- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-46-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29873-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- D. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo basume. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnių bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pradėta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu D. G. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2021 m. kovo 29 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 28 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija įvertino tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, anksčiau jis buvo ne kartą teistas, tačiau išvadų nedarė, toliau nusikalto. Per bausmės laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Įvertinusi šių aplinkybių visumą Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuteistojo D. G. skundą dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo atmetė. Nutartyje padaryta išvada, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Todėl nesutikti su Komisijos išvada, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, nėra pagrindo. Pažymėta, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, praeityje yra teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jokio poveikio neturėjo. Taip pat nurodyta, kad neatlikta bausmės dalis, įvertinus nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, elgesį pataisos įstaigoje, asmenybę charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su griežčiausiomis kontrolės priemonėmis.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų aplinkybių, netinkamai taikė įstatymus, rėmėsi klaidinga informacija. Tai įtakojo neteisingos nutarties priėmimą ir tai sudaro pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal BVK 164 straipsnio 1 dalį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija sudaroma iš 7 narių. Tik tokia komisija laikoma teisėta. Jeigu komisijos narys negali dalyvauti posėdyje, jis privalo raštu pateikti savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo. 2021 m. lapkričio 8 d. Komisijos nutarimas priimtas dalyvaujant 5 Komisijos nariams, o tai reiškia, kad vykstant balsavimui trūko narių ir tai galėjo lemti neteisingo nutarimo priėmimą. Komisija nebuvo pilnos sudėties, todėl nutarimas turi būti laikomas neteisėtu. Apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino.
4.3. Skunde nurodoma, kad nepagrįstas yra teismo motyvas netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad nuteistasis praeityje yra ne kartą nusikaltęs. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę ir dar kartą ją vertinti, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas, tačiau apylinkės teismas šios praktikos nesilaikė. Prieštaringas yra teismo motyvas dėl kriminogeninių veiksnių, o tai reiškia, kad nebuvo įsigilinta ir objektyviai vertinta. Teismas teigia, kad nuteistasis nuolatos bendravo su alkoholį vartojančiais asmenimis, tačiau apie tokį bendravimą jokių duomenų nėra. Toliau teigia, kad nuteistasis buvo socialiai atsiskyręs. Lieka neaišku, kaip galėjo nuolat bendrauti su alkoholį vartojančiais asmenimis, jei buvo atsiskyręs. Argumentai dėl savianalizės, gebėjimo vertinti elgesį, paremti neteisingais duomenimis, kadangi 2021 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti priešingi duomenys. Tai sudaro pagrindą nutartį naikinti ir duomenis vertinti iš naujo. Pastebima, kad Komisija neteisingai vertino baustumą drausmine tvarka, kadangi nuteistasis drausmine tvarka nebaustas. Niekuo nepagrįstas teismo motyvas dėl sistemingo alkoholio vartojimo, nes toks faktas nėra niekur užfiksuotas. Apylinkės teismas neteisingai teigia, kad nuteistasis nuo 2017 metų nuolatos įsitraukia į nusikalstamą veiką, tai yra niekuo neparemti teiginiai. Neteisingas duomenų interpretavimas turėjo didelę įtaką lygtinio paleidimo netaikymui.
4.4. Skunde pažymima, kad vertinant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003)22, pagal kurią lygtinis paleidimas yra viena efektyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją. Pagal šias rekomendacijas lygtinai turi būti paleidžiami visi minimaliai, o ne maksimaliai, nustatytus kriterijus atitinkantys nuteistieji, o lygtinis paleidimas turi būti laikoma ne išimtimi, o bendrąja taisykle. Tačiau Lietuvoje yra priešingai.
4.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisininkų nuomonę dėl lygtinio paleidimo. Pažymima, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vadovavosi bausmės tikslais, o ne bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Vadovaujantis tokia logika, lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, vertino tik praeityje buvusias aplinkybes. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu už gerą elgesį nuteistasis yra ne 2, o 4 kartus skatintas, artimiausiu metu bus paskatintas ir penktą kartą, ir tai rodo jo pataisą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.
7. Nekyla abejonių dėl to, kad D. G. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo (Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 24 dienos iš paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis buvo atlikęs 1/3 bausmės, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų D. G. neatitinka – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada padaryta tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje ir su ja nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
8. Nuteistajam D. G. 2021 m. spalio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2021 m. gegužės 4 d. atlikto pirminio vertinimo išliko nepakitusi – pirminio vertinimo metu nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nebuvimo, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką susijusios aplinkybės.
9. Vertinamu atveju nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta net dvylika riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių didžioji dalis (aštuoni) yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių: nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą (nestabilią) darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partnere; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas (pavojingas) elgesys, būdingas dažnas (sistemingas) alkoholio vartojimas, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus (nelankstus) mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros (apribojimų) pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.
10. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume, socialinės reabilitacijos programose, tačiau su nuteistojo nuostatomis, mąstymu, požiūriu, galimais gyvenamosios vietos, darbinės veiklos sunkumais susijusių, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas užsiėmimuose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo.
11. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat įvertinus nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, jo pasekmes (asmeninės atsakomybės dėl turimų problemų neįvardina, nusikaltimą vertina iš asmeninės perspektyvos per jam asmeniškai kilusių neigiamų pasekmių prizmę „būčiau žinojęs apie teismą, nebūčiau čia“, neįvardina galimos žalos kitiems asmenims, nesusieja pasekmių su priežastimi, vengia asmeninės atsakomybės), tam tikrų nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų turėjimą (menkina nusikalstamą elgesį, ieško pateisinančių aplinkybių kaltindamas aplinką), spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būtų tęsiamas laisvėje, dar nėra pagrindo. Šią išvadą patvirtina ir su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję duomenys. Iki svarstymo 2021 m. lapkričio 4 d. Komisijos posėdyje, D. G. buvo ne tik vieną kartą skatintas (2021 m. rugsėjo 24 d.), bet ir vieną kartą svarstytas drausmės komisijoje dėl padaryto pažeidimo (2021 m. balandžio 15 d.), taigi spręstina, kad nuoseklių ir išimtinai tik teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu D. G. iki Komisijos nutarimo priėmimo dar nepasižymėjo. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl papildomų paskatinimų (po Komisijos posėdžio ir nutarimo priėmimo) yra palankios nuteistajam, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami tie duomenys, kurie buvo Komisijos posėdžio, vykusio 2021 m. lapkričio 4 d., metu.
12. Pritariant skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis D. G. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis buvo teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Bausmę šiuo metu atlieka už šešių tyčinių nusikaltimų, įvykdytų turint tikslą neteisėtu būdu gauti pajamų, padarymą. Nusikalto turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog D. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Sutiktina su nuteistuoju, kad su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir jų vertinimas kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių (faktų), kontekste nėra draudžiamas. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo kriminalinė istorija, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad informacija apie ankstesnius teistumus buvo įvertinta ne atsietai, o kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodančių aplinkybių kontekste ir nesutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
13. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad išvados dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jos akivaizdumo, padarytos įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne remianti selektyviai atrinktais ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančiais faktais. Nuteistojo skunde yra išskiriamos tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, nutylint nuteistajam nepalankius duomenis. Šiuo atveju Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių (skatintas, dirba, stengiasi palaikyti socialinius ryšius, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo ir socialinės reabilitacijos programose), nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.
14. Skunde teigiama, kad prieštaringi yra teismo motyvai dėl kriminogeninių veiksnių (bendravimo su alkoholį vartojančiais asmenimis, socialinio atsiskyrimo, įsitraukimo į nusikalstamą veiką, sistemingo alkoholio vartojimo), tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu jokių prieštaravimų nenustatė. Apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagrįstumą, rėmėsi pateiktos bylos medžiaga, tame tarpe ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti Socialinio tyrimo išvadoje, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, taip pat ir į nuteistojo skunde akcentuojamoje 2021 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą informaciją, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir vertino būtent Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius, todėl vien tai, kad nuteistasis dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra kitokios nuomonės, savaime nereiškia, kad teismo motyvai yra prieštaringi.
15. Skunde ginčijamas Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo teisėtumas, atkreipiant dėmesį į posėdyje dalyvavusių Komisijos narių skaičių bei BVK 164 straipsnio nuostatas. Pagal BVK 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad iš septynių narių sudaryta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta 2020 m. birželio 26 d. (sudėtis pakeista 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymais) (b. l. 20–22). Iš Komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo ir sprendimą dėl nuteistojo D. G. priėmė penki komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkė (b. l. 18, 19). Tačiau ši aplinkybė, priešingai nuteistojo nuomonei, nereiškia, kad Komisijai nesant pilnos sudėties, Komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas.
16. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai (toliau – Komisijos nuostatai). Pagal Komisijos nuostatų 21 punktą, komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Šiuo atveju posėdyje dalyvavo penki Komisijos nariai iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkė, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais. Tai, kad nedalyvavę Komisijos nariai nepateikė nuomonės raštu, teisinės reikšmės vertinant Komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat neturi. Pagal Komisijos nuostatų 22 punktą, posėdyje nedalyvaujančio komisijos nario nuomonės raštu pareiškimas yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
17. Dėl skunde minimų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 pažymėtina, kad šios rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos su nuteistojo bausmės atlikimu ir jo pataisos procesu susijusios aplinkybės, ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, aiškiai reglamentuojančiais tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tiek šio klausimo išsprendimo tvarką. Konstatuoti, kad su lygtinio paleidimo klausimo išsprendimu susijusių teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą D. G. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.