Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir Asociacija) elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. lapkričio 14 d. išsiuntė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. spalio 24 d. sprendimą; 2) įpareigoti Tarybą užbaigti administracinę procedūrą ir išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. sausio 13 d. prašymą patikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registro duomenis apie nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – plaukiojančio pastato – burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ – buvimo vietą (duomenys neskelbtini), bei priimti sprendimą; 3) teismui pripažinus, kad atsakovo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas yra tinkamas atsakymas, išnagrinėjus Asociacijos 2017 m. sausio 13 d. prašymą, įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą patikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registro duomenis apie nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – plaukiojančio pastato – burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ – buvimo vietą (duomenys neskelbtini); 4) skirti atsakovui 300 Eur, o jo vadovui 600 Eur baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, piktybiškai vilkinant pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas skundų ir prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, turi būti atsižvelgiama į individualaus administracinio akto sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Akcentavo, kad atsakovo 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2017/07 „Dėl Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos raštų“ Asociacija buvo informuota, kad Taryba nesiims jokių veiksmų, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-9984-281/2016 ir priimtas sprendimas. Įvertinęs minėto rašto turinį, teismas padarė išvadą, kad joks konkretus įpareigojimas šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas, todėl neabejotina, kad jis Asociacijai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Tarybos 2017 m. spalio 24 d. raštas Nr. 2017-07 yra tik informacinio pobūdžio – tarpinis dokumentas, kuriuo pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jo keliamas klausimas nėra išspręstas, nes sprendimo priėmimui būtina sulaukti, kada bus išspręstas ginčas minėtoje administracinėje byloje.

Teismas pabrėžė, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas juos atlikti nėra tapačios teisinės sąvokos. Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais turi būti vertinamas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas Asociacijai pateikė atsakymą, todėl jo veiksmų negalima traktuoti kaip vilkinimo – dėl neišspręsto ginčo administracinėje byloje Nr. eI-9984-281/2016 Taryba negali imtis jokių veiksmų.

Įvertinęs prašomo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. spalio 24 d. rašto turinį, teismas padarė išvadą, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų priėmimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Asociacijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti atsakovo vilkinimo arba atsisakymo atlikti veiksmus tais atvejais, kai šis vilkinimas arba atsisakymas atlikti veiksmus išreiškiamas viešojo administravimo subjekto raštu ir šis nurodo, kad per teisės aktuose nustatytą neatliks jo kompetencijai priskirtų veiksmų, nenurodydamas jokio tokio atsisakymo pagrindo, arba nurodydamas ginčijamą pagrindą. Teigė, kad jeigu atsakovo veiksmai nėra laikomi vilkinimu, pareiškėjas turi teisę ginčyti jo atsisakymą atlikti veiksmus per teisės aktų nustatytą terminą, jei mano, kad atsakovo nurodytas atsisakymo atlikti veiksmus per teisės aktuose nustatytą terminą pagrindas yra nepagrįstas. Manydamas, kad Tarybos 2017 m. spalio 24 d. raštas nėra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti ginčą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus ir (arba) nepagrįsto atsisakymo juos atlikti dėl nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-9984-281/2016, kadangi Asociacija pažymėjo, jog nėra jokio teisėto pagrindo atidėti jos prašymo nagrinėjimą, nes administracinėje byloje Nr. eI-9984-281/2016 nėra sprendžiamas klausimas dėl Tarybos įpareigojimo ištaisyti netikslius duomenis apie ginčo laivo faktinę buvimo vietą, todėl ši byla nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti atlikti bet kokius veiksmus, atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl administracinės procedūros sustabdymo, o jeigu toks sprendimas ir buvo priimtas, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Manydamas, kad ginčo šalys nesutaria dėl to, ar administracinė byla Nr. eI-9984-281/2016 yra pakankamas ir teisėtas pagrindas vilkinti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus, teismas privalėjo šį klausimą išspręsti ginčo teisena, o ne tiesiog preziumuoti, kad Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę nuspręsti atidėti administracinę procedūra neribotam terminui, o Asociacija net neturi teisės skųsti tokio nepagrįsto nagrinėjimo atidėjimo, jei mano, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai arba neveikimas yra neteisėti ir pažeidžia jos subjektines teises.

Pareiškėjas sutinka, kad ginčijamas Tarybos 2017 m. spalio 24 d. raštas nėra administracinis sprendimas, kadangi jame nėra nurodyta, ar pareiškėjo 2017 m. sausio 13 d. prašymas yra tenkinamas, atmetamas arba administracinė procedūra nutraukiama, tačiau atsakovo veiksmai turi būti laikomi vilkinimu.

Asociacija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visiškai neįvertino, ar atsakovas jam priskirtus klausimus sprendė įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais, o tai galima padaryti tik išnagrinėjus byla iš esmės. Teismas teisingai nurodė, kad atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau visiškai neįvertino, kad Asociacija ginčijo atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus per teisės aktų nustatytą terminą ir teisės aktų nustatyta tvarka, įrodinėdama, jog toks atsakovo vilkinimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar Taryba jai priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nes tai taip pat sudaro bylos nagrinėjimo dalyką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Pirmuoju skundo reikalavimu asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2017/07, kuriame atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. sausio 13 d. prašymą, jį informavo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-9984-281/2016 dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, Asociacijai buvo nurodyta, kad Taryba nesiims jokių veiksmų, susijusių su burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ (40614) duomenų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre tikslinimu iki minėtos administracinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.

Įvertinusi Tarybos 2017 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2017/07 turinį, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis yra informacinio pobūdžio – tarpinis dokumentas, kuriuo pareiškėjui tik buvo paaiškinta, kad jo keliamas klausimas nėra išspręstas, nes sprendimo priėmimui būtina sulaukti, kada bus išspręstas ginčas minėtoje administracinėje byloje, nesutinka. Iš ginčijamo sprendimo turinio yra akivaizdu, kad juo iš esmės buvo atsisakyta atlikti Asociacijos prašomus atlikti veiksmus ir tai negali būti laikoma tik informacijos pateikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad neabejotinai ginčijamas aktas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir remdamasis tuo, jo skundą atsisakyti priimti. Spręsdamas asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, spręsdamas Asociacijos skundo priėmimo klausimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas analizavo tik pirmojo skundo reikalavimo priimtinumo klausimą, tačiau jokių motyvų, kodėl atsisakė priimti ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį, taigi, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Padarius išvadą, kad pirmojo skundo reikalavimo priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai, viso Asociacijos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.