Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-419-913/2019

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-09
Bylos Nr.: e2-419-913/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00896-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gasparavičienė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: UAB „Ukmergės keliai“
Advokatai: Arūnas Bertulis, Vydmantas Grigoravičius

Kategorijos

2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)

Civilinė byla Nr. e2-419-913/2019Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00896-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.8.7.; 2.6.11.6.; 3.1.1.2.11.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant ieškovo D. S. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,atsakovo UAB „Ukmergės keliai“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui UAB „Ukmergės keliai“ dėl sandorio patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo patvirtinti tarp ieškovo D. S. ir atsakovo UAB „Ukmergės keliai“ 2004 m. balandžio 19 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dėl statinio siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto indeksu 3H1p), statinio kompresorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto indeksu 13H1p), statinio kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto indeksu 14P1p), statinio katilinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto indeksu 15H1p), statinio buitinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto indeksu 16B2p), taip pat inžinerinių statinių betono duobės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2004 m. balandžio 19 d. ieškovas iš atsakovo pagal 2004 m. balandžio 19 d. kasos pajamų kvitą serija LAD Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GEC Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 7 pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), t.y. statinį siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 3H1p), statinį kompresorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 13H1p), statinį kalvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 14P1p), statinį katilinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 15H1p), statinį buitines patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 16B2p), taip pat inžinerinių statinių betono duobes, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), toliau vadinami – Statiniai. Statiniai buvo atsakovo parduodami ir ieškovo įsigyti kaip nekilnojamieji daiktai. Tai patvirtina ir faktas, jog buvo perkami vienas šalia kito esantys Statiniai. Sandorio metu tuometinio atsakovo vadovo J. D. ieškovas buvo patikintas, jog notarinė pirkimo pardavimo sutartis dėl Statinių pardavimo bus sudaryta vėliau. Pasitikėdamas tokiu pažadu, ieškovas pradėjo Statinius naudoti ir valdyti kaip savo nuo jų įsigijimo dienos. Tuo tikslu jis netgi dalį Statinių kalvę ir kompresorinę išnuomojo ūkininkui. Apie 2009 m. pavasarį pakartotinai kreipusis į tuometinį atsakovo vadovą J. D. ir ieškovui priminus jam apie sandorio patvirtinimo pas notarą būtinybę, J. D. ieškovo nuomininkų akivaizdoje pažadėjo netrukus pateikti reikiamus dokumentus notarui. Tačiau ir šį kartą viešai išsakytas pažadas nebuvo patvirtintas. 2018 m. pavasarį ieškovas kreipėsi dar kartą į atsakovą su prašymu patvirtinti 2004 m. balandžio 19 d. sandorį pas notarą, tačiau atsakovas šį kartą atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, jog statiniai neva buvo parduoti nugriovimui kaip statybinės medžiagos. Kadangi ieškovas visus tuo metus naudojosi Statiniais ir atsakovas jam jokių pretenzijų nereiškė, o 2018 metais paaiškėjo, jog 2004 m. balandžio 19 d. sandoris nebus patvirtintas, reiškia šį ieškinį CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovas perdavė ieškovui Statinius, ieškovas juos priėmė, valdė ir naudojosi jais kaip savininkas. Ieškovas tuo metu turėjo įsigijęs ne vieną apleistą objektą, su tikslu po jais įsigyti žemės sklypą bei vėliau, sutvarkius kadastro ir registro duomenis, perparduoti. Ieškovas niekada nesiekė ir neketino įsigyti Statinių kaip statybinio laužo, nes nevykdė statybinės veiklos. Todėl esant neginčijamiems faktams, jog Statiniai atsakovo buvo perduoti ieškovui nuosavybės teise, ieškovas už juos atsakovui sumokėjo ir jis Statinius visą laiką po jų įsigijimo valdė nuosavybės teise, teismo prašo patvirtinti 2004 m. balandžio 19 d. sandorį ir ieškovo nuosavybės teises į Statinius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad iš ieškinio turinio bei kartu su juo pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kokių įrodymų pagrindu ieškovas teigia, jog pagal 2004-04-19 PVM sąskaitą faktūrą ser. GEC Nr. (duomenys neskelbtini) 1816,96 Lt sumai (toliau – Sąskaita) bei 2004-04-19 išrašytą kasos pajamų orderio kvitą ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1816,96 Lt sumai (toliau – Kvitas) pirko būtent Statinius. Nei viename iš ieškovo pateikiamų dokumentų, kurių pagrindu prašoma pripažinti sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, parduodami daiktai nėra identifikuojami (nėra niekaip apibūdinti, kad juos būtų galima identifikuoti kaip nekilnojamojo turto objektus, ir, juo labiau, kaip nurodomus konkrečius Statinius) (CPK 178 str.). Be to, kaip matyti iš paties ieškovo nurodomų aplinkybių, reikalavimui dėl sutarties pripažinimo ieškovas yra daugiau kaip 4 metus laiko praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2014-04-19. Ieškovas neprašo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu šis terminas galėtų būti atnaujintas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovas nuo 1993 metų valdo buvusio „(duomenys neskelbtini) betono mazgo“ statinių kompleksą (toliau – Kompleksas), esantį (duomenys neskelbtini) perduotą atsakovui 1993-12-16 Miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). 2003 - 2005 metų laikotarpiu atsakovas vykdė turto valdymo optimizavimą ir ilgalaikį materialųjį turtą, kuris buvo fiziškai susidėvėjęs, sunykęs ar neišlikęs ir nebuvo tinkamas atsakovo veiklai, nurašė ir utilizavo arba perleido jį įsigyti pageidavusiems asmenims. Šiuo laikotarpiu, atsakovas dalį fiziškai susidėvėjusių, savaime sugriuvusių/sunykusių ir netinkamų naudoti statinių išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro, utilizavo pats arba, kaip statybinį laužą, perleido jį įsigyti pageidavusiems asmenims. Tokie veiksmai buvo atlikti ir aštuonių pagalbinių Komplekso statinių atžvilgiu, t. y. atsakovas iš Nekilnojamo turto registro išregistravo 8 (aštuonis) visiškai sunykusius pagalbinius Komplekso statinius, iš kurių 7 (septynių) likučius – statybinį laužą, pardavė Ieškovui, įsipareigojusiam šį statybinį laužą pašalinti iš Komplekso teritorijos. Ieškovas, savo ieškiniu iš esmės patvirtina šią aplinkybę, nurodydamas, kad Sąskaita ir Kvitu taip pat įsigijo pastatais pavadintą betono duobių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), statybinį laužą (šie buvę inžineriniai statiniai yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi buvo visiškai sunykę ir buvo likęs tik statybinis laužas). Komplekso teritoriją, kurios plotas 17,226 ha atsakovas valdo nuomos teise pagal 1998-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaita ir Kvitas, t. y. dokumentai, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, sudaryti 2004-04-19 ir dėl jų sudarymo datos ginčo tarp bylos šalių nėra. Tiek atsakovas, tiek ieškovas, sudarydami Sąskaitą ir Kvitą, neketino ir neturėjo tikslo sudaryti nekilnojamųjų daiktų – Komplekso statinių pirkimo - pardavimo sandorio, o šių dokumentų pagrindu siekė ir įgyvendino iš Nekilnojamojo turto išregistruotų buvusių Komplekso statinių statybinio laužo pirkimą - pardavimą. Šiuo konkrečiu atveju, svarbu pažymėti, kad nei atsakovas, nei ieškovas, sudarant Sąskaitą ir Kvitą nesiekė ir net neketino sudaryti nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sandorio. Atsakovas – juridinis asmuo, turintis pakankamai išteklių užtikrinti, kad jo vykdoma veikla, taip pat, bet ne tik, ir sudaromi sandoriai, būtų tinkamai įvertinti, tiek dėl atitikimo teisiniam reguliavimui, tiek atsakovo veiklos tikslams, rinkos sąlygoms ir pan. Taigi, tuo atveju, jei atsakovas būtų turėjęs tikslą parduoti ne buvusių nekilnojamojo turto objektų statybinį laužą, o nekilnojamuosius daiktus – nekilnojamojo turto objektus, jis neabejotinai būtų sudaręs notarinės formos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį, kaip tai nustatyta teisės aktais – notarine forma. Todėl jau vien ta aplinkybė, kad buvusių statinių statybinis laužas parduotas Sąskaita ir Kvitu, nesudarant notariškai tvirtinamos nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties, vienareikšmiai patvirtina, kad atsakovas ir neturėjo tikslo bei net neketino ieškovui parduoti Komplekso statinių – nekilnojamųjų daiktų, o siekė parduoti ir pardavė tik buvusių Komplekso statinių statybinį laužą. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko istoriniai duomenys, pagal kuriuos matyti, kad atsakovas sunykusius ir savo, kaip nekilnojamojo daikto – statinio savybes praradusius buvusius Komplekso statinius yra išregistravęs ir Nekilnojamojo turto registro. Be to, tuo atveju, jei atsakovas būtų siekęs ieškovui parduoti nekilnojamuosius daiktus – Komplekso statinius, o ne buvusių statinių statybinį laužą, atsakovas būtų kreipęsis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, dėl sutikimo parduoti valstybiniame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą, nes be tokio sutikimo jis negalėtų parduoti nekilnojamojo daikto (CK 6.394 str. 3 d.). Akivaizdu, kad ir paties ieškovo valia buvo pirkti buvusių statinių statybinį laužą, o ne nekilnojamojo turto objektus – statinius: 1) sudarant Sąskaitą ir Kvitą ieškovas neteikė jokių pretenzijų dėl statinių, kurių statybinis laužas jam parduotas, identifikacinių duomenų (unikalaus numerio) pateikimo ar nurodymo, jam pakako tik, kad atsakovo atstovai nurodytų statybinio laužo buvimo vietą; 2) sudarant Sąskaitą ir Kvitą ieškovas nereikalavo, kad jam būtų perduotos buvusių statinių kadastro matavimų bylos; 3) nekėlė žemės, kuri būtų reikalinga, jei statybinis laužas būtų parduotas kaip nekilnojamasis turtas, skyrimo klausimų; ir pan. Be to, kaip matyti iš viešo Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovas yra sudaręs ne vieną nekilnojamojo turo pirkimo - pardavimo sandorį, tiek su privačiais asmenimis, tiek su valstybe. Ieškovo keliama versija, neva atsakovo atstovas (buvęs direktorius) žadėjo notarinę sutartį sudaryti ateityje, visiškai nelogiška ir su tokiu ieškovo paaiškinimu atsakovas nesutinka. Šis ieškovo paaiškinimas nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Jei šalys būtų siekusios sudaryti nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, tai būtų ją sudariusios iš karto arba, tuo atveju jei tokios sutarties sudarymą dėl kažkokių priežasčių būtų norėjusios atidėti ir ją sudaryti ateityje, šalys būtų sudariusios preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje būtų nustačiusios suderintas pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sudarymo sąlygas ir tvarką. Tačiau to nedarė ir nėra jokių įrodymų, kad tai daryti ketino. Sąskaita ir Kvitas tokių šalių ketinimų taip pat neįrodo, o priešingai – paneigia, kadangi patvirtina sudarytą ir daugiau kaip prieš dešimtmetį užbaigtą kilnojamųjų daiktų – buvusių Komplekso statinių statybinio laužo pirkimo - pardavimo sandorį. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo paaiškinimais, kad ieškovas faktiškai valdė ginčo turtą, nes tokie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovo vertinimu, ieškovas, pareikšdamas šį ieškinį po daugiau nei 10 metų termino, tiesiog siekia nesąžiningai užvaldyti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Sąskaitos ir Kvito pagrindu sudarytas sandoris negali būti pripažintas nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi neatitinka privalomų, nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarčiai keliamų, sąlygų (neatsižvelgiant į notarinės formos reikalavimo nesilaikymą). Kasacinio teismo nutartimis suformuotoje teismų praktikoje yra nurodoma, kad sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pagal CK 6.394 straipsnį pastato pirkimo - pardavimo sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas pastatas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl atsakovo teisių į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai (CPK 178 str.). Nei sąskaitoje faktūroje, nei kvite nėra nurodoma, kad ieškovui perleidžiamos teisės į žemės sklypą. Šios imperatyviosios teisės normos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Be to, pagal CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti viešojo registro duomenys, individualizuojantys nekilnojamąjį daiktą, taip pat daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte, o jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Reikalavimui dėl sutarties pripažinimo Sąskaitos ir Kvito pagrindu ieškovas yra daugiau kaip 4 metus laiko praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2014-04-19. Ieškovas neprašo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu šis terminas galėtų būti atnaujintas (CK 1.125 str. 1 d.). Atsakovas reikalauja ieškovo reiškiamiems reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju, reikalavimui pripažinti sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo dokumentų, t. y. Sąskaitos ir Kvito, kurių pagrindu šis reikalavimas reiškiamas ir kuriuos tokia sutartimi prašoma pripažinti, sudarymo. Byloje nėra ginčo, kad Sąskaita ir Kvitas yra sudaryti 2004-04-19. Taigi, CK 1.124 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-04-19, todėl ieškinys, pareikštas 2018 metais, laikytinas paduotu pasibaigus įstatymo nustatytam terminui galimai pažeistoms teisėms apginti.

4. Teismui paskyrus pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas pateikė dubliuką, kuriame nurodė, kad atsakovas klaidindamas teismą nepagrįstai nurodo, jog jis iš Nekilnojamojo turto registro išregistravo 8 visiškai sunykusius pagalbinius Komplekso statinius, iš kurių 7 likučius – statybinį laužą, pardavė ieškovui, įsipareigojusiam šį statybinį laužą pašalinti iš Komplekso teritorijos. Jei atsakovo teiginys butų buvęs pagrįstas, tuomet 2003 – 2005 metų laikotarpiu atsakovo vykdyto turto valdymo optimizavimo, nuo 1993 metų buvusio „(duomenys neskelbtini) betono mazgo“ statinių komplekse (toliau – Kompleksas), esančiame (duomenys neskelbtini), objektyviai butų buvę užfiksuoti ir ar išlikę 26 statiniai ar inžineriniai įrenginiai ar jų liekanos. Tačiau kaip matyti iš 1995 – 1999 m. šio Komplekso ortofotonuotraukos, Komplekso teritorijoje buvo užfiksuoti ne 26 statiniai ar inžineriniai įrenginiai, bet tie patys 16 statinių ar inžinerinių įrenginių, kurie yra ir šią dieną užregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu, nors dalis jų buvo parduoti ieškovui 2004 m. kaip nekilnojamojo turto objektai, o ne statybinis laužas, kaip kad klaidina teismą atsakovas. Dar daugiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje esančio Statinių išdėstymo plano palyginimo su 1995 – 1999 m. šio Komplekso ortofotonuotrauka, Komplekso teritorijoje iki tariamo atsakovo vykdyto turto valdymo optimizavimo nebuvo jokių kitų statinių tik tie, kurie šiai dienai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. O 2005 – 2006 m. Komplekso ortofotonuotrauka bei jos palyginimas su statinių išdėstymo schema kaip tik patvirtina faktą, jog sandorio metu nenugriauti buvo kilę tik tie pastatai (statiniai ir inžineriniai įrenginiai), kurie ir buvo parduoti ieškovui ir kuriuos pastarasis iki šiol valdė bei naudojosi kaip savo. Todėl atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai, jog jis išregistravo ir po to pardavė ieškovui ginčo statinius kaip neva statybinį laužą, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja objektyviems duomenims. Atsakovas klaidingai teismui nurodė, kad ieškovas savo ieškiniu neva patvirtina, jog įsigijo betono duobes, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kaip statybinį laužą, nes jos neva yra išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro. Kad atsakovas klaidina teismą patvirtina ir jo paties pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame betono duobės, pažymėtos 23H1/b ir 24H1/b, apjungus su kitais inžineriniais įrenginiais yra perregistruotos kitu unikaliu numeriu: (duomenys neskelbtini). Tad akivaizdu, jog statiniai, kuriuos atsakovas pardavė ieškovui buvo nenugriauti bei neišregistruoti sandorio metu, tiek dabar, kas visiškai paneigia atsakovo išvedžiojimus apie tariamą tik statybinio laužo pardavimą ieškovui. Todėl ieškinys yra pagrįstas ir todėl visiškai tenkintinas. Atsakovas neigia faktą, jog buvęs atsakovo vadovas J. D. galėjo ieškovui žadėti netrukus pateikti reikiamus dokumentus notarui sandoriui įforminti, tačiau liudytojai, kurių dalyvavimą posėdyje užtikrins ieškovas, patvirtins 2009 m. pavasarį tuometinio atsakovo vadovo J. D. viešai duotą pažadą, jog netrukus jo vadovaujama įmonė pateiks reikiamus dokumentus notarui statinių pirkimo pardavimo sandoriui patvirtinti. Atsakovas teigia, jog neva ieškovas prarado teisę kreiptis į teismą dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2018 m. pavasarį, tad 10 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi į teismą ieškovas kreipėsi dar tų pačių 2018 m. rudenį. Kita vertus, CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kadangi iki 2009 m. pavasario atsakovas pripažino savo prievolę parduoti statinius ir šį pirkimo pardavimo faktą įforminti notarine tvarka, mano, kad ieškinio senatis galėjo būti skaičiuojama tik po to, kai po 2009 m. buvęs atsakovo vadovas J. D. neištesėjo paskutinio savo pažado įforminti dar 2004 m. balandžio 19 d. įvykusį nekilnojamųjų daiktų pardavimo sandorį notarine tvarka. Tačiau ir šiuo atveju ieškinio senaties terminas negali būti praleistas, kadangi ieškinys buvo paduotas nepraėjus 10 metų terminui nuo 2009 m. pavasario. Galų gale tuo atveju, jei teismas vis dėl to manytų, jog ieškinio senaties terminas būtų buvęs praleistas, tokiu atveju teismo prašo jį atnaujinti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovas buvo suklaidintas atsakovo, šiam net iki 2009 m. vasaros pripažįstant 2004 m. balandžio 19 d. 7 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimo faktą, kas kartu lėmė ir ieškovo manymą, jog jis įsigytus statinius ir inžinerinius įrenginius naudoja ir valdo teisėtai.

5. Triplike atsakovas nurodė, kad dublike, kaip ir ieškinyje ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų byloje patvirtinti, jog ieškovas ir atsakovas, 2004-04-19 sudarydami Sąskaitą ir Kvitą susitarė būtent dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir, maža to, būtent tų daiktų, kuriuos savo ieškinyje ir dublike, kaip parduotus ieškovui Statinius, nurodo ieškovas. Kaip atsakovas jau yra pabrėžęs atsiliepime į ieškinį, nei Sąskaitoje, nei Kvite nurodomi daiktai nėra identifikuojami kaip nekilnojamojo turto objektai, taip pat nėra jokių nuorodų į konkrečius, galimus identifikuoti, nekilnojamojo turto objektus, taip pat, bet ne tik, ir į Statinius. Be to, nei Sąskaitoje, nei Kvite nėra aptariamos ieškovo teisės į žemę, kuri būtų reikalinga statiniams eksploatuoti. Šios dvi aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, jog nėra dviejų būtinų sąlygų pripažinti, jog Kvito ir Sąskaitos sudarymu ieškovas ir atsakovas susitarė dėl nekilnojamųjų daiktų – Statinių, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.394 ir 6.396 str.). Ieškovo kartu su dubliku pateiktos ortofoto nuotraukos, priešingai nei bando įteigti ieškovas, nepaneigia fakto, jog Komplekso teritorijoje 2004 m. buvo sunykusių statinių, kurių statybinį laužą atsakovas ir pardavė ieškovui. Paties ieškovo pateiktose ortofoto nuotraukose yra akivaizdžiai matyti buvusių statinių vietos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ortofoto nuotraukose matomų statinių kontūrus lygina su jo paties užsakymu 2018 m. parengtu statinių išdėstymo planu. Ieškovas neteisingai ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas (jo atstovai) dar 2009 metais įsipareigojo ieškovui Sąskaitos ir Kvito pagrindu sudaryti su juo notarinės formos nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nepateikia byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šį ieškovo teiginį. Tai, kad ieškovas vengia byloje kviesti ir apklausti liudytoju buvusį atsakovo vadovą – J. D., kuris, pasak ieškovo, įsipareigojo su ieškovu sudaryti notarinės formos sandorį dėl Statinių pardavimo ieškovui, tik patvirtina ieškovo teiginių neteisingumą. Tačiau, net jei ir darytume prielaidą, jog šis ieškovo teiginys atitinka tikrovę, negalėtume J. D. ir ieškovo, kaip nurodo ieškovas – 2009 m. pavasarį, derinto sandorio tapatinti su 2004-04-19 sudarytu Kvitu ir Sąskaita, o turėtume vertinti jį kaip visiškai naujo sandorio derinimą, susitarimas dėl kurio taip ir nebuvo pasiektas ir sandoris nebuvo sudarytas. Iš ieškovo ieškinio bei dubliko turinio yra akivaizdu, kad ieškovas, pasinaudodamas statybinio laužo pirkimo iš atsakovo faktu, tiesiog sukūrė šią istoriją, siekdamas įgyti dalies Kompleksui priskirto valstybinės žemės sklypo naudojimo teisę ir, tikėtina, siekti šią valstybinę žemę įsigyti nuosavybės teise ir įgyvendinti joje statytojo teises. Neturėdamas nuosavybės teise statinių (nekilnojamųjų daiktų), registruotų Nekilnojamojo turto registre, ieškovas to negalėtų padaryti.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Arūnas Bertulis paaiškino, kad faktinės aplinkybės yra aiškios, nors jas atsakovas ir ginčija. Priešingai nei teigia atsakovas, sandoris buvo sudarytas dėl statinių, o ne dėl statybinio laužo pardavimo. Ieškovas pirko statinius, kurie dar buvo išlikę ir pakankamai geros būklės, ir jis juos pirko naudojimui. Pasiūlymas ieškovui pirkti statinius buvo iš atsakovo pusės. Buvo būtent sudarytas sandoris, įforminant PVM sąskaita faktūra, o vėliau žadant kartu su žemės nuoma sudaryti ir notarinę prikimo pardavimo sutartį. Vilkinant iš atsakovo pusės tą procesą ir nuolat žadant sudaryti sutartį, ieškovas ir buvo priverstas kreiptis į teismą dėl sandorio patvirtinimo. Nuosavybė jam perėjo, jis valdė nuosavybę, už statinius sumokėjo visą sulygtą kainą, ir dėl to ginčo nėra. Atsakovo teiginiai neva objektas buvo tvarkomas, objektai buvo išregistruojami ir tvarkomi statinių likučiai, tai dublike būtent buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad iki minimos reorganizacijos, tiek vėliau, duomenys yra analogiški, ortofoto nuotraukos palyginus jas su statinių išdėstymo planu patvirtina, kad statinių yra tiek pat, statiniai nebuvo išregistruoti. Sprendžiant iš unikalių numerių, kurie yra pateikti išraše atsakovo, statinių unikalūs numeriai buvo pakeisti, bet tie 7 objektai buvo parduoti ieškovui. Dėl senaties termino, tai sandorio pripažinimas iš atsakovo direktoriaus J. D. pusės nutraukė senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas 2018 m. nebuvo pasibaigęs. Tą įrodo liudytojų parodymai, nes pažadas buvo duotas žodžiu.

Atsiliepimas

7. Atsakovo atstovas advokatas Vydmantas Grigoravičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Šiai dienai jokių įrodymų nėra, atsakovas niekada neturėjo valios ir neišreiškė jos jokiais veiksmais, kad jis nori parduoti nekilnojamąjį turtą. Sudarant sandorį buvo parduotas statybinis laužas. Įrodymus pateikti sunku, bet pats ieškovas yra žinomas kaip asmuo, kuris superka laužą, ar kitas medžiagas, kurias galima panaudoti antrą kartą. Tikėtina, kad pats ieškovas iš įprasto jo vertimosi būdo, kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti nusipirkti laužą. Ir tas ilgas laiko tarpas ir rodo, kad maždaug apie 2017 metus ieškovui kilo mintis įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ir tam pasitarnavo to laužo įsigijimas. Reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, ir tai verčia prašyti taikyti CPK 95 straipsnį dėl ieškovo piktnaudžiavimo, nes prisidengiant tariamų teisių gynimu vienas asmuo sugalvoja pabandyti įsigyti valstybinę žemę. Vieta yra patraukli ir šiandieniniu mentalitetu sunku yra suvokti, jog ten yra buvusi gamybinė bazė. Teisiniai argumentai, tai CK 6.396 straipsnis – esminiai reikalavimai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai, įstatymas imperatyviai draudžia tvirtinti tokią sutartį kai turtas nėra identifikuotas, taip pat nenurodyta jo vieta žemės sklype. Tai šiandien dienai yra tokia situacija, kad ieškovas išsirinko turtą, susirado matininką, kuris atliko kadastrinius matavimus svetimoje teritorijoje, papaišė schemą išlikusių nekilnojamųjų daiktų, ir nurodė, kad būtent juos jis ir įsigijo. Nėra identifikuotas sandorio objektas. Teisių į žemės sklypą aptarimas – žemė valstybinė, nėra jokių prielaidų tam, kad kuri nors šalis prieš sudarant sandorį būtų kreipusis į apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti perleisti daiktus, esančius ant valstybinės žemės. Iki šios dienos visą nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą moka atsakovas, tą patvirtina ir pateikti įrodymai byloje. Dėl senaties, tai teismų praktika yra aiškiai išdėstyta tuo klausimu. Ieškovas nėra tas asmuo, kuris negalėjo suprasti sandorio esmės jį sudarydamas, todėl jei jis manė, kad įgyja nekilnojamąjį daiktą, tai jis turėjo suvokti, kad tai nėra nekilnojamojo turto sandoris, o tik ūkinė operacija, kuri nesukels jam jokių pasekmių. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog jis bandė išviešinti savo daiktines teises, nes jis nesikreipė į Registrų centrą prašydamas įregistruoti turtą. Ieškovas ieškinio senaties terminą yra praleidęs. Abstraktus terminas 2009 metai, yra atsakovo direktoriaus J. D. darbo pabaigos įmonėje terminas. J. D. 2019-05-31 baigė darbą įmonėje, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas buvo pas J. D. 2009 metų pavasarį, tai ši aplinkybė niekaip nepagrįsta, o tik rodo, kad šios aplinkybės buvo dirbtinai dėliojamos, nes iš pradžių išsirinko statinius patogius, kurie, beje, yra išlikę, o po to dar priderino senaties terminui tinkamą laiką. Jokių svarbių priežasčių dėl senaties termino praleidimo nenurodyta. Kompleksą be registruotų statinių sudarė daugiau kaip 30 įvairių statinių – pašiūrėlių, o registruotų buvo 20. Dėl sunykimo išregistruoti buvo 7 statiniai. Dabar išregistruotų statinių nebematome. Todėl tie statiniai, kurie buvo perleisti kaip statybinis laužas, tai jų nėra.

8. Liudytojas V. J. paaiškino, kad D. S. yra jo draugas. 2004 m. balandžio 19 d. D. S. nupirko pastatus ir paprašė padėti jam. Jis nupirko juos už 1800 Lt. Jis buvo kartu, kaip liudininkas. Kalbėjo su J. D., kuris sakė, kad galit nusipirkti pastatus, o vėliau ir žemę įforminti. Iniciatorius buvo D.. Jie nuvažiavo ir ten buvo D.. Nuvažiavo ir nupirko pagal sąskaitą faktūrą, o po to sakė, kad notariškai bus įforminta. Taip sakė J. D.. 2009 m. balandžio mėn. jis irgi sakė, kad Valdyba nedavė sutikimo, bet jie dar svarsto. Jie sakė, kad jiems reikia notariškai, nes jie pirko statinius. D. statėsi namą, todėl pirko tuos statinius, nes namui tiko viskas – lentos, plytos. Jis nusipirko pastatus, bet jie buvo apgriuvę. Jie ten tvarkė, šiukšlyną išvalė, šlagbaumą buvo uždėję. D. S. buvo išnuomavęs R. G., jam leido avilius statyt, leido pastatu naudotis ir ta žeme prie pat.

9. Liudytojas R. G. paaiškino, kad santykiai su D. S. yra dalykiniai. Jis atvažiavo žvejoti ir matė kaip berniokai tvarkėsi, krovėsi statybines medžiagas. Jie išsikalbėjo. Jis laiko bites, ir pamatęs tą ramią vietą nutarė paprašyti leisti atsivežti į tą vietą avilius. Jam labai tiko ta vieta bitininkauti. Ten nebuvo dirbama teritorija, natūralios pievos, ekologiška. Jis buvo paprašęs ir nedidelės patalpos susikrauti savo bitininkystės inventoriui. Jis ten matydavo keturis žmones – J., S. ir dar kitus. Jis jiems atsiskaitydavo medumi už nuomą. Paskui prieš kokius 6 metus jie išvažiavo ir jis liko vienas. Tada kaimiečiai pradėjo šiukšlinti, išplėšė jo daiktus. Jis neapsikentęs prieš du metus iš ten išvyko. Su J. D. jis buvo susitikęs vieną kartą, prieš dešimtmetį, ir girdėjo kaip J. jo klausė kada tvarkysim popierius. Su S. ir J. susipažino prieš 14 metų. Jis S. paklausė kas yra negerai, ir jam pasakė, kad jo popieriai netvarkoj. Jis jam pasakė, kad reikia tvarkytis. Tada jis supratęs, kad situacija kažkokia neapibrėžta, nuėjo pas UAB „Ukmergės keliai“ vadovą sužinoti kas yra savininkas tos vietos, tam kad tartis kaip grįžti į tą vietą.

10. Liudytojas J. D. paaiškino, kad D. S. pažįsta iš matymo, o AB „Ukmergės keliai“ vadovas jis buvo iki 2009 metų birželio mėn. Su D. S. susipažino tokiu būdu, kad Ukmergė yra nedidelis miestas, todėl žinojo jį iš matymo, o be to, jis buvo žinomas kaip prekiautojas malkomis. Tiek apie jį ir žinojo. Dėl tų dokumentų, tai buvo labai smulkus dalykas, o ėjo kalba tikrai ne apie pastatų pardavimą. Ten buvo bazė, buvo pristatyta įvairių pastatėlių, ir legaliai, ir nelegaliai, tie pastatai buvo aptriušę, ir buvo parduodami ne kaip pastatai, o kaip laužas, kaip atliekos. Tokių dalykų daug parduodavo – nekondicinį žvyrą, armatūrą, bet jokiu būdu ne statinius parduodavo. Jis negali atsiminti kas atvedė D. S., bet kad jis jo neieškojo, tai tikrai, tai per smulku, kad jis ieškotų dėl tokio nieko žmonių. Tokiems dalykams jis sprendimų nepriiminėjo, tai daugiau su darbų vadovu buvo derinama. Jis į jokią vietą nevyko, ten tų pastatų buvo ne 7, o daugiau, jie buvo partizaniškai daryti. Jis asmeniškai nedalyvavo sandoryje. Buvo toks keistas dalykas, jis jau nedirbo, nuo pardavimo po kokių 7-8 metų, į jo namų kiemą įvažiavo D. S. su nepažįstamu žmogumi su keistu klausimu, prašė paliudyti, kad pardavė pastatus. Jis net nesuprato apie ką kalba eina, jis nesuprato to prasmės, nes juk turi būti dokumentai. Jis turbūt tikėjosi ištraukti tą frazę, kad pastatai buvo parduoti. 2004 metais dėl pastatų pardavimo jis neturėjo teisės priimti sprendimo, nes įstatai reikalavo valdybos sprendimo, kad valdyba leidžia parduoti. Čia buvo parduotas laužas, atliekos. Jų įstaiga buvo tvarkinga, ir jie tokiais dalykais neužsiimdavo, jis niekam nieko nežadėjo, kad vėliau bus sudaromas notarinis sandoris. Nekilnojamasis turtas galėjo būti parduodamas tik su valdybos pritarimu ir tik per notarą. Apie 2004 metus ten jau niekas nebuvo naudojama, viskas buvo sunykę. Ten buvo ne 7, o gerokai daugiau pastatų, nes jie buvo partizaniškai statyti. Sandoris buvo sudarytas teritorijai sutvarkyti. Mes neskaičiavom ką jie ten turėjo išvežti. Su D. S. jis jokių derybų neturėjo, jis įėjo į kabinetą kažko paklaust ir viskas. Jis tikrai nebuvo tas žmogus, kuris S. pasakė, kas jam parduodama, dėl ko tariamasi. Tai turėjo būti objekto vadovas J. Ž., jis turėjo tartis su D. S.. Visiškai nebuvo detalizuota, kuriuos pastatus nusipirks D. S..

11. Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis buvęs UAB „Ukmergės keliai“ direktorius, įmonėje dirbo nuo 2009 metų iki 2018-11-01. Ieškovo D. S. nepažįsta. Bazė (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma. Pas jį 2017 metų pavasarį pas atėjo ponas G.. Jis prašė pernuomoti žemę, nes norėjo keisti žemės sklypo paskirtį ir performuoti sklypą. Jis kreipėsi į akcininkus su šiuo pasiūlymu, bet akcininkai nesutiko. Pats S. į jį niekada nesikreipė, tik ponas G.. Iki G. atėjimo klausimai dėl tų žemės sklypų, pastatų ar pan., sprendžiami nebuvo. Jis atėjęs dirbti perėmė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri sudaryta 99 metams. Aplinkybių, kurios buvo 2004 metais, jis nežino. Jis dirbo gamyboje tuo metu, buvo technikos direktorius. Jo vadovavimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją prižiūrėjo, reikėjo už šiukšles mokėti, šiukšles tvarkyti, šlagbaumus statė, bet ten žmonės niokojo ir šiukšlino viską. Jis žino, kad D. vadovavimo metais teritorija buvo tvarkoma, valoma, kad jiems nereikėtų patiems to daryti. Šiuo metu ten nieko nebėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

12. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad AB „Ukmergės keliai“ 2004 m. balandžio 19 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija GEC Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitu serija LAD Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. už 1816,96 Lt pardavė pastatus (e. b. l.).

13. Ieškovas D. S. 2004 m. balandžio 19 d. sandorį, sudarytą su AB „Ukmergės keliai“, kuriuo pagal kasos pajamų orderį ir PVM sąskaitą faktūrą buvo parduoti pastatai, prašo pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Aplinkybę, kokie statiniai – pastatai buvo įgyti minėtu sandoriu ieškovas įrodinėja į bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame matyti, jog visi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos ieškovas teigia įgijęs minėtu sandoriu, yra registruoti atsakovo UAB „Ukmergės keliai“ nuosavybės teise, nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, ortofoto nuotraukomis bei liudytojų V. M. ir R. G. parodymais.

14. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį; CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia.

15. CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma nepažeidžiant civilinėje teisėje galiojančio sutarties laisvės principo, pagal kurį civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Todėl teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

16. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

17. Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo – pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

18. Teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įrodinėjimo taisyklės, tarp jų ir 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

19. Būtinos sąlygos nekilnojamojo turto sutarčiai sudaryti yra sutarties dalykas. CK 6.396 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

20. Taigi, šio ginčo išsprendimui reikia įrodyti du dalykus: 1) koks konkretus nekilnojamasis turtas sandoriu buvo perleistas ieškovui; 2) ar buvo suderinta abiejų šalių valia sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. AB „Ukmergės keliai“ 2004 m. balandžio 19 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvito nėra įmanoma nustatyti, kokie konkretūs statiniai buvo perleisti, nes PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta tik skaičius 7. Ieškovas aplinkybę kokie konkretūs statiniai buvo įgyti šiuo sandoriu įrodinėja VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, jog šiuo metu išlikę ir registre įregistruota 16 nekilnojamojo turto vienetų, iš kurių 7 ieškovas laiko įsigijęs 2004 m. balandžio 19 d. sandoriu. Kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečius duomenis apie įgytus nekilnojamojo turto objektus, ieškovas į bylą nepateikė.

22. Ieškovo į bylą pateiktų orto fotonuotraukų teismas nelaiko pakankamu įrodymu pagrįsti aplinkybei kokie konkretūs nekilnojamojo turto daiktai (7 vienetai) buvo įgyti prašomu patvirtinti sandoriu, kadangi sudarant nekilnojamojo turto sandorį įstatymas reikalauja konkrečių duomenų apie nekilnojamąjį daiktą (unikalaus numerio ir pan.), o tokių duomenų nenurodymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, nes draudžia notarui tokią sutartį tvirtinti, o notarui patvirtinus tokią sutartį ji laikoma negaliojančia. Tuo tarpu vien tai, jog ieškovo į bylą pateiktos orto fotonuotraukos, kurių padarymo datų objektyviai nėra galimybių nustatyti ir patikrinti, nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti, jog statiniai ar jų fragmentai, matomi vienose nuotraukose, kurios nurodoma, jog jos padarytos iki prašomo patvirtinti sandorio, bei tie patys statiniai ar jų fragmentai, matomi nuotraukose, kurios nurodomos kaip padarytos vėlesniu laikotarpiu, neįrodo, jog būtent tie konkretūs statiniai galėjo būti sandoriu parduoti ieškovui, nes nėra galimybių tų statinių – pastatų identifikuoti, o būtent, nustatyti, kuris statinys yra kompresorinė, kuris kalvė ir t. t. Ieškovo atlikti ir į bylą pateikti kadastriniai matavimai taip pat neįrodo, jog būtent šiuos konkrečius ieškinio reikalavime išvardintus statinius – pastatus ieškovas įgijo prašomu patvirtinti sandoriu, kadangi statinių kadastriniai matavimų atlikimas 2018 metais negali įrodyti, jog būtent tie patys statiniai galėjo būti įgyti prašomu patvirtinti sandoriu. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kokius konkrečius nekilnojamojo turto objektus jis įgijo iš atsakovo prašomu patvirtinti sandoriu.

23. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam jog būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad sandorio šalių valia buvo aiškiai išreikšta sudaryti konkretų nekilnojamojo turto sandorį. Todėl teismas, pripažindamas tokį sandorį galiojančiu, turėtų nustatyti paties sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios.

24. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog viena sandorio šalis yra fizinis asmuo, o kita – juridinis. Teismo posėdžio metu apklaustas tuometinis atsakovo UAB „Ukmergės keliai“ vadovas J. D. parodė, jog 2004 metais dėl pastatų pardavimo jis neturėjo teisės priimti sprendimo, nes įmonės įstatai reikalavo valdybos sprendimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Taip pat liudytojas nurodė, jog tokiu sandoriu (PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitu) galėjo būti parduotas tik statybinis laužas, atliekos, kurių tuo metu (duomenys neskelbtini) esančioje bazėje buvo daug ir įvairaus (legaliai ir nelegaliai pastatytų statinių), ir kuriuos reikėjo sutvarkyti. Šis asmuo taip pat paliudijo, jog jis niekam nežadėjo, kad vėliau bus sudaromas notarinis sandoris. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi nėra nustatytas J. D. suinteresuotumas šios bylos baigtimi. Todėl įvertinus šiuos liudytojo parodymus, teismas sprendžia, jog visų pirma byloje nėra įrodyta, kad šalys buvo susitariusios dėl konkretaus nekilnojamojo turto – 7 pastatų, o ne statybinio laužo pirkimo pardavimo, ir kad kita sandorio šalis – atsakovas UAB „Ukmergės keliai“, buvo išreiškęs valią sudaryti nekilnojamojo turto sandorį.

25. Bylos nagrinėjimo metu surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtino tos aplinkybės, kurią įrodinėjo ieškovas, kad J. D., tuometinis UAB „Ukmergės keliai“ vadovas, ieškovui žodžiu žadėjo sudaryti notarinį nekilnojamųjų daiktų sandorį, tačiau šį pažadą vilkino. Liudytojų V. J. ir R. G. parodymus, jog jie girdėjo kaip J. D. žadėjo D. S. sudaryti notarinį sandorį, teismas vertina kaip nepakankamus tam, kad konstatuoti šią aplinkybę buvus, kadangi kaip jau paminėta, pats J. D. teismo posėdžio metu šios aplinkybės nepatvirtino, o liudytojai V. J. ir R. G. laikytini asmenimis, kurie gali būti suinteresuoti duoti ieškovui palankius parodymus, nes yra su ieškovu susiję draugiškais ir galimai dalykiniais santykiais, bei gali turėti suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes kaip teisme paliudijo V. K., R. G. pats asmeniškai buvo suinteresuotas (duomenys neskelbtini) esančių sklypų nuoma. Todėl šių asmenų liudijimus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog šalys buvo susitariusios ir atsakovas aiškiai buvo išreiškęs savo valią sudaryti su ieškovu nekilnojamųjų daiktų – pastatų, o ne statybinio laužo, pirkimo – pardavimo sandorį, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo parduoti nekilnojamieji daiktai – pastatai, o ne statybinis laužas, nėra, todėl ir pagrindų tokį sandorį patvirtinti, nėra (CK 1.93 str.).

26. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams.

27. Sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumą teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai negali būti patenkinti, nes jie yra nepagrįsti, ir dėl to teismas yra pasisakęs šio sprendimo 12 – 25 punktuose, be to, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą savo teisėms ginti.

28. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). CK 1.125 str. 1 d. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

29. Atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius, jog atsakovas prašo teismo taikyti senaties terminą ieškovo reikalavimui, ieškovas dublike nurodė, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2018 m. pavasarį, todėl 10 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes į teismą ieškovas kreipėsi dar tų pačių 2018 metų rudenį, be to, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kadangi iki 2009 metų pavasario atsakovas pripažino savo prievolę parduoti statinius ir šį pardavimo faktą įforminti notarine tvarka, mano, kad ieškinio senatis galėjo būti skaičiuojama tik po to, kai po 2009 m. buvęs atsakovo vadovas J. D. neištesėjo paskutinio savo pažado įforminti dar 2004 m. balandžio 19 d. įvykusį nekilnojamųjų daiktų pardavimo sandorį notarine tvarka. Tačiau ir šiuo atveju ieškinio senaties terminas negali būti praleistas, kadangi ieškinys buvo paduotas nepraėjus 10 metų terminui nuo 2009 m. pavasario. Jei teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas būtų buvęs praleistas, prašo jį atnaujinti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovas buvo suklaidintas atsakovo, šiam net iki 2009 m. vasaros pripažįstant 2004 m. balandžio 19 d. 7 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo faktą, kas kartu lėmė ir ieškovo manymą, jog jis įsigytus statinius ir inžinerinius įrenginius naudoja ir valdo teisėtai.

30. Nagrinėjamu atveju, vertinant ar ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, svarbu yra nustatyti, kada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškovas nurodo, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 metų pavasarį. Kas konkrečiai įvyko 2018 metų pavasarį procesiniuose dokumentuose ieškovas nenurodo, bet iš prie ieškinio pateikto ieškovo ir UAB „Ukmergės keliai“ susirašinėjimo galima spręsti, jog ieškovas turi galvoje raštus, jo atstovo siųstus UAB „Ukmergės keliai“, bei UAB „Ukmergės keliai“ atsakymus. Tačiau šie dokumentai niekaip negali patvirtinti fakto, kad tik 2018 metų pavasarį ieškovas sužinojo apie tai, jog 2004 m. balandžio 19 d. įsigytam turtui, tuo atveju jei ieškovas manė, kad įsigyja nekilnojamąjį turtą, yra reikalinga notarinė sandorio forma, kurios nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Jau tų pačių 2004 m. balandžio 19 d., kuomet buvo sudarytas sandoris, ieškovas turėjo suvokti, kad jei šiuo sandoriu yra įgyjamas nekilnojamasis turtas, tai sandorio forma turi būti notarinė. Kadangi įstatymas aiškiai reglamentuoja, kokia forma įgyjami nekilnojamieji statiniai, kad nuosavybės teisė į statinius pirkėjui pereina nuo jų perdavimo momento, o nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl ieškovas negalėjo nežinoti apie savo galimai pažeistas teises, ir tik 2018 metų pavasarį apie tai sužinoti iš UAB „Ukmergės keliai“ atsiųsto rašto. Be to, savo procesiniuose dokumentuose ieškovas kalba apie tai, jog nuo pat 2004 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. pavasario, atsakovo atstovas J. D. jam žadėjo sudaryti notarinį sandorį. Tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. J., o tai rodo, jog ieškovas ir žinojo, ir suvokė, kad nekilnojamojo turto sandoriui yra reikalinga notarinė forma, todėl žinojo ir apie galimą savo teisių pažeidimą.

31. Dėl aplinkybės, kad atsakovas (jo atstovas J. D.) pripažino prievolę parduoti statinius ir kad šis veiksmas nutraukia ieškinio senatį, todėl tik nuo 2009 metų pavasario galėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, teismas vertina, jog bylos nagrinėjimo metu liudytojo J. D. parodymais buvo paneigta ši ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovo tuometinis vadovas J. D. žodžiu žadėjo sudaryti notarinį sandorį dėl statinių pirkimo – pardavimo, o tai reiškia, kad neįrodyta, todėl nesant byloje įrodymų apie J. D. veiksmus, kurie galėjo suponuoti prievolės pripažinimą, atmestinas ieškovo argumentas, kad ieškinio senaties termino eiga galėtų būti skaičiuojama nuo 2009 metų pavasario. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog 2009 m. pavasaris kaip terminas ieškinio senaties terminui skaičiuoti yra nurodytas palankiai ieškovui, nes objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent 2009 metų pavasarį buvo atlikti kokie nors veiksmai, galintys turėti įtakos ieškinio senaties terminui, nėra, o liudytojas J. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad į jo namų kiemą D. S. su dar vienu nepažįstamu vyru atvyko praėjus maždaug 7 – 8 metams po 2004 metų, o tai galėtų būti 2011 – 2012 metai. Tačiau ir to susitikimo metu J. D. nepatvirtino tų aplinkybių, kokių prašė ieškovas, o būtent – patvirtinti, kad jis nupirko statinius. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais, liudijančiais, kad jis pripažįsta prievolę, ieškinio senaties termino eigos nenutraukė, o tai reiškia, kad ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

32. Priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, ieškovas nenurodė. Dėl ieškovo nurodytosios priežasties, sudarančios pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, t. y. kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovo, šiam net iki 2009 metų vasaros pripažįstant sandorį, teismo šioje byloje jau yra pasisakyta šio sprendimo 24 punkte, kur nustatyta, kad atsakovo atstovas J. D. niekuomet nepripažino ieškovui, kad su juo buvo sudarytas pastatų, kaip nekilnojamojo turto objektų, sandoris, todėl pagrindų atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą, nėra (CK 1. 131 str.).

33. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškovui 5000 Eur dydžio baudą, kurios pusę skirti atsakovui, už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

34. Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju – ieškinį) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).

35. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmens manymas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ar procesinio dokumento teismui pateikimas siekiant apginti galimai pažeistas teises, patys savaime negali būti laikomi teisės pažeidimu. Galimybės kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo apribojimas prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui, bei yra visiškai nesuderinamas su teisminės gynybos prieinamumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

36. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jokios išimtys dėl bylos rūšies ar pobūdžio įstatyme nėra įtvirtintos, dėl ko kreipimasis į teismą su ieškiniu nėra ribojami. Ieškovas turi subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl jo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.

37. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Atsakovo advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką bei kitus procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdyje. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos pridedamais įrodymais. Todėl ieškovo ieškinį atmetus iš jo priteistinos atsakovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 2237,18 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurių dydis neviršija 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

38. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,86 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 178, 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Ukmergės keliai“, į. k. 182816983, naudai 2237,18 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 8,86 Eur (aštuonis eurus 86 ct).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė