Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 357-722 netaikyti nuteistajam G. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. kovo 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

8. Atsiliepimų į G. Š. apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos Apylinkės teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, Apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Vien tai, kad Apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis G. Š., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

11. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog G. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai, tame tarpe – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo 2024 m. kovo mėnesio antrą kartą įvertinus G. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, ji iki šiol nepakito – išliko vidutinė. Kaip nurodyta 2024 m. liepos mėnesio Socialinio tyrimo išvadoje, nustatyta teigiama dinamika išsilavinimo, mokymosi bei galimybės įsidarbinti srityse, kadangi nuteistasis įkalinimo įstaigoje siekė įsidarbinti. Taip pat piktnaudžiavimo narkotikais srityje, kadangi G. Š. pradėjo spręsti šią problemą – kreipėsi į priklausomybių ligų konsultantą, psichologą, dalyvauja NA grupės veikloje. Vis dėl to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad esminių pokyčių nuteistojo vertinimo metu nenustatyta, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nestebima. Nors nuteistasis dalyvauja intervencinėse programose, tačiau negeba atpažinti savo kriminogeninių veiksnių. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio visuomenei ar pažįstamiems asmenims rizika.

13. Įvertinus visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo nepritarti skundo argumentams dėl teigiamai G. Š. charakterizuojančių aplinkybių buvimo: jis yra pakankamai finansiškai stabilus, laisvėje turi didelę darbinę patirtį. Būdamas įkalinimo įstaigoje taip pat pateikė prašymą dėl darbo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Nuteistasis aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad Apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės charakteristikos, turimų socialinių ryšių, pastovios gyvenamosios vietos turėjimo, elgesio bausmės atlikimo metu. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad kaip jau minėta, Socialinio tyrimo išvadoje, G. Š. nuostatų, mąstymo ir elgesio korekcija vis dar nėra pakankama. Nors nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, vis dėl to, yra linkęs save pateisinti kaltindamas aplinką bei aplinkinius. G. Š. yra gana spontaniškas, impulsyvus, ne visuomet sugeba pasimokyti iš savo klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, pirmiausiai imasi tam tikrų veiksmų neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali sukelti. Nuteistajam būdinga ir instrumentinė agresija – jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu nuteistasis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Taip pat nuteistajam būdinga pakankama tolerancija frustracijai: jis turi polinkį prarasti savitvardą (ypač būdamas apsvaigęs), stokoja gebėjimų sukontroliuoti jį užplūdusias emocijas. Nusikalstamų veikų vykdymo metu nuteistasis elgėsi gana nuožmiai, agresyviai, nerodė užuojautos nukentėjusiems nuo jo veiksmų asmenims. Taigi, G. Š. trūksta gebėjimo įsijausti į kitų žmonių jausmus, gebėjimo suprasti, lankstumo. Teigiamai vertinama, kad kalbėdamasis su specialistais jis sugeba įvardinti kelis ateities planus, tikslus, tačiau jiems vis dar trūksta konkretumo, o pačiam nuteistajam žinojimo kokiu būdu tų planų sieks. Be to, nors nuteistasis atvirai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam būdingas kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, jo daromam neigiamam poveikiui visuomenei. G. Š. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės naudos nedavė, asmuo toliau pažeidinėja įstatymus, savo elgesį kontroliuoja tik struktūrizuotoje aplinkoje. Nors nuteistasis išsako norą būti visuomenės nariu, gyventi pagal bendražmogiškas vertybes, tačiau ne visuomet geba laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos ir Apylinkės teismo išvadoms, jog G. Š. nuostatų, mąstymo ir elgesio korekcija vis dar nėra pakankama, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai ir taisomas laisvėje.

14. Be to, nors nuteistasis šiuo metu sprendžia narkotikų vartojimo problemą, o su alkoholio vartojimu tikina problemų neturėjęs ir neturintis, vis dėl to, jis dažnai pasirinkdavo netinkamus problemų sprendimo būdus – išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti svaiginosi, spręsdamas finansines problemas vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistojo nurodytą aplinkybę, jog jis neturėjo alkoholio vartojimo problemų paneigia ir tai, kad būtent apsvaigęs nuo alkoholio jis naudojo smurtą prieš kitą asmenį. Taip pat net 4 kartus jis yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, vieną kartą baustas už paspirtuko vairavimą esant neblaiviam, taip pat už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nuteistasis šiuo metu gydosi, tačiau nuo jos dar nėra išsigydęs. Ankščiau taip pat buvę gydymosi atvejų, tačiau pats G. Š. pripažįsta, kad gydymasis padėdavo tik trumpą laiką ir jis vėl pradėdavo vartoti. G. Š. priklausomybė nuo narkotinių medžiagų yra itin gili, jis pradėjo vartoti nuo itin jauno amžiaus – 18 metų, paties nuteistojo teigimu, vartodavo narkotines medžiagas kasdien. Nors bausmės atlikimo metu alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė didžiąja dalimi šiuo metu priklauso ne tiek nuo paties G. Š. valios ir pastangų, kiek dėl buvimo restruktūrizuotoje aplinkoje, kadangi įkalinimo įstaigoje galimybė įsigyti ir vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas itin apribota. Pažymėtina tai, kad šių problemų sprendimas reikalauja nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme, juolab, kad alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos vis dar išlieka G. Š. nustatomais kriminogeniniais veiksniais.

15. Vertinant nuteistojo socialinius ryšius ir gyvenamosios vietos turėjimą pastebėtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis palaiko ryšius su savo sūnumi ir motina, su kuriais bendrauja skambučiais, taip pat su savo sugyventine, kuri jį aplanko pasimatymų metu. Nuteistasis nurodo, kad visi šeimos nariai sužinoję, kad jis vyksta į įkalinimo įstaigą ant jo buvo supykę, tačiau šiuo metu santykiai yra geri, palaikantys. Nuteistasis laisvėje turi ir pastovią gyvenamąją vietą, kur galėtų grįžti lygtinio paleidimo atveju. Šios aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau jos egzistavo ir G. Š. nusikalstamų veikų vykdymo metu, bet nuo neteisėtų veiksmų jo nesulaikė, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas nėra pakankamos sąlygos atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų bei galėtų atlikti G. Š. nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijas. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis smurtavo prieš savo vaiko motiną, su kuria kartu gyveno.

16. G. Š. savo skunde akcentuoja ir tai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo teigiamas, į ką svarstant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėta aplinkybė neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme. Šią aplinkybę, nors skunde teigiama priešingai, tinkamai vertino ir Apylinkės teismas. Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. Š. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ši aplinkybė, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Juolab, kad ir už nepriekaištingą elgesį G. Š. skatintas nebuvo, kas nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje buvo išskirtinai nepriekaištingas.

18. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus reikia pažymėti, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nors nuteistasis vertina priešingai, neapsiribotina tik įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis, tačiau vertinama visos bausmės atlikimo metu nuteistojo padaryta elgesio ir mąstymo korekcija, vertinant, ar ši korekcija laikytina akivaizdžia.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis teistumas G. Š. nėra pirmasis, jis iš viso teistas net 18 kartų, iš jų dvylika kartų užsienyje – Didžiojoje Britanijoje už vagystes, narkotikų vartojimą, reklamų, susijusių su prostitucija patalpinimą šalia viešojo telefono. Lietuvoje G. Š. teistas už vagystes, disponavimą šoviniais, nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymus, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmą kartą nuteistasis nusikalto būdamas vos 17 metų amžiaus. Bausmę šiuo metu G. Š. atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą (sunkų sveikatos sutrikdymą).

20. Nuteistasis save ir šiuo metu teisina, nurodydamas, kad aukščiau minėtą nusikaltimą jis įvykdė gindamas moterį ir tiesiog peržengdamas būtinosios ginties ribas, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiais nuteistojo argumentais sutikti negali, kadangi jie paneigti byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1361-673/2023, kuriuo G. Š. buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo nustatyta, kad jokių duomenų, jog nukentėjusysis, kurio atžvilgiu G. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, būtų išprovokavęs konfliktą ir atlikęs bet kokius aktyvius neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, nėra. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, tai yra egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. G. Š. veika nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, nėra ir negalėtų būti teisiškai vertinama kaip būtinoji gintis, nes jokių aplinkybių, kad nuteistasis kaltinime nurodytu būdu buvo priverstas elgtis dėl susidariusių būtinosios ginties sąlygų ar pagrįstai peržengęs būtinosios ginties ribas – nėra. Priešingai, teismas nustatė, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, jis nusikalstamos veikos įvykdymo metu nebuvo išsigandęs ar sumišęs, ramiai pasišalino iš įvykio vietos ir sąmoningai išmetė nusikalstamos veikos padarymo įrankį. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog ir šiuo metu savo veiksmus nuteistasis vertina, kaip jo nuomone bent jau iš dalies pateisinamus, tai yra kaip siekį apsaugoti moterį bei minimalizuoja savo kaltę, rodo, kad nuteistasis vis dar nuoširdžiai nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, nepadarė tinkamų išvadų, todėl jo mąstymo korekcija dar nėra pakankama.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš G. Š. įvykdytų nusikaltimų pobūdžio yra akivaizdu, kad nuteistajam būdingas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Be to, paskutinės nusikalstamos veikos padaryto metu panaudojant peilį, jo tyčiniai smurtiniai veiksmai (žmonių žalojimas) kartojasi bei sunkėja. Tai rodo, jog iš ankstesnio patyrimo jis nesimokė ir kartojo tas pačias klaidas, kas verčia atidžiau vertinti nuteistojo asmens byloje esančius duomenis. Praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Kadangi nepaisant jam ankščiau paskirtų ir atliktų laisvės atėmimo bausmių G. Š. nusikalto pakartotinai, darytina išvada, jog ankstesnėmis paskirtomis ir atliktomis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam praeityje jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo G. Š. nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naujus pažeidimus.

22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar Apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Tiek skundžiama Apylinkės teismo nutartis, tiek Komisijos nutarimas priimti atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas netenkinamas, o skundžiama Apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. Š. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.