- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-08-28
- Bylos Nr.
- A6.-606-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00681-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- A. D.
- Advokatai
- Mantas Barčys
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. atstovui advokatui Mantui Barčiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nustatyta, kad A. D. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tokiu būdu A. D. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teismui pateiktame VMI pareiškime su priedais nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023 m. gegužės 30 d. buvo 348 795 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. balandžio 17 d., baigtas 2023 m. gegužės 15 d., surašant 2023m. gegužės 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Išnagrinėjus banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. (Bendrovė turėjo 320.159,93 Eur mokestinę nepriemoką) iki 2023 m. kovo 31 d. (Bendrovė turėjo 346.174,32 Eur mokestinę nepriemoką) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir Sąskaitos 271 detalios ataskaitos kopiją nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 1 d. sąskaitoje buvo 8.855,35 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudarė 606.090,23 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 614.945,57 Eur (pervesta /išieškota VMI prie FM – 96.968,11 Eur, Sodrai – 16.543,20 Eur, antstoliams – 43.341,06 Eur, pervesta atskaitingiems asmenims – 4.500,28 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 28.236,64 Eur, tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kiti atsiskaitymai – 424.139,30 Eur, banko ir kitos išlaidos – 1.216,98 Eur), likutis 2023 m. kovo 31 d. sudarė 0,01 Eur (b. l. 1-4).
Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašai iš duomenų bazės apie juridinio asmens aktualius duomenis (b. l. 5), balanso išrašų kopijos (b. l. 7, 11-12, 28-32); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenys (b. l. 13-27) iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie Bendrijos prievoles (b. l. 11-13) patvirtina pareiškime ir operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytus teiginius.
Pateikti įrodymai turėtų būti įvertinti parenkat bausmės dydį, jeigu nusižengimo požymiai būtų nustatyti. Įstatymas numato galimybę išeiti iš sankcijos ribų ir tikrai yra poreikis, nes A. D. už (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) pragyventi, nuomotis ir maistą pirktis, transporto išlaidas pasidengti, atlyginimas nėra pakankamas. Nukentėtų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes jis neturi rezervų išsilaikyti ir išlaikyti vaikus. Pagal teismų praktiką ir lizingai, paskolos sutartys, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai turi reikšmės individualizuojant sankciją, o šiuo atveju, čia vaikų išlaikymo klausimas. Atsakomybėn traukiamas asmuo nėra baustas, paskutinė nuobauda – kalbėjo telefonu vairuojant prieš daugiau, nei 1 metus. Tikrai nėra kažkokio recidyvo, piktavališko administracinių nusižengimų darymo, individualūs charakterizuojantys požymiai asmens naudai, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančios aplinkybės tikrai egzistuoja ir teismas, jas gali papildomai nustatyti. Vadovo pastangas išgelbėti įmonę, vykdant įsipareigojimus mokesčių administratoriui ir išlaikant veiklos tęstinumą. Teismo prašo esant galimybei išeiti iš sankcijos ribų, tikslai poveikio priemonės būtų pasiekti ir jeigu būtų paskirta reikšmingai mažesnė bausmė. Asmuo puikiai suprato, kuo yra kaltinamas ir tikisi teismo geranoriškumo.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 25 d. 10.00 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Nagrinėjant bylą dalyvavo jo įgaliotas atstovas advokatas M. Barčius, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. D. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. A. D. atstovas advokatas M. Barčius teisme patvirtino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinojo, kad pagal atsiskaitymo eilę prioritetas turi būti teikiamas VMI, būdamas vadovu žinojo bendrą įmonės situaciją.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovės vadovas žinojo apie įmonės finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teismui pateikti paaiškinimai ir dokumentai, t. y. teismui pateikti Bendrovės prašymai: VMI duoti sutikimą mokestinę nepriemoką perkelti kitai mokiai bendrovei; nuostolių perkėlimo į kitus mokestinius metus; atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos vykdymą. Taip pat bendrovės balansų išrašai. A. D. atstovas tvirtino, kad kreditorių eiliškumas buvo pažeistas siekiant išsaugoti įmonės veiklą ir nepakenkti įmonės partneriams, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, todėl lygiagrečiai buvo atsiskaitoma ne tik su tiekėjais, bet ir su mokesčių administratoriumi, kuriam viso buvo sumokėta ženkli apie 190 000 Eur suma. Šis argumentas, teismo vertinimu, nepaneigia A. D. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog A. D., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
A. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas, Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė, 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis, ji siekė net 348 795 Eur. Kita vertus, atsižvelgiant į verslui sudėtingą foną (karo Ukrainoje ir Europos sąjungos taikomų sankcijų įtaka tarptautinei prekybai, praėjusios Covid-19 pandemijos pasekmės) turėjusį įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniams sunkumams bei įmonės tolesnį aktyvų veikimą siekiant atsiskaityti su mokesčių administratoriumi (padengta ženkli mokestinės nepriemokos suma) ir tuo pačiu vykdyti veiklą, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina, kad A. D. buvo aktyvus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl galimybės perkelti ar išdėstyti susidariusią skolą ir suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir A. D. asmenybė. Jis dirbantis, (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini) savo (duomenys neskelbtini) vaikams, gaunamos pajamos nėra didelės (apie (duomenys neskelbtini) Eur), turi finansinių įsipareigojimų (būsto nuoma). 2023 m. liepos 25 d. duomenimis, per 5 metus A. D. administracine tvarka baustas du kartus – 2022 m. kovo 10 d. už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant ir 2020 m. vasario 27 d. už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą. Paskirtos baudos sumokėtos. Administracinių nusižengimų, susijusių su juridinio asmens vadovo pareigų tinkamu neatlikimu praeityje nebuvo padaręs, taigi spręstina, jog asmuo nėra linkęs pažeisti įstatymų, šis nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir skirti A. D. baudą, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra itin didelė. Nors iš bylos duomenų matyti, kad yra dedamos pastangos atsiskaityti su mokesčių administratoriumi ir VMI sumokamos mokestinę nepriemoką dengiančios sumos yra pakankamai reikšmingos, ši aplinkybė buvo įvertinta parenkant A. D. nuobaudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą jos minimumą. Teismas negali pripažinti, kad A. D. padaryta veika yra mažareikšmė, teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.
ANK 675 numatyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į A. D. atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus ir pateiktus dokumentus dėl atsakomybėn traukiamo asmens finansinės padėties, turimų įsipareigojimų, teismas konstatuoja, kad nuobaudos tikslai gali būti tinkamai pasiekti paskirtos baudos mokėjimą išdėstant per 10 mėnesių laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi
nutaria:
A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. D. paskirtos baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų) įmoką.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. D., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-606-1202/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).