinigiais ir procesinėmis palūkanomis, kuriuos teismas pagrįstai sumažino.

Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisingas, nes byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo iš asociacijos pagal šalių sudarytą sutartį. Asociacija neginčijo ir sutiko, kad turi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų ieškovei, dėl to teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, objektyviai negalėjo būti priimtas sprendimas priteisti tą pačią skolą iš kito atsakovo.

Atsakovo manymu, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų skolą, o ne žalą, kaip bandoma įrodyti apeliaciniu skundu. Pažymėjo, kad teismas negalėjo patikslinto ieškinio nagrinėti pagal reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, nes taip būtų pakeistas ne tik ieškinio dalykas, bet ir jo pagrindas, o tai reikštų naują savarankišką ginčą, bet ne pradinio ieškinio patikslinimą. Šalys negalėjo tikėtis, kad teismas toje pačioje byloje spręs tiek skolos priteisimo, tiek asociacijos vadovo civilinės atsakomybės klausimą.

Atsakovo teigimu, nors ieškovė laikosi pozicijos, kad yra pareiškusi alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau šiame ginče negalėjo būti nagrinėjami alternatyvūs reikalavimai, nes ieškovė pareiškė ne kelis alternatyvius reikalavimus tam pačiam atsakovui, tačiau tą patį reikalavimą – priteisti 23 874,80 Eur dydžio įsiskolinimą – alternatyviems atsakovams. Toks reikalavimų formavimas ir įrodinėjimas yra ydingas, nes ieškovė turėjo aiškiai įvardinti atsakovą, kuriam kelia reikalavimą priteisti skolą arba įrodinėti prievolės bendrumą, tačiau tas padaryta nebuvo.

Atsakovo teigimu, ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini) asociacijos kreditore, neturėjo materialinės teisės (pagal CK 2.87 straipsnio normą) reikšti reikalavimus tiesiogiai asociacijos valdymo organui, reikalaudama priteisti iš jo žalą, nors ieškinio dalyke nurodo, kad prašo priteisti skolą. Nurodo, kad jis neviršijo jam suteiktos kompetencijos ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, veikė pagal asociacijos įstatus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, savo pareigas vykdė sąžiningai, rūpestingai ir protingai, veikdamas išimtinai tik asociacijos interesais.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl delspinigių dydžio nepagrįstumo, nes netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją. Ieškovė dėl asociacijos savalaikio atsiskaitymo už spaudos darbus neįvykdymo nepatyrė nuostolių, asociacija yra ne pelno siekianti organizacija, dėl to, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, buvo pagrindas sumažinti delspinigių dydį.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl procesinių palūkanų dydžio, nes asociacija nėra ūkio subjektas užsiimantis ūkine komercine ar profesine veikla, dėl to asociacijai, kaip viešajam juridiniam asmeniui, turėtų būti taikoma bendra 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų norma pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, o ne 8 procentų palūkanų norma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir tinkamą bylos išnagrinėjimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra ir suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) ir gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės, t. y. patenkinus nors vieną iš reikalavimų, kito reikalavimo patenkinti nebegalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė du alternatyvius reikalavimus dviem atsakovams dėl tos pačios piniginės sumos priteisimo, tačiau juos grindė skirtingomis aplinkybėmis, skirtingais teisių gynybos būdais, t. y. materialinius teisinius reikalavimus grindė dviem alternatyviais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Pirmas reikalavimas pareikštas atsakovui M. M. dėl jo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės (nurodant, kad jis netinkamai vykdė asociacijos valdybos pirmininko pareigas ir ginčo sutartį sudarė neturėdamas įgaliojimų). Šį reikalavimą ieškovė nurodė kaip pagrindinį, pasisakydama, kad tik išnagrinėjus šį reikalavimą ir teismui jo netenkinus, nenustačius M. M. civilinės atsakomybės, nagrinėti alternatyvų reikalavimą kito atsakovo atžvilgiu. Alternatyvus reikalavimus yra išvestinis, jį prašomą taikyti tik tuo atveju, jeigu atsakovui M. M. nekyla civilinė atsakomybė ir prašoma taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos atžvilgiu pagal šalių sudarytą Spaudos sutartį. Pažymėtina, kad patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas dėl reikalavimų atsakovui M. M. suformuluotas nenuosekliai, nes iš atsakovo M. M. prašoma priteisti skolą, nors ieškinio pagrindas (dalyje dėl šio atsakovo atsakomybės) susijęs su nuostolių atlyginimu dėl jo neteisėtų veiksmų / netinkamai vykdomų asociacijos valdybos pirmininko pareigų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (pasirinkti pačiam teismui, iš kurio atsakovo priteisti skolą ir delspinigius), ir nurodė, kad, nors ieškovė kai kuriuose ieškinio vietose užsimena apie žalos padarymą, tačiau suformuluotas ieškinio reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius, kurie susidarė šalių sutarties pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismas priteisė skolą, delspinigius ir palūkanas iš atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos, kuri šios skolos neginčijo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas M. M. ginčo sandorį sudarė ne asmeniškai, tačiau veikdamas asociacijos vardu, dėl to jam nekyla asmeninė prievolė sumokėti pagal sutartį. Apeliantė skunde nurodė, kad teismo neprašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, o tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu prašė nagrinėti alternatyvius reikalavimus pagal ieškinio pagrindą, pirmiausia išnagrinėjant reikalavimus atsakovo M. M. atžvilgiu, o, nesant jo civilinės atsakomybės, nagrinėti alternatyvų reikalavimą, taikant sutartinę atsakomybę atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos atžvilgiu.

Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolės, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo M. M. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kas leidžia daryti išvadą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisminio nagrinėjimo ribų pagal pareikštą ieškinį.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro papildomą pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl atsakovo M. M. civilinės atsakomybės, liko neatskleista bylos esmė, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo, turėtų būti taikomas ieškinio trūkumų institutas, kaip minėta anksčiau, konkretizuojant ieškinio pagrindą ir dalyką atsakovo M. M. atžvilgiu. Teisminio nagrinėjimo ribų nekonkretumas lėmė ir tolesnį procesinį painumą, kadangi šalys apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus vertina bylos nagrinėjimo ribas, o ne bylos aplinkybes, ieškovė apeliaciniame skunde teismo prašo iš atsakovo priteisti nuostolius, o ne be skolą, kaip prašė ieškinyje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.