Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-05-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. spalio 3 d., 21.44 val., iš R. B. įmonei priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, atvirai pagrobė 127,91 Lt vertės svetimą, R. B. įmonei priklausantį, turtą: 26,97 Lt vertės tris 1,5 1 talpos butelius džino „LD JAMAICA Greiprut“, 15,18 Lt vertės du 1,5 1 talpos butelius sidro „REAL Exotic“, 6,45 Lt vertės 1,5 1 talpos butelį sidro „FIZZ aviečių“, 20,44 Lt vertės 1,65 kg šalto rūkymo dešros „Ūkininkų“, 7,90 Lt vertės vieną pakelį cigarečių „L&M Silver Blue Label“, 17,80 Lt vertės du pakelius cigarečių „Mariboro Gold Silver“, 9,35 Lt vertės 200 ml talpos buteliuką šampūno „Head&Shoulders“, 22,22 Lt vertės 0,5 1 talpos butelį degtinės „Ozone vodka&melon“, 1,60 Lt vertės du prekių maišelius, tuo padarydami R. B. įmonei 127,91 Lt turtinę žalą.

Anot D. T., teismas, atsižvelgęs į tai, kas jis su nukentėjusiuoju R. B. teismo posėdžio salėje susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų nepareiškė, prašė jo griežtai nebausti, galėjo taikyti BK 38 straipsnį.

Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nusikalto būdamas nepilnametis, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sušvelninti jam bausmę, t. y. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažada ateityje nusikaltimų nebedaryti, toliau mokytis Mažeikių r. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl D. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nuteistasis D. T. skunde nurodo, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir prašo jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 6 punkte teismams išaiškinta, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Kadangi byloje nustatyta, jog nuteistasis D. T. veikdamas bendrininkų grupėje su A. D. svetimą, R. B. įmonei priklausantį turtą pagrobė parduotuvės darbuotojos – pardavėjos akivaizdoje, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tenkinti nuteistojo D. T. prašymą ir perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus į BK 178 straipsnio 4 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. T. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino (124, 142-143 b. l.), civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žalą kaltinamieji atlygino, jis su kaltinamaisiais susitaikė ir civilinio ieškinio atsisakė (146 – 148 b. l.).

Tačiau bylos duomenys liudija, kad D. T. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (85-86, 88-92 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad D. T. ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Taigi, nesant vienos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo svarstyti galimybę taikyti D. T. BK 38 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistajam D. T. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. T. bausmę, BK 54 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. T. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, D. T. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir tai rodo, jog pastarasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų.

Kadangi D. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atlygino padarytą žalą, šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas D. T. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams – yra žymiai mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis nepilnamečiui yra 3 metai 22 dienos). Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas abiem minėtais nuosprendžiais D. T. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ir prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik nedidelę dalį – 3 mėnesius iš nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Pastebėtina, kad, nors ankstesniais teismo nuosprendžiais pripažinus D. T. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu net tris kartus buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 92 str.), tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. T. apeliacinį skundą.