Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, kaltinamiesiems E. G., M. L. ir A. S., jų gynėjams advokatams Edvardui Staponkui, Zigmui Pociui ir Vytautui Kelpšui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

M. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis nuo (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 straipsnio 1 dalyje,

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis nuo (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-01-08, apie 06 val., Šilutės m., Lietuvininkų g., aikštelėje, esančioje tarp viešbučio „Deims“ pastato Nr. 70 ir parduotuvės „Technorama“ pastato Nr. 68A, E. G., M. L. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, tyčia E. G. ir M. L. kumščiais sudavė po vieną smūgį į veidą J. V., o šiam nugriuvus ant žemės, A. S. spyrė pastarajam du kartus į galvą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. V. padarė dešinio skruosto sumušimą su skeveldriniu dešinio skruostikaulio lūžimu, veido, galvos sumušimus su paviršiniais odos nubrozdinimais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2023-01-08 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Šilutės m., Lietuvininkų g. tarp pastatų Nr. 70 (viešbučio „Deims“) ir Nr. 68A (parduotuvės „Technorama“) (1 t., 19-25 b. l.).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamųjų E. G., M. L. ir A. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, o M. L. ir A. S., dar būdami ir apsvaigę nuo alkoholio, tyčiniais veiksmais 2023-01-08 nesunkiai sužalojo J. V., yra surinkta pakankamai.

Kaltinamieji pripažįsta padarę nusikaltimą. Jų parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius atitinkamo įstatymo straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal įstatymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už jam padarytą sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2013, 2K-17-648/2017).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

E. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. G. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas baustas administracine tvarka, neteistas (2 t., 8-19 b. l.), nedirbantis (2 t., 5, 6, 148 b. l.), nukentėjusiajam J. V. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

M. L. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas administracine tvarka nebaustas, neteistas (2 t., 49-52 b. l.), nedirbantis – (duomenys neskelbtini) (2 t., 45-47 b. l.), nukentėjusiajam J. V. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino iš dalies. Nuo 2023-09-14 M. L. dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., 146, 147 b. l.).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamų veiksmų trukmę, kaltininkų asmenybes, kiekvieno iš jų požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes, pastangas atlyginti nukentėjusiajam J. V. padarytą žalą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. G., M. L. ir A. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmes.

E. G., M. L. ir A. S. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jie prisipažįsta esą kaltais, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2024-05-03 iki 2024-05-17, t. y. penkiolika dienų.

E. G. ir M. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., 39-41, 72-74 b. l.) - naikintinos pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., 175, 176 b. l.; 3 t., 27, 28 b. l.) keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nedelsiant, po nuosprendžio paskelbimo, paleidžiant šį nuteistąjį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) interesus, pareiškė ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamiesiems E. G., M. L. ir A. S. solidariai dėl 2410,34 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovų, veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo J. V. patirtų sužalojimų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 83-86, 89, 90 b. l.).

E. G., M. L. ir A. S. ieškinį pripažįsta visiškai.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam J. V. 2023-01-08 (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga ir atlikta kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis bei 2023-01-08 – 2023-01-14 (duomenys neskelbtini) atlikta viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė sudėtinga, o už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteiktas gydymo paslaugas Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 2410,34 Eur (1 t., 85 b. l.). Be to, nustatyta, kad J. V. dešinio skruostikaulio lūžimą patyrė 2023-01-08 dėl E. G., M. L. ir A. S., veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamų veiksmų.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovei būtų atlyginę žalą.

Kadangi nukentėjusiajam J. V. dešinio skruostikaulio lūžimas buvo padarytas tyčiniais, neteisėtais kaltinamųjų E. G., M. L. ir A. S., veikusių bendrininkų grupe, veiksmais, todėl pastariesiems kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai ir priteistina solidariai iš civilinių atsakovų E. G., M. L. ir A. S. 2410,34 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis J. V. per savo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją R. R. pareiškė ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamiesiems E. G. ir A. S. ir prašo priteisti: solidariai iš kaltinamųjų E. G. ir A. S. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4761,22 Eur turtinės žalos – negautų pajamų atlyginimo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų J. V. (1 t., 45-54 b. l.).

E. G. ir A. S. ieškinį pripažįsta iš dalies.

Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.

Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų E. G., M. L. ir A. S. veiksmų jis patyrė neturtinę, turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad dėl kaltų asmenų neteisėtų veiksmų jam buvo sulaužytas žandikaulis, skruostikaulis. Nors žandikaulis ir sugijo, tačiau skruostikaulyje liko įdubimas, kurio korekcijai būtina operacija. Dėl laiko stokos ir didelio medikų užimtumo, jis nespėjo užsiregistruoti pas medikus dėl operacijos, bet kaip jį informavo medikai, tokio pobūdžio operacijos atstatant skruosto formą, kainuoja mažiausiai 3000 Eur. Tikslesnę informaciją su pažymomis apie operacijos kainą, jis pateiks vėliau, kai pasikonsultuos su medikais. Be to, dėl kaltų asmenų neteisėtų veiksmų jis negalėjo du mėnesius dirbti, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys. Kadangi jo vidutinė mėnesio alga lygi 2380,61 Eur, todėl iš atsakovų priteisti 4761,22 Eur negautų pajamų. Ieškinio parengimo atstovavimo išlaidos sudaro 300 Eur.

Nukentėjusysis ieškinyje pažymi, kad jis su M. L. susitarė dėl žalos atlyginimo, dėl ko šiuo ieškiniu neprašo priteisti iš pastarojo žalos atlyginimo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai E. G. ir A. S. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovui būtų atlyginę žalą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. G., M. L. ir A. S. nukentėjusiajam J. V. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2023-01-08 konflikto metu, kitų asmenų akivaizdoje, sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Nukentėjusysis J. V. laikotarpiu 2023-01-08 – 2023-01-14 gydytas (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023-01-14 išrašytas gerai besijaučiančios būklės ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamą vietą (taip nurodyta medicininiuose dokumentuose, aprašytuose specialisto išvadoje) (1 t., 73, 85 b. l.).

Byloje esantys Gydymo paslaugų apskaitos išrašas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-01-12 pažymos patvirtina, kad J. V. nedarbingas buvo laikotarpiu nuo 2023-01-07 iki 2023-01-13, už kurį jam sumokėta 207,21 Eur socialinio draudimo išmoka. O byloje esantis (duomenys neskelbtini) 2024-01-10 raštas patvirtina, kad J. V. už laikotarpį nuo 2023-01-08 iki 2023-01-13 darbdavys jokios išmokos nemokėjo (2 t., 192-197 b. l.). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojui J. V. patvirtina, kad jo vieno mėnesio vidutinės realios pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 2380,61 Eur. Kitų duomenų apie nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį byloje nėra.

Be to, teisiamojo posėdžio metu iš kaltinamojo M. L. parodymų nustatyta, kad šis nukentėjusiajam J. V. yra sumokėjęs 1500 Eur, kaip žalos atlyginimą.

Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą: kilusio konflikto priežastis, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamųjų veiksmų intensyvumą, kaltinamųjų darbingą amžių ir turtinę padėtį (yra (duomenys neskelbtini), išlaikytinų asmenų neturi, duomenų apie jų vardu registruotą turtą byloje nėra, E. G. šiuo metu nedirbantis, o A. S. – dirbantis), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus, pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-01-18 iki 2023-01-14, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat sprendžiant, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių – neturtinės, turtinės žalos, nustatytina nukentėjusiajam J. V. 1500 Eur neturtinės ir 555,45 Eur (2380,61 Eur / 30 d. x 7 d. = 555,45 Eur) turtinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. L., kuris su E. G. ir A. S. bendrais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam, yra atlyginęs 1500 Eur, iš kurių teismas įskaito 1300 Eur į neturtinės ir 200 Eur į turtinės žalos atlyginimą. Be to, į turtinės žalos atlyginimą teismas įskaito 207,21 Eur socialinio draudimo išmoką (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant tokiai situacijai, civilinio ieškovo - nukentėjusiojo J. V. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir J. V. priteistina solidariai iš E. G. ir A. S. 200 Eur neturtinės ir 148,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.279 ir 6.283 straipsniai).

Prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusįjį – civilinį ieškovą baudžiamajame procese atstovavo advokato padėjėjas R. R. (1 t., 43, 44 b. l.; 2 t. 77, 78 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas J. V. apmokėjo iš savo lėšų (1 t., 49 b. l.), o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo – civilinio ieškovo įgaliotojo atstovo dalyvavimo laiką ikiteisminiame tyrime, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamųjų E. G. ir A. S. priteistina nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui J. V. po lygiai – iš kiekvieno po 150 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kita civilinio ieškovo J. V. ieškinio dalis atmestina.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos pažymos: patikslinta 2024-01-02 Nr. APD-2024-00031 ir pirminė 2024-05-07 Nr. APD-2024-04962, kuriomis atitinkamai prašoma priteisti valstybei iš kaltinamųjų: M. L. 152,50 Eur ir E. G. 427,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Zigmo Pociaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. L. ir už gynėjo advokato Edvardo Staponkaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. G., nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (2 t., 164-167 b. l.; 3 t., 35-39 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo A. S. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo 2023-07-12 nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (2 t., 126, 127 b. l.), kuri tiek minėtam kaltinamajam, tiek savo iniciatyva kaltinamiesiems M. L. ir E. G. parinko būtinus gynėjus advokatus Vaclovą Šerlinską, kurį vėliau procese pakeitė į Vytautą Kelpšą (2 t., 141 b. l.; 3 t., 20, 22 b. l.), bei Zigmą Pocių ir Edvardą Staponkų (2 t., 141, 184 b. l.), kurie gynė kaltinamuosius, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų M. L. ir E. G. realią turtinę padėtį.

Taigi, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamųjų M. L. ir E. G. turtinės padėties, atsižvelgiant į procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamųjų teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamųjų teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, M. L. ir E. G. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jų proceso išlaidas, susijusias su jiems tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš M. L. 152,50 Eur ir E. G. 427,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjų dalyvavimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktu, 6 dalimi, E. G. įpareigoti keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

M. L. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, M. L. įpareigoti keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios ir jam uždrausti tris mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. S. įpareigoti keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios ir jam uždrausti tris mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2024-05-03 iki 2024-05-17, t. y. penkiolika dienų, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nedelsiant, po nuosprendžio paskelbimo, paleidžiant šį nuteistąjį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš civilinių atsakovų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2410,34 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų 34 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Civilinio ieškovo J. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:

- solidariai iš civilinių atsakovų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 148,24 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 24 ct) turtinės žalos atlyginimo J. V., gim. (duomenys neskelbtini);

- iš civilinių atsakovų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų J. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitą civilinio ieškovo J. V. ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš M. L. 152,50 Eur ir E. G. 427,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjų dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.