Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. sausio 13 d. prašymu (toliau – 2017 m. sausio 13 d. Prašymas) kreipėsi į Tarybą, prašydama organizuoti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – plaukiojančio pastato – burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ (unikalus objekto kodas 40614) apsaugos teritorijos ribų plano patikslinimą pasikeitus plaukiojančio burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ buvimo vietai Pilies g. 4, Klaipėda, taip pat prašydama Tarybą pakeisti Aktą, jame patikslinant nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – plaukiojančio pastato burinio jūrų laivo „Ladu Sophie“ buvimo vietą Pilies g. 4, Klaipėda, bei patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimą, nurodant, kad tai yra plaukiojantis pastatas burinis jūrų laivas „Lady Sophie“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3013-189/2017 įpareigojo Tarybą atsakyti į pareiškėjos 2017 m. sausio 13 d. Prašymą dėl Kultūros paveldo registro duomenų tikslinimo apie nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės plaukiojančio pastato burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ buvimo vietą Pilies g. 4., Klaipėda. Skundžiamu Sprendimu Taryba pareiškėją informavo, kad Taryba nesiims jokių veiksmų, susijusių su burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimu iki administracinės bylos Nr. eI-118-281/2018.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės vilkinimo atlikti veiksmus ir (arba) nepagrįsto atsisakymo juos atlikti dėl nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-118-281/2018. Pareiškėjos teigimu, nėra jokio teisėto pagrindo atidėti jos 2017 m. sausio 13 d. Prašymo nagrinėjimą, nes minėtoje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Tarybos įpareigojimo ištaisyti netikslius duomenis apie ginčo laivo faktinę buvimo vietą ir ši byla nėra (negali būti) pagrindu atsisakyti atlikti bet kokius veiksmus.

Taigi iš esmės šioje byloje ginčo šalys nesutaria dėl to, ar administracinė byla Nr. eI-118-281/2018 yra pakankamas ir teisėtas pagrindas vilkinti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 4 dalies nuostata nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1158/2014; 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-968/2014; 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015; 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-365-261/2015).

VAĮ 23 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2094/2012).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinėje byloje Nr. eI-118-281/2018 pareiškėja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarybos priimtą Aktą. Šiuo Aktu Taryba nutarė buriniam jūrų laivui „Lady Sophie“ suteikti apsaugą ir įregistruoti į Kultūros vertybių registrą nekilnojamąją kultūros vertybe (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 40614). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) direktorius 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 „Dėl Tarybos Akto“, atsižvelgdamas į Klaipėdos valstybinės jūrų direkcijos 2016 m. spalio 27 d. raštą Nr. UD-3.1.1.-3833 dėl Tarybos Akte pateiktų neteisingų bei netikslių kultūros vertybės ir jos teritorijų duomenų, sustabdė burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą iki patikslinto Tarybos Akto pateikimo. 2017 m. sausio 13 d. Prašyme pareiškėja, kreipdamasi į Tarybą ir Departamentą, Departamento prašo organizuoti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ apsaugos teritorijų ribų plano patikslinimą, pasikeitus šio laivo buvimo vietai Pilies g. 4, Klaipėda, o Tarybos prašo pakeisti Aktą, jame patikslinant minėto laivo buvimo vietą Pilies g. 4, Klaipėda, taip pat patikslinti laivo pavadinimą ir nurodyti, kad tai yra plaukiojantis pastatas – burinis jūrų laivas „Lady Sophie“. Taigi, įvertinus 2013 m. sausio 13 d. Prašymą ir administracinėje byloje Nr. eI-118-208/2018 keliamus reikalavimus bei atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje Nr. eI-118-281/2018, dėl kurios skundžiamame Sprendime atsakovė nurodė, kad nesiims jokių veiksmų, susijusių su burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ duomenų tikslinimu Kultūros vertybių registre, yra sprendžiamas Akto teisėtumo klausimas, o 2017 m. sausio 13 d. Prašymu pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų patikslinti šiame Akte nurodyti duomenys dėl laivo buvimo vietos (Pilies g. 4, Klaipėda), šio laivo pavadinimo ir duomenų, kad tai yra plaukiojantis pastatas – burinis jūrų laivas „Lady Sophie“, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai skundžiamame Sprendime susiejo 2013 m. sausio 13 d. Prašymo esmę ir administracinės bylos Nr. eI-118-208/2018 nagrinėjimo dalyką. Vadinasi, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nusprendė atidėti pareiškėjos 2017 m. sausio 13 d. Prašymo nagrinėjimą ir skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad nesiims jokių veiksmų iki minėtos administracinės bylos išnagrinėjimo ir galutinio sprendimo priėmimo. Tokiu atveju pareiškėja nepagrįstai teigia, kad administracinė byla Nr. eI-118-208/2018 nėra ir negali būti pagrindu atsisakyti atlikti bet kokius veiksmus ir toks jos argumentas atmestinas.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame yra nurodyti objektyvūs duomenys, išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės (nurodytas teismo bylos numeris), išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl atsakovė nesiims jokių veiksmų, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Tarybos sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas.

Pareiškėjo skundo reikalavimai – įpareigoti atsakovę užbaigti administracinę procedūrą bei įpareigoti atsakovę patikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registro duomenis apie nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės plaukiojančio pastato burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ buvimo vietą yra laikytini išvestiniais iš reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, todėl teismui konstatavus skundžiamo Sprendimo teisėtumą, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Dėl pareiškėjos prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu teismas pažymi, kad toks prašymas netenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prie ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl pagrindo skirti baudą nėra. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos nesutikimas su priimtu atsakovės Sprendimu, dar nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiauja administraciniu procesu ir skirti jai baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 ir 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.