Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-606-1202/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-08-28
Bylos Nr.
A6.-606-1202/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00681-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Pažeidėjas
A. D.
Advokatai
Mantas Barčys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-606-1202/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00681-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. atstovui advokatui Mantui Barčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nustatyta, kad A. D. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tokiu būdu A. D. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismui pateiktame VMI pareiškime su priedais nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023 m. gegužės 30 d. buvo 348 795 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. balandžio 17 d., baigtas 2023 m. gegužės 15 d., surašant 2023m. gegužės 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Išnagrinėjus banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. (Bendrovė turėjo 320.159,93 Eur mokestinę nepriemoką) iki 2023 m. kovo 31 d. (Bendrovė turėjo 346.174,32 Eur mokestinę nepriemoką) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir Sąskaitos 271 detalios ataskaitos kopiją nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 1 d. sąskaitoje buvo 8.855,35 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudarė 606.090,23 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 614.945,57 Eur (pervesta /išieškota VMI prie FM – 96.968,11 Eur, Sodrai – 16.543,20 Eur, antstoliams – 43.341,06 Eur, pervesta atskaitingiems asmenims – 4.500,28 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 28.236,64 Eur, tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kiti atsiskaitymai – 424.139,30 Eur, banko ir kitos išlaidos – 1.216,98 Eur), likutis 2023 m. kovo 31 d. sudarė 0,01 Eur (b. l. 1-4).

VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje, nurodoma, jog Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. balandžio 17 d., baigtas 2023 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja nuo (duomenys neskelbtini). Bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo pradėtas 2021 m. lapkričio 8 d., tačiau, Bendrovei pateikus prašymą duoti sutikimą mokestinę nepriemoką perimti, tačiau prievolės buvo sustabdytos ir 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų buvo panaikintas. Mokestinės nepriemokos išieškojimas VMI buvo pradėtas nuo 2023 m. vasario 22 d., priimti 5 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Bendrovė VMI 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą išdėstyti 344 474,34 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų 2023 m. balandžio 7 d. buvo panaikinti. Operatyvaus patikrinimo metu (nuo 2023 m. balandžio 7 d.) Bendrovė į valstybės biudžetą nemokėjo. Bendrovės vadovas A. D. pateikė 2023 m. balandžio 26 d. paaiškinimą, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė dėl klientų įsiskolinimo Bendrovei. Šiuo metu Bendrovė su skolininkais sudarė atsiskaitymų grafiką, pagal kurį gautos įmokos turėtų padengti mėnesinius mokėjimus VMI. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašo ir Sąskaitos 271 detalios ataskaitos kopijas nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 1 d. sąskaitoje buvo 8855,35 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudarė 606 090,23 Eur iš veiklos, išlaidos sudarė 614 945,57 Eur pervesta VMI prie FM – 96 968,11 Eur, Sodrai – 16 543,20 Eur, antstoliams – 43 341,06 Eur, pervesta atskaitingiems asmenims – 4 500,28 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 28 236,64 Eur, tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kiti atsiskaitymai – 424 139,30 Eur, banko ir kitos išlaidos – 1 216,98 Eur), likutis 2023 m. kovo 31 d. sudarė 0,01 Eur. Didžiausios sumos buvo sumokėtos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. balandžio 8 d. – 30 000 Eur, 2022 m. gegužės 10 d. – 6 500 Eur, 2022 m. birželio 10 d. – 27 800 Eur, 2022 m. birželio 14 d. – 21 000 Eur, 2022 m. birželio 27 d. – 30 000 Eur) „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. rugpjūčio 8 d. – 55 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. – 41 822,83 Eur, 2022 m. rugsėjo 21 d. – 31599,49 Eur, 2023 m. sausio 30 d. – 151 167,20 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. liepos 18 d. – 7000 Eur), T. B. (2023 m. sausio 31 d. – 2550 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. liepos 18 d. – 1320 Eur). Bendrovė pateikė informaciją, kad per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. skolų tarpusavio įskaitymų alikta nebuvo, Bendrovė nėra suteikusi ir gavusi paskolų. Bendrovės skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams 2023 m. kovo 31 d. sudarė 3 881 486,52 Eur (didžiausi kreditoriai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Bendrovės pirkėjų ir kitų debitorių skolos sudarė 2023 m. kovo 31 d. sudarė 1 891 049,83 Eur (didžiausi debitoriai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8-10).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašai iš duomenų bazės apie juridinio asmens aktualius duomenis (b. l. 5), balanso išrašų kopijos (b. l. 7, 11-12, 28-32); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenys (b. l. 13-27) iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie Bendrijos prievoles (b. l. 11-13) patvirtina pareiškime ir operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytus teiginius.

VMI atstovė teismo posėdyje nedalyvavo pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes (b. l. 41-42).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. atstovas advokatas Mantas Barčius , teismo posėdžio metu nurodė, kad A. D. pripažįsta nusižengimo padarymo aplinkybes. Rašytiniuose paaiškinimuose bendrąja prasme faktinių aplinkybių, kurios susiklostė pareiškėjas neginčija ir negali ginčyti, nes pats teikė dokumentus, kurių pagrindu VMI šitas aplinkybes ir nustatė. Nei pareiškėjas, nei atstovas negali ginčyti bendrovės pereigos vykdyti savo mokestinius įsipareigojimus valstybei. Taip pat neginčija, kad mokestinių prievolių vykdymas susijęs su visuomenės interesu, tačiau bendrovės vadovas privalo užtikrinti ne tik kreditorių interesų tenkinimą, bet ir geriausius bendrovės interesus ir veikti išimtinai bendrovės interesais, kur tos pareigos numatytos tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek akcinių bendrovių įstatyme. Vadovas atsiskaitymo eiliškumą turi išlaikyti, tiek įmonės veiklą išlaikyti, nes tikslas išlaikyti juridinius asmenis, kaip įmanoma ekonominėje veikloje. Įmonės vadovas buvo priverstas laviruoti tarp mokesčių administratoriui prievolių įvykdymo ir išlaikymo veiklos tęstinumo. Buvo dalinai atsiskaityta su kitais tiekėjais, įmonė kadangi vykdo medicininės įrangos prekybą, didmeninę prekybą, turi užsipirkti iš tiekėjų su kuriais turi įsipareigojimus. Turi kažką apmokėti, kad gautų prekes ir jas perparduotų. Įmonės specifikos veikla nėra ypatinga – (duomenys neskelbtini).

Atstovas pabrėžė, kad labai svarbu atsižvelgti į susidariusį verslo foną. Karas Ukrainoje, nepalanki situacija dėl Covid-19 pandemijos, kuri tęsėsi nuo 2020 metų iki 2022 metų. Karas ir Europos sąjungos lygmeniu pradėtos taikyti sankcijos stipriai paveikė verslo procesus. Įmonė, prekiavo ir su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) juridiniais asmeninis, tiesiogiai arba per tarpininkus. Procesai vienas nuo kito priklausomi ir ta grandininė reakcija, ji turi stiprią įtaką verslui. Visgi mokesčių administratorius vadovaujasi tik tuo, kad įstatymuose nustatytos pareigos ir tarsi sudėtingas verslo fonas neegzistuoja. Svarbu atkreipti dėmesį, kad buhalterinis pelnas yra vertinamas pagal išrašytas sąskaitas. PVM mokėtojas PVM skaičiuoja nuo teoriškai gautų sumų, o ne nuo praktiškai. Jeigu nėra gaunama pinigų iš debitorių arba iš prekių ir paslaugų gavėjų, prievoles vykdyti turi, bet tas pelnas ir mokėtinas PVM, jie yra visiškai teoriniai. Įmonė dar neturi piniginių lėšų ir atsižvelgdama į tai, įmonė teikė prašymus, paaiškino situaciją, parodė kokios sumos, kas yra debitoriai, jog dedamos pastangos, sudaryta sutartis. VMI lankstumo visada trūko ir šiuo atveju pagalbos verslui nebuvo sulaukta. Bendrovė teikė prašymus, teikė visus duomenis, kokia situacija, kam vykdė mokėjimus, kodėl vykdė, nes saugojo veiklos tęstinumą, išsaugoja darbuotojus, moka privalomo sveikatos draudimo įmokas, 190 000 atkeliavo per pirmą 2023 metų pusmetį. Įmonė veikia nuo (duomenys neskelbtini) metų, visais metais yra sumokėjusi visus mokesčius, 2022 metais susidūrė su apyvartinių lėšų stoka. Įmonė tikrai prisidėjo, sumokėjo didelius mokesčius. Remiantis „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis ir bendrovės programos duomenimis, buvo vykdomi finansiniai įsipareigojimai, mokami mokesčiai, mokami atlyginimai, turimi debitoriai – didžiulės sumos, kurios ateis, reikia tiesiog laiko. VMI laiko neduoda, išvadą pateikė, nustatyta 2 kriterijai pozityvūs, 2 kriterijai neutralūs, 1 negatyvus, įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir todėl tokia išvada. Todėl ir prašė mokesčių administratoriaus laiko, ne atidėjimo, o išdėstymo. Laikinų finansinių sunkumų bendrovė ir neneigė, išrašus pateikė. Tam, kad mokesčių administratorius padėtų, bet mokesčių administratoriaus lankstumo stoka nulėmė ir administracinio nusižengimo požymius, dėl kurių fakto teismas nagrinėja šitą bylą. Šios aplinkybės reikšmingos teismui sprendžiant klausimą ir individualizuojant veiką.

Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos dydžio, direktorius, išsaugojo ne tik, tai darbuotojus, bet vieną papildomą dar ir priėmė, nes atsirado nauja perspektyva, naujas projektas. Deda visas pastangas, kad nenutrūktų ryšiai su atstovais, kad išliktų oficialus „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Turėtų ypatingą kainodarą, kaip oficialus atstovas, platintojas. Jeigu viską sumokėtų mokesčių administratoriui, teoriškai vykdant savo pareigas, tada nebeatsiskaitytų su tiekėjais it būtų neįmanoma įmonės veikla. Turėtų atleisti darbuotojus ir netrukus inicijuoti nemokumą dėl laikinų finansinių sunkumų, nemokumą, bankrotą arba restruktūrizavimą. Supranta, kad pažeidė kreditorių atsiskaitymo eilę, dėl to labai gailisi, bet faktinė situacija nulemia tas pastangas bendrovės, kad ir atsiskaitytų su mokesčių administratoriumi ir su kitais kreditoriais ir su darbuotojais. Šios aplinkybės irgi yra reikšmingos, teismas galėtų atkreipti dėmesį į situacijos visumą, neskaitant to, kad bauda už šitą nusižengimą padarymą yra tikrai reikšminga fiziniam asmeniui. Bauda stipriai paveiks A. D. ir jo šeimos gerovę, jo vaikų gerovę, nes yra teismo sprendimu priteistas išlaikymas. Fizinio asmens gaunamas atlyginimas siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas. Jis dirba per kelias bendroves yra visiškai sumažintas atlyginimas šitoje bendrovėje, kuri dabar susiduria su laikinais finansiniais sunkumais – gauna tik (duomenys neskelbtini) Eur. Visiems darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis, laikinai, kol įmonės finansinė būklė pagerės. Šios pastangos negali būti nepastebėtos.

Pateikti įrodymai turėtų būti įvertinti parenkat bausmės dydį, jeigu nusižengimo požymiai būtų nustatyti. Įstatymas numato galimybę išeiti iš sankcijos ribų ir tikrai yra poreikis, nes A. D. už (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) pragyventi, nuomotis ir maistą pirktis, transporto išlaidas pasidengti, atlyginimas nėra pakankamas. Nukentėtų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes jis neturi rezervų išsilaikyti ir išlaikyti vaikus. Pagal teismų praktiką ir lizingai, paskolos sutartys, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai turi reikšmės individualizuojant sankciją, o šiuo atveju, čia vaikų išlaikymo klausimas. Atsakomybėn traukiamas asmuo nėra baustas, paskutinė nuobauda – kalbėjo telefonu vairuojant prieš daugiau, nei 1 metus. Tikrai nėra kažkokio recidyvo, piktavališko administracinių nusižengimų darymo, individualūs charakterizuojantys požymiai asmens naudai, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančios aplinkybės tikrai egzistuoja ir teismas, jas gali papildomai nustatyti. Vadovo pastangas išgelbėti įmonę, vykdant įsipareigojimus mokesčių administratoriui ir išlaikant veiklos tęstinumą. Teismo prašo esant galimybei išeiti iš sankcijos ribų, tikslai poveikio priemonės būtų pasiekti ir jeigu būtų paskirta reikšmingai mažesnė bausmė. Asmuo puikiai suprato, kuo yra kaltinamas ir tikisi teismo geranoriškumo.

A. D. atstovas advokatas teismui pateikė papildomus dokumentus ir rašytinį paaiškinimą, kurie patvirtina posėdyje išsakytus argumentus. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Sodrai pervesta 12 027,93 Eur, VMI – 188486,56 Eur bei dar per antstolius – 3293,77 Eur. Tiesiogiai išieškota iš bendrovės sąskaitų. Bendra sumokėta suma VMI sudaro gerokai apie 190 000 Eur vien per pirmą 2023 metų pusmetį. (b. l. 73); Bendrovė lygiagrečiai mokėjo ir privalomojo draudimo įmokas bei visiškai atsiskaitė su SODRA (b. l. 74); 2022 m. rugpjūčio 4 d. bei 2022 m. spalio 13 d. Bendrovė kreipėsi į VMI su prašymu duoti sutikimą mokestinę nepriemoką perkelti kitai mokiai bendrovei, kuri sutinka šią mokestinę prievolę perimti – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), 2023 m. kovo 23 d. VMI sprendimu netenkino Bendrovės prašymo (b. l. 78-79); 2023 m. kovo 16 d. Bendrovė pateikė prašymą dėl duomenų patikslinimo ir nuostolių perkėlimo į kitus mokestinius metus (b. l. 82). 2023 m. balandžio 12 d. VMI pateikė atsakymą, kad Bendrovė nuostolių perkelti nebegali (b. l. 80); 2023 m. balandžio 6 d. Bendrovė kreipėsi į VMI su prašymu atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos vykdymą, pateikė kreditorių ir skolininkų sąrašą (b. l. 85, 88, 94-95). 2023 m. gegužės 25 d. VMI priėmė sprendimą mokestinės nepriemokos neišdėstyti (b. l. 96-97). Rašytiniame paaiškinime pabrėžiama, kad Bendrovę iki šiol yra ekonominėje veikloje, dalimis moka mokesčius tiek VMI, tiek ir Sodrai, išsaugojo susitarimus su esminiais tiekėjais bei partneriais. Bendrovės išsaugojimas ekonominėje veikloje sudaro sąlygas tiek mokesčių administratoriui atgauti mokestinę nepriemoką su jos priskaičiuotomis netesybomis, tiek surinkti einamuosius mokesčius, taip gausinant valstybės biudžetą, Bendrovei išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, gausinti valstybės BVP. Taip pat pateikti dokumentai patvirtinantys A. D. finansinę padėtį – (duomenys neskelbtini) patvirtinantis sprendimas (b. l. 75-77, informacija apie darbo užmokestį (83-84).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 25 d. 10.00 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Nagrinėjant bylą dalyvavo jo įgaliotas atstovas advokatas M. Barčius, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. D. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. A. D. atstovas advokatas M. Barčius teisme patvirtino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinojo, kad pagal atsiskaitymo eilę prioritetas turi būti teikiamas VMI, būdamas vadovu žinojo bendrą įmonės situaciją.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovės vadovas žinojo apie įmonės finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teismui pateikti paaiškinimai ir dokumentai, t. y. teismui pateikti Bendrovės prašymai: VMI duoti sutikimą mokestinę nepriemoką perkelti kitai mokiai bendrovei; nuostolių perkėlimo į kitus mokestinius metus; atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos vykdymą. Taip pat bendrovės balansų išrašai. A. D. atstovas tvirtino, kad kreditorių eiliškumas buvo pažeistas siekiant išsaugoti įmonės veiklą ir nepakenkti įmonės partneriams, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, todėl lygiagrečiai buvo atsiskaitoma ne tik su tiekėjais, bet ir su mokesčių administratoriumi, kuriam viso buvo sumokėta ženkli apie 190 000 Eur suma. Šis argumentas, teismo vertinimu, nepaneigia A. D. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog A. D., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad būtinų mokėjimų vykdymas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo tyčią, t. y. suvokimą, kad dėl mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Sutiktina, kad savaime tokie mokėjimai vadovo tyčios nelemia, vis dėlto, nagrinėjamu atveju A. D. suvokimas, kad Bendrovė nepajėgs atsiskaityti su VMI, buvo, o tai patvirtina jau minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai adresuoti mokesčių administratoriui dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, atidėjimo, išdėstymo, nuostolių perkėlimo, kas rodo, jog vadovui buvo žinoma apie blogėjančią Bendrovės finansinę būklę. Tai reiškia, kad A. D. suvokė, jog atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais jis mažina galimybę atsiskaityti ir su VMI. Taigi A. D. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

A. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas, Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė, 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis, ji siekė net 348 795 Eur. Kita vertus, atsižvelgiant į verslui sudėtingą foną (karo Ukrainoje ir Europos sąjungos taikomų sankcijų įtaka tarptautinei prekybai, praėjusios Covid-19 pandemijos pasekmės) turėjusį įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniams sunkumams bei įmonės tolesnį aktyvų veikimą siekiant atsiskaityti su mokesčių administratoriumi (padengta ženkli mokestinės nepriemokos suma) ir tuo pačiu vykdyti veiklą, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina, kad A. D. buvo aktyvus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl galimybės perkelti ar išdėstyti susidariusią skolą ir suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir A. D. asmenybė. Jis dirbantis, (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini) savo (duomenys neskelbtini) vaikams, gaunamos pajamos nėra didelės (apie (duomenys neskelbtini) Eur), turi finansinių įsipareigojimų (būsto nuoma). 2023 m. liepos 25 d. duomenimis, per 5 metus A. D. administracine tvarka baustas du kartus – 2022 m. kovo 10 d. už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant ir 2020 m. vasario 27 d. už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą. Paskirtos baudos sumokėtos. Administracinių nusižengimų, susijusių su juridinio asmens vadovo pareigų tinkamu neatlikimu praeityje nebuvo padaręs, taigi spręstina, jog asmuo nėra linkęs pažeisti įstatymų, šis nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir skirti A. D. baudą, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra itin didelė. Nors iš bylos duomenų matyti, kad yra dedamos pastangos atsiskaityti su mokesčių administratoriumi ir VMI sumokamos mokestinę nepriemoką dengiančios sumos yra pakankamai reikšmingos, ši aplinkybė buvo įvertinta parenkant A. D. nuobaudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą jos minimumą. Teismas negali pripažinti, kad A. D. padaryta veika yra mažareikšmė, teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

ANK 675 numatyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į A. D. atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus ir pateiktus dokumentus dėl atsakomybėn traukiamo asmens finansinės padėties, turimų įsipareigojimų, teismas konstatuoja, kad nuobaudos tikslai gali būti tinkamai pasiekti paskirtos baudos mokėjimą išdėstant per 10 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. D. paskirtos baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų) įmoką.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. D., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-606-1202/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Justas Pažarskis