Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-10 · Civilinė byla Nr. e2A-277-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
e2A-277-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09245-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
Ergo Insurance SE
Trečiasis asmuo
UAB „Eismo sauga“
Kategorijos
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-277-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09245-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.10.5.2.8.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Eismo sauga“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 308,26 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas su draudėju D. N. 2012 m. gegužės 29 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851-0399390, pagal kurią laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2013 m. birželio 11 d. buvo apdraustas automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW Multivan. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, D. N. paaiškino, kad sustojus sankryžoje ant automobilio užkrito kelio ženklas. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas draudimo bendrovei pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo D. N. žalos atlyginimą - 308,25 Eur. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinėms reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašo (patvirtinto 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu) 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens - Vilniaus miesto savivaldybės.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas kildina atsakovės atsakomybę iš savininko pareigos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse, tačiau kelio ženklų priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybė 2010 m. lapkričio 5 d. atlygintinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. A64-129(3.10.22-UK) pavedė atlikti UAB „Eismo sauga“, kuri pagal sutartį įsipareigojo prižiūrėti kelių ženklus Vilniaus mieste, todėl už padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Atlygintinių paslaugų tiekimo sutarties 1 p. numatyta, kad UAB „Eismo sauga“ įsipareigoja atlikti kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūrą. Minėtos sutarties 15.2 p. numatyta įmonės pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo paslaugų teikimo. Sutarties priede Kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūros paslaugų pirkimo techninėje specifikacijoje, kuri yra neatsiejama atlygintinių paslaugų teikimo sutarties dalis, detalizuota įmonės pareiga atsakyti už eismo saugumą, eismo įvykių žalą ir kitas pasekmes dėl netinkamo kelio ženklų montavimo ir esamų kelio ženklų priežiūros <...> (24 p.). Be to, ieškovas žalos dydį grindžia tik savo paties sudaryta automobilio remonto sąmata, tačiau nepateikia duomenų, kad vertinat automobiliui padarytą žalą, buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Byloje esantys duomenys nėra pakankami nustatyti, ar kelio ženklas apskritai buvo nukritęs ant automobilio ir galėjo sukelti nurodytą žalą, o ieškovas nepateikė teismui eismo įvykio schemos ar kito dokumento, kuriame būtų nurodytos svarbios eismo įvykio aplinkybės - nukritusio kelio ženklo aukštis bei atstumas nuo žemės iki stulpo lūžio vietos, automobilio aukščio bei atstumo iki kelio ženklo aukščio pastatymo vietos ir pan. Neturint duomenų, kurioje tiksliai vietoje važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo automobilis, koks buvo jo aukštis, padėtis kelio ženklo atžvilgiu, negalima nustatyti, kaip kelio ženklas krito, ar būtent ant automobilio VW Multivan, bei ar galėjo sukelti tokio pobūdžio ir dydžio žalą, kokią nurodo ieškovas. Kelio ženklas yra sunki metalinė konstrukcija, kuri užkritusi ant automobilio, turėjo padaryti jam kur kas didesnius įbrėžimus, kėbulo įlenkimus ar netgi išdaužti stiklus, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar automobilio stogo nežymūs įbrėžimai buvo padaryti ieškovės nurodytą dieną ant jo nukritus kelių eismo ženklui. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, jog kelio ženklas yra stipriai apgadintas, sulankstytas ir sulaužytas, kas, atsižvelgiant į automobilio stogui padarytus įbrėžimus, negalėjo sukelti tokio dydžio apgadinimų pačiam kelio ženklui.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 308,26 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5 636,06 Lt) nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas su draudėju D. N. 2012 m. gegužės 29 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851-0399390, pagal kurią laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2013 m. birželio 11 d. buvo apdraustas automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW Multivan. Atvykus į eismo įvykio vietą policijos pareigūnams, D. N. paaiškino, kad sustojus sankryžoje ant automobilio užkrito kelio ženklas. Kadangi automobilis VW Multivan įvykio dieną buvo apdraustas transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo. Ieškovas išmokėjo D. N. žalos atlyginimą - 308,25 Eur. Teismas, remdamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., Kelių įstatymo 15 str., Kelių priežiūros tvarkos aprašo (patvirtinto 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu) 6 p., 12.1 p., darė išvadą, kad savaime nuvirtęs kelio ženklas akivaizdžiai neatitiko šiam objektui keliamų reikalavimų ir buvo netinkamas kelio ženklinimo funkcijoms vykdyti. Atsakovė neužtikrino, kad jai prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, todėl yra visos atsakovės - kelio įrenginio (ženklo) savininko civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 str.).Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-7-105-687/2016 bei civiline byla Nr. e3K-7-105-687/2016, darė išvadą, kad sutarties pavadinimas - atlygintinų paslaugų (o ne valdymo perdavimo, teisėjo past.) teikimo sutartis - nusako sutarties dalyką: rangovui (sutartyje vadinamas tiekėju) pavesta teikti paslaugas, o ne perduotos daiktinės teisės. Sutarties 1 p. įrašyta, kad „tiekėjas įsipareigoja pagal užsakovo nurodymus savo priemonėmis atlikti kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūrą, o užsakovas įsipareigoja už paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka“ (citatos kalba netaisyta). Iš šios sutarties nuostatos matyti, kad prižiūrėtinus (remontuotinus) kelio ženklus parinkti ir duoti nurodymus dėl jų remonto turi užsakovas - savivaldybė. Iš šių aplinkybių ir teisinių argumentų teismas sprendė, kad atsakovė nebuvo perdavusi kelio ženklų valdymo Vilniaus mieste tretiesiems asmenims, todėl jai tenka atsakomybė už šių objektų padarytą žalą.Teismas nustatė, kad ieškovo draudėjo nuostoliai - 1 064,36 Lt (308,26 Eur). Žalos draudėjui padarymo aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. kovo 28 d. nutarimas, informacija apie eismo įvykį, apgadinto automobilio vairuotojo pranešimas ir nuotraukos. Žalos dydį patvirtina 2013 m. gegužės 15 d. sąmata, kurioje nurodyti taisytini defektai sutampa su anksčiau paminėtuose Kelių policijos dokumentuose ir apžiūros defektų akte aprašytais automobilio apgadinimais. Ieškovas sumokėjo draudėjui nuostolių dydį atitinkančią draudimo išmoką, todėl jis, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė nuostolius (žalą), kurių neatlygintas dydis - 308,26 Eur. Atsakovė netvirtino ir neįrodė, kad žala ieškovo draudėjui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 308,26 Eur žalos atlyginimo.Teismas, remdamasis CK 6.37 str., 6.210 str., ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą - 308,26 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009 m. balandžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o remdamasis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovui priteisė 15 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsakingo už patirtą žalą asmens, kadangi neįvertino atsakovės ir kelio ženklus prižiūrinčios įmonės UAB „Eismo sauga“ sudarytos sutarties nuostatų, nukrypo nuo šių asmenų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų esmės, taip nepagrįstai perkeldamas atsakomybės už netinkamą kelio ženklų priežiūrą naštą atsakovei. Sutarties 1 p. numatyta, kad UAB „Eismo sauga“ įsipareigoja atlikti kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūrą. Sutarties priede - Kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūros paslaugų pirkimo techninėje specifikacijoje, kuri yra neatsiejama Sutarties dalis, preambulėje taip pat nurodyta, jog tiekėjas privalo teikti kelio ženklų priežiūros paslaugas. Techninės specifikacijos 20 p. įpareigoja priežiūrą atliekančią įmonę tikrinti kelio ženklų orientavimą, vertikalumą, tvirtinimą bent kartą per kelis mėnesius, ir esant defektams juos pataisyti. Sutarties 15.2 p. numatyta įmonės pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo paslaugų teikimo, o techninėje specifikacijoje taip pat detalizuota įmonės pareiga atsakyti už eismo saugumą, eismo įvykių žalą ir kitas pasekmes dėl netinkamo kelio ženklų montavimo ir esamų kelio ženklų priežiūros <...> (Techninės specifikacijos 24 p.). Atsakovė sudarė atskirą sutartį dėl kelio ženklų priežiūros su šios srities profesionalais siekdama būtent perduoti kelio ženklų valdymą kompetentingiems specialistams ir taip maksimaliai užtikrinti kelio ženklų tinkamą, saugią ir reikalavimus atitinkančią būklę. Teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su eismo įvykio metu realiai patirtos žalos faktu bei tokios žalos dydžiu, rėmėsi tik ieškovo į bylą pateikta sąmata, kuri neįrodo net aplinkybės, kad automobiliui buvo atliktas remontas defektams po eismo įvykio pašalinti. Eismo įvykis įvyko 2013 m. kovo 22 d., tuo tarpu ieškovo į bylą pateikta sąmata, kuria remiantis buvo paskaičiuota išmokėtina draudimo išmoka, suformuota tik 2013 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus 2 mėn. nuo tariamos žalos padarymo dienos. Per šį laiko tarpą automobilį galėjo paveikti įvairūs aplinkos veiksniai, oro sąlygos, neatsargus vairavimas ir kitos aplinkybės, todėl po ilgo laiko tarpo atlikta žalos sąmata negali būti laikoma tikslia ir jos pagrindu pripažįstamas įrodytu priteistinos žalos dydis. Teismas sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje nurodė, kad ieškovo naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 5 636,06 Lt nuo 2009-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. nurodė klaidingą priteistos sumos dydį 5 636,06 Lt (t. y. 1 632,32 Eur), o ne 308,26 Eur, bei netikslią bylos iškėlimo datą, nes byla iškelta 2016-03-29.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas ir kurio 6 p. numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Kkelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Aprašo 12.1 p.). Kelių įstatymo 2 str. 3 d. apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Įstatymo 2 str. 17 d. detalizuojama, jog techninės eismo reguliavimo priemonės - kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita. Taigi, pagal nurodytas įstatymines nuostatas, kelio ženklas yra kelio sudedamoji dalis. Šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) gatvių savininkas yra atsakovė, kuri privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės gatvės techninės eismo reguliavimo priemonės - kelio ženklo - priežiūrą, kad jis atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus ir niekam nepadarytų žalos. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog nurodytos gatvės perduotos UAB „Eismo sauga“ savarankiškai valdyti, priešingai - sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. kelio ženklų remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą. Žalos padarymo faktas byloje užfiksuotas Vilniaus a. VPK administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 07-13-7407885 medžiagoje, draudėjo pranešime draudikui, draudėjo pateiktose fotonuotraukose iš eismo įvykio vietos. Žalos dydis pagrįstas draudiko eksperto atlikta apžiūra bei pateiktomis nuotraukomis. Žalą patyrusios transporto priemonės apžiūra atlikta įvykio dieną – 2013 m. kovo 22 d. Policijos tyrimo medžiagoje ir eksperto atliktoje apžiūroje transporto priemonei fiksuoti tie patys apgadinimai. Remiantis surašytu transporto priemonių defektų aktu ir fotonuotraukomis, apskaičiuoti numatomi remonto kaštai kompiuterine programa Audatex.Trečiasis asmuo UAB „Eismo sauga“ atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užkritus kelio ženklui ant automobilio bei jį apgadinus, subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės.Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014). Kelių įstatymo 4 str. 3 d. (redakcija galiojusi eismo įvykio metu) nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta kelio sąvoka – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme; Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita (2 str. 17 d.).Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (toliau – Aprašas) 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 p. nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.Nagrinėjamu atveju apeliantė neigia savo atsakomybę dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad: 1) pagal sudarytą Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Eismo sauga“, kelio ženklų valdytoja yra UAB „Eismo sauga“, kuri privalėjo užtikrinti kelio ženklų priežiūrą ir saugumą ir kuri yra atsakinga už žalą; 2) ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas yra ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. UAB „Grinda“, bylos Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs, įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. UAB „Grinda“, bylos Nr. 3K-3-108/2013). Taigi pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato ar statinio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas). Apeliantei Vilniaus miesto savivaldybei teigiant, kad ji nesanti atsakomybės už netvarkingo kelio ženklo būklę ir dėl to apgadinus transporto priemonę padarytos žalos atlyginimo subjektas, nes su trečiuoju asmeniu UAB „Eismo sauga“ 2010 m. lapkričio 5 d. sudarė Atlygintinų paslaugų tiekimo sutartį, šiuo atveju yra svarbu ištirti sutarties turinį, aiškintis jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė, ar šis asmuo pagal sutartį tapo atsakingas už kelio ženklą, dėl kurio trūkumų buvo apgadinta transporto priemonė ir atsirado žala. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2010 m. lapkričio 5 d. Atlygintinų paslaugų sutarties turinį, nesutinka su atsakovės pateiktais argumentais, jog šiuo atveju, atsakomybė už žalą kyla UAB „Eismo sauga“, kaip kelio ženklo valdytojai. Pagal minėtą sutartį, trečiasis asmuo įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus, savo priemonėmis atlikti Kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už paslaugas apmokėti (Sutarties 1 p.). Sutarties 4 p. nurodoma, kad paslaugos atliekamos pagal užsakovo pateiktą tiekėjui užsakymą ir jame nurodytus kiekius. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats sutarties pavadinimas - Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, o ne valdymo perdavimo ar pan. sutartis, nusako sutarties dalyką - rangovui (tiekėjui) pavesta teikti paslaugas, o ne perduotos daiktinės teisės. Nors atsakovė remiasi Sutarties priedo - Kelio ženklų Vilniaus mieste priežiūros paslaugų pirkimo techninės specifikacijos 20 p. bei 24 p., numatančiais, kad konkurso laimėtojas turi patikrinti visų kelio ženklų orientavimą, vertikalumą, tvirtinimą ir, esant defektams, pataisyti, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, Atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad kelio ženklai perduodami UAB „Eismo sauga“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. kelio ženklų priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių, t. y. trečiasis asmuo veikia tik pagal atsakovės nurodymus. Duomenys, kad atsakovė būtų pateikusi užsakymą atlikti kelio ženklo, esančio ties (duomenys neskelbtini), sankryža, priežiūrą, o trečiasis asmuo šio užsakymo nebūtų įvykdęs per nustatytą terminą, teismui nėra pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio ženklo valdytoja, todėl ji atsakinga už tinkamą kelio ženklo priežiūrą ir saugumą bei atsakinga už žalą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusius su eismo įvykio metu realiai patirtos žalos faktu bei žalos dydžiu. Pažymėtina, kad eismo įvykio faktas yra užfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kompetentingos institucijos (policijos) pareigūnams (Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio patruliams) nuvykus į įvykio vietą, ją apžiūrėjus ir atlikus veiksmus, kuriuos policijos patrulis turi atlikti eismo įvykio vietoje, tarp jų: sudaryti (nubraižyti) patvirtintos formos blanke eismo įvykio vietos schemą; apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus; surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt. Nagrinėjamu atveju policijos vyr. patrulis atvyko į eismo įvykio vietą – sankryžą tarp (duomenys neskelbtini), ir sudarė eismo įvykio schemą, užfiksuodamas automobilį bei nukritusį kelio ženklą; 2013 m. kovo 22 d. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagal sugadinimų pobūdį nesimatė, kad automobilis būtų pats atsitrenkęs į ženklą, sugadintas tik stogas. Surinktą medžiagą išnagrinėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos specialistas ir priėmė 2013 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, kuriame konstatavo, kad pareigūnams apžiūrėjus eismo įvykio vietą, nenustatyta, kad į ženklą galėjo atsitrenkti pats automobilis; automobiliui apgadintas tik stogas. Abejoti policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis nėra jokio pagrindo. Analogiškus, kaip nustatytus policijos, draudėjo automobilio sugadinimus, konstatavo ir draudiko atstovas, taip pat nurodė ir pats draudėjas savo pranešime draudikui, sugadinimai užfiksuoti draudėjo pateiktose fotonuotraukose iš eismo įvykio vietos. Be to, nors apeliantė nurodo, kad sąmata, kuria remiantis buvo paskaičiuota išmokėtina draudimo išmoka, suformuota tik 2013 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus 2 mėn. nuo žalos padarymo dienos, tačiau iš byloje esančio Transporto priemonės apžiūros-defektų akto matyti, kad draudėjo automobilis ieškovės specialisto buvo apžiūrėtas ir jo defektai nustatyti 2013 m. kovo 22 d., todėl argumentai, kad sąmata sudaryta tik 2013 m. gegužės 15 d., neturi jokios teisinės reikšmės. Žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais teismas neturi pagrindo.Pagal įstatymą, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, tačiau gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 1-2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendime (jo rezoliucinėje dalyje) padarytas rašymo apsirikimas – teismas nurodė, kad ieškovo naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 5 636,06 Lt nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. klaidingi nurodytas priteistos sumos dydis bei bylos iškėlimo data, todėl padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį – ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (308,26 Eur) nuo 2016 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teises normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendime, jo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti ieškovui Ergo Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (308,26 Eur) nuo 2016 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Teisėja Asta Radzevičienė