Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Artūro Raskazovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), el. paštas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas:

1) 2023 m. sausio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 240 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyta atlikusiu 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalimi, konfiskuotas automobilis;

2) 2024 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. - 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Baudos sumokėtos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str., 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis S. S. vengė atlikti 2023 m. sausio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims: 2025 m. balandžio 11 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, – policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu “Drager Alcotest 7510”, 21.14 val. jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, 21.34 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 243 str. ir 281¹ str. 1 d.

2. Kaltinamasis S. S. dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2025-04-11, apie 14 val., iš (duomenys neskelbtini) areštinės, kur taip pat buvo sulaikytas, dėl to, kad vairavo neblaivus, grįžo į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko draugai A. B., S. Š. ir R. P.. Draugai atvyko su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio numerio nežino. Jis įsėdo į automobilį ir juo vyko pas A. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus - alų. A. negėrė. Gėrė iki kokios 21 val., ir jis išgėrė kokius 3 litrus 6 procentų stiprumo alaus. Jautėsi išgėręs. Jiems begeriant, Svajūnas, jam pasiūlė pirkti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jis norėjo jį išbandyti, tai yra kaip jis važiuoja, jie visi nusprendė pasivažinėti. Pradžioje važiavo S. S. važiavo pas J. D., gyvenančią už (duomenys neskelbtini) kaimo, bet nepasakys koks ten kaimas. Kuomet S. nuvyko pas J. į namus, ją pasiėmė ir jie kartu vyko pas A., atgal į jos namus. Iš Jurgitos namų jis jau sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavo pas A. Nors ir jautėsi išgėręs, nors ir 2023 metais, praradęs teisę vairuoti, kadangi tuomet taip pat jis vairavo automobilį neblaivus, suprasdamas ir aiškiai suvokdamas, kad jam 2023-01-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, tačiau vis vien rizikavo ir vyko minėtu automobiliu, nes norėjo išbandyti minėtą automobilį. Už (duomenys neskelbtini) kaimo, kuomet vyko minėtu automobiliu, pamatė stovintį policijos automobilį, pro jį pravažiavo ir pamatė, kad policijos automobilis apsisuko ir ėmė jį vytis. S., pamatęs, kad juos vejasi policija, liepė jam sustoti. Kuomet jis sustabdė automobilį, žinodamas kas jam už vairavimą neblaiviam gresia, jis iš vairuotojo sėdynės peršoko į automobilio galą, manydamas, kad niekas to nepastebės. Kuomet prie jų priėjo policijos pareigūnai, jis jiems melavo, kad tai ne jis vairavo, tačiau pareigūnai nepatikėjo. Pamena kuomet pareigūnai patikrino jo blaivumą, pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu jam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko. Į gydymo įstaigą pakartotinai pasitikrinti savo blaivumo vykti jis nenorėjo. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs, tai yra, kad vairavo neblaivus. Jis pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui. Nori gydytis nuo to, dėl to artimiausiu laiku kreipsis pas gydytoją. Papildomos apklausos metu nurodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. Š. jam tą vakarą pasiūlė iš jo pirkti šį automobilį, pasiūlė jį išbandyti. Prieš tai kartu su juo gėrė alų, abu buvo neblaivūs. Sutiko juo pavažiuoti ir jį išbandyti. Kartu važiavo ir pats S., kuris taip pat buvo neblaivus. S. Š. žinojo, kad jis neblaivus vairuoja jo automobilį, kaip ir minėjo, pats jam pasiūlė jį išbandyti. Jis neprisimena, ar jam S. sakė, kad šiam automobiliui yra pasibaigusi techninė apžiūra ir automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tiesiog nesigilino dėl to ir nepasidomėjo. Kadangi važiavo tik kelis kilometrus, surizikavo tiek dėl to, kad vairuoja neblaivus automobilį, tiek nepasidomėjęs, ar jo dokumentai yra tvarkingi. Buvo neblaivus ir negalvojo apie pasekmes. Jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones Lietuvoje, bet turi įgijęs teisę vairuoti (duomenys neskelbtini). Vairuoti jis moka gerai. Kai pamatė važiuojančius policijos pareigūnus, labai išsigando, pradžioje pagalvojo, kad bandys pabėgti, bet kiek pavažiavęs sustojo, tada persėdo iš vairuotojo vietos į galinę keleivio vietą, manė, gal išsisuks, bet vėliau suprato, kad nėra tikslo meluoti pareigūnams, todėl apklausiamas pirmą kartą iškart prisipažino, jog vairavo šį automobilį neblaivus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Jis yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), bet pastaruoju metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kol nesibaigs šis procesas, į užsienį nevažiuos. Šiuo metu jis gyvena pas draugę (duomenys neskelbtini). Sutinka kad procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. l.124-127, 133-136).

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltę pagrindžia: liudytojų J. D., S. Š., M. A., D. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Liudytoja J. D. parodė, kad 2025-04-11, prieš dešimt minučių iki sustabdant automobilį pareigūnams, kuriame važiavo ant galinės sėdynės keleivio vietoje, pas ją adresu: (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pažįstamas S. Š.. Jis sėdėjo priekinėje sėdynėje, keleivio vietoje. Jie atvažiavo ją pavežti iki draugės, iš kurios ji turėjo pasiimti automobilį ir grįžti į savo namus. Už automobilio vairo sėdėjo jai nepažįstamas jaunas vyras. Jis buvo aukštas, tvirto kūno sudėjimo. Kad automobilį vairuojantis asmuo neturi teisių, ji nežinojo. Iš automobilio jautė sklindantį alkoholio kvapą, tačiau pamanė, kad jis sklinda nuo keleivio, jos pažįstamo S. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., asmens vairuojamas automobilis prasilenkė su policijos pareigūnų ekipažu. Policijos pareigūnai apsisuko, tuo metu automobilio vairuotojas pradėjo didinti greitį. Mano, kad jis norėjo nestoti jiems, o bėgti. Ji pradėjo šaukti, kad asmuo sustotų, nes kitaip šoks iš automobilio, tačiau jis jos neklausė ir važiavo toliau. S.automobilio vairuotojui pasakė, kad jis stotų. Tuomet automobilį vairavęs asmuo sustojo ir staiga peršoko ant galinės sėdynės. Ji iš automobilio išlipo. Jį vairavęs asmuo jai sakė keistis, praktiškai jai atsisėdo ant kelių lipdamas iš vairuotojo vietos, todėl ji išlipo. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilį vairavusio asmens vardas S. Patvirtina, kad automobilį tikrai vairavo tas asmuo, kurį policijos pareigūnai sulaikė (el. b. l. 35-36).

3.2. Liudytoja, policijos pareigūnė D. T. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). 2025-04-11, apie 21.10 val., dirbant kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule E. P., važiuodamos tarnybiniu automobiliu bendrame ekipaže, (duomenys neskelbtini), ties sankryža į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinių numerių neprisimena, bet visi duomenys yra nurodyti jos tarnybiniame pranešime, kurį surašė po įvykio. Minėto automobilio vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą, tačiau niekur nesuko, o nuvažiavo tolyn (duomenys neskelbtini) kryptimi. Apsisuko ir įjungę švyturėlius bei garso signalą tarnybiniu automobiliu minėtą automobilį pasiviję sustabdė. Tik sustojus šiam automobiliui, pro galines dešinės pusės duris išlipo J. D.. Kas vyko automobilio viduje, nesimatė. Ji iškart priėjo prie automobilio. Priėjusi prie automobilio vairuotojo durelių pamatė, kad už vairo nieko nėra. Automobilis buvo užvestas, jo raktas buvo užvedimo spynoje. Užgesino automobilio variklį ir ištraukė užvedimo raktą. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo kaip vėliau išsiaiškino automobilio savininkas S. Š.. Ant automobilio galinės sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės, sėdėjo S. S., kuris neigė, kad vairavo automobilį. Įvykio vietoje J. D. iškart sakė, kad automobilį vairavo S. S., pasakė, kad pamatęs, kad vejasi policija, jis sustojęs iš vairuotojo sėdynės peršoko ant galinės sėdynės ir vos ant jos neatsisėdo. S. Š. teigė, kad automobilio nevairavo nei jis, nei J., bet kas vairavo - iš pradžių neįvardijo. Tik kai S. S. patalpino į tarnybinį automobilį, tada jis pasakė, būtent S. S. ir vairavo. Sekančią dieną S. Š. apklausė kaip liudytoją, apklausos metu jis nurodė, kad automobilį vairavo S. S., kad prieš tai abu gėrė alų, kad jis pasiūlė S. pirkti iš jo šį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kas S. sugalvojo automobilį išbandyti, juo pavažiuoti. Pats to įvykio metu taip pat buvo neblaivus, kad S. buvo vartojęs alkoholio žinojo, nes apklausos metu nurodė, jog matė kaip S. išgėrė skardinę alaus. Bet, kad S.yra atimta teisė vairuoti, jis nežinojo. Ji S. pasakė, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ yra pasibaigusi techninė apžiūra ir automobilis nėra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. S. S. įvykio vietoje neigė vairavęs automobilį. Bendraujant nuo S. S. sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius vairuotojo atlikti pratimus, jis galėjo paeiti pėda po pėdos tiesia linija, taip pat galėjo pirštu pataikyti į nosies galą. Po to buvo panaudotas kontaktinis alkoholio kiekio matuoklis. Buvo liepiama į jį pūsti du kartus darant ne mažiau kaip 15 minučių pertrauką. Pirmu pūtimu jis įpūtė 2,40 prom., antru pūtimu 2,52 prom. Nurodė, kad prieš pusvalandį gėrė alų. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais vairuotojas sutiko, tik atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte nenurodydamas priežasties. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis buvo perduotas saugoti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo įmonei UAB “Automera”. Patikrinus duomenų bazes buvo nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ techninė apžiūra negaliojanti ir kad ši transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (el. b. l. 50-53).

3.3. Liudytojas S. Š. parodė, kad 2025-04-11 po pietų, laiko tikslaus nepamena, jis su R. P. vartojo alų. Tuo metu buvo draugo R. sesės A. vairuojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukė, kol autobusu atvyks S., kurio pavardės nežino, žino tik, kad jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) areštinėje, kadangi vairavo neblaivus, o jį iš jos paleidus, grįžinėjo autobusu. Kai S. paskambino telefonu R.i ir pranešė, kad atvyko, jie nuvažiavo jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. S. jis pažįsta, kadangi labai seniai, galimai prieš kokių 15 metų, yra dirbę toje pačioje darbovietėje. P. S., nuvyko iki jo draugo sesės A. Nuosavo namo kieme su R. ir S. vartojo alkoholį. Prie jo S. išgėrė tik skardinę alaus. Jie su R. gėrė daugiau. S. su alumi grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad iš nuvežto automobilio pasiėmė šaltkrepšį su alumi. Apie 17.30 val. jis grįžo į savo sugyventinės namus (duomenys neskelbtini), nes mokykloje turėjo būti renginys, kuriame dalyvavo jo sūnus. Turėjo vykti kartu su sugyventine. Grįžęs į namus jis pamatė, kad sugyventinė jau išvykusi, todėl liko namuose. Nuėjęs į kitą kaimo vietą, su kaimynu, kurio nurodyti nenori, toliau vartojo alkoholį. Prieš tai, kai dar vartojo alkoholį su R. ir S., S. jam buvo pasakęs, kad jam reikia automobilio. Jis jam pasakė, kad turi nenaudojamą, nereikalingą, kadangi pats teisės vairuoti neturi, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmeniui buvo sakęs, kad automobilis nedraustas ir negalioja valstybinė techninė apžiūra. Jam būnant pas kaimyną, į jo telefoną paskambino S. ir pasakė, kad nori išbandyti automobilį kaip jis važiuoja. Dėl girtumo gerai nepamena, bet jam atrodo, kad kai jau S. buvo pas jį, jam paskambino pažįstama J., kurios pavardės irgi nežino ir paprašė ją pavežti iki (duomenys neskelbtini) k. Kadangi S. jau buvo pas jį, jis jam pasakė, kad kaip tik reikia nuvažiuoti iki pažįstamos J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) k. ir ją nuvežti iki A. S. sėdo už vairo ir nuvyko pas J. Ją pasiėmę važiavo keliu iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Turėjo sukti į (duomenys neskelbtini), tuo metu prasilenkė su policijos pareigūnais. J. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės už jo, o S. vairavo. Jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kai S. pamatė, kad policijos pareigūnų mašina apsisuko, jis pradėjo didinti greitį, iš to jis suprato, kad S. sustoti neketina. J. pradėjo šaukti, kad jei vairuotojas nesustos, ji šoks iš važiuojančio automobilio. Jis S. liepė stoti, sakė, jog nieko nebus, atsiveja policija. S. jo nepaklausė. Tada jis, turėdamas tokią galimybę, nes sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, įjungė laisvą pavarą, pradėjo lėtai traukti rankinį stabdį ir už vairo paėmęs nusuko į kelkraštį. S., vos sustojus automobiliui, iš karto šoko ant galinės sėdynės, toje pusėje, kur sėdėjo J. , jos prašydamas persėsti ir prisiimti vairavus. J. buvo blaivi, tačiau ji nesutiko ir S. persėdinėjant į galą, išlipo iš automobilio. Policijos pareigūnei priėjus prie vairuotojo vietos, S. jau sėdėjo gale. Jis ats automobilio nevairavo, nes jam to nebūtų leidusi sveikata, kadangi jam yra lūžusi koja, negali jos priminti, vaikšto su ramentais. Girdėjo, kad J. iš karto nurodė policijai, kas vairavo. Jis iš karto policijos pareigūnėms nepasakė, kas tiksliai vairavo, kadangi nenorėjo, kad ant jo supyktų S.. Kai S. buvo išvestas į policijos automobilį, jis tada pasakė, kas vairavo. Kad automobilis priklauso jam, iš karto nepasakė, galimai dėl girtumo, pagalvojo, kad kol jis neperrašytas jo vardu oficialiai, jis nesiskaito jo. Automobilio neregistravo savo vardu, kadangi nenorėjo, kad jį areštuotų. Su buvusiu savininku buvo sutarę, kad kai ras pirkėją, automobilį perrašys naujo pirkėjo vardu. Dėl to, kad jo automobilį vairavo neblaivus ir teisės vairuoti neturintis S., jis gailisi, tačiau kiek galėdamas padėjo užkirsti kelią jo nestojimui, kadangi automobilį sustabdė sėdėdamas keleivio vietoje (el. b. l. 39-42).

3.4. Liudytojas M. A. parodė, kad jo vardu yra registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis jam nebepriklauso. Maždaug prieš tris metus, tikslaus laiko nepamena, jis šį automobilį pardavė pažįstamam S. Š.. Jie buvo sutarę, kad asmuo už automobilį grąžins pinigus dalimis. Šiuo metu asmuo už automobilį jam pilnai atsiskaitęs. Iš viso S. jam už automobilį sumokėjo 1000 eurų. Kadangi S. turi finansinių įsiskolinimų, jie sutarė, kad automobilio jis neišregistruos, kad jo neareštuotų antstoliai. Pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašė. Kiek žino, anksčiau tuo automobiliu naudojosi jo žmona. Jis buvo skirtas vykti į darbą. Panašiai prieš mėnesį jam S. pasakė, kad automobiliui yra pirkėjas ir kai jį parduos, reikės perrašyti dokumentus. Šiuo metu jis su automobiliu nieko bendro neturi, kur jis yra nežino. Kol kas S. dėl dokumentų perrašymo į jį papildomai nesikreipė. Apie automobilį nieko pasakyti negali (el. b. l. 45-47).

3.5. 2025-04-11 Panevėžio apskr. VPK Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025-04-11, apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, S. S. vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu 21.14 val. jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas'', o antru pūtimu 21.34 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (el. b. l. 1-4).

3.6. 2025-04-12 Panevėžio apskr. VPK Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. T. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2025-04-11, apie 21.10 val., dirbant ekipaže 4055 kartu su vyriausiąja patrule E. P., kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) k., buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą, tačiau niekur nesuko, o nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) kryptimi. Apsisukus automobilis sustabdytas kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Vos automobiliui sustojus, pro galines dešinės pusės automobilio dureles išlipo J. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri buvo blaivi. Priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, už vairo nieko nebuvo. Automobilis buvo užvestas, rakteliai spynelėje. Užgesinus automobilio variklį, automobilio raktelis buvo paimtas iš spynelės. Priekinėje sėdynėje, keleivio vietoje, sėdėjo S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 ARTB-0072, meteorologinės patikros Nr. 2200270, nustatytas 1,95 prom. neblaivumas. Automobilio galinėje sėdynėje, už keleivio, sėdėjo S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., reg. (duomenys neskelbtini), kuris gyvenamąją vietą nurodyti kategoriškai atsisakė. Įvykio vietoje buvusi J. D. nurodė, kad automobilį vairavo ant galinės sėdynės mums priėjus sėdėjęs asmuo. Ji nurodė staigiai išlipusi, kadangi minėtas asmuo peršoko ant galinės sėdynės ir vos ant jos neatsisėdo. S. Š. teigė, kad automobilio nevairavo nei jis, nei J. Kadangi iš automobilyje kartu vykusių asmenų parodymų buvo akivaizdu, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. S., jis buvo sulaikytas. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 ARTB-0072, meteorologinės patikros Nr. 2200270, S. S. pirmu pūtimu 21.14 val. buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas'', o antru pūtimu 21.34 val., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. S. S. nuvedus į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, S. Š. patvirtino, kad automobilį vairavo S. S.. S. Š. paaiškino, kad automobilis yra jo draugo, kuris patikėjo jam jį parduoti. S. S. atvyko automobilio išbandyti prieš perkant. Kadangi S. Š. buvo neblaivus, apklausai jis iškviestas kitą dieną. Be nurodytų asmenų, jokių kitų asmenų automobilyje nebuvo, niekas išskyrus J. D. iš jo neišlipo. Vietoje atlikta šios liudytojos apklausa. Automobilį vairavusį asmenį, t.y. S. S. iš karto pažinau, kadangi jis 2025-04-10 mums dirbant su kolege E. P. ekipaže 4055, vairuojamu automobiliu nestojo nuo (duomenys neskelbtini) g. Pasitelkus kitų ekipažų pagalbą, automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini) rajone, tada S. S. taip pat vairavo neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti. Remiantis duomenų bazėmis buvo nustatyta, kad S. S. pažeidė 2023-01-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2023-02-14, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Kadangi buvo akivaizdu, jog automobilį vairavo S. S., nors asmuo neigė vairavęs transporto priemonę, kategoriškai atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, yra registruotas užsienyje, gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo, todėl jis buvo sulaikytas. Remiantis duomenų bazėmis nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. A., gim. 1980 m., vardu. Asmuo telefonu informuotas apie transporto priemonės nuvežimą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB "Automera" aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvežimo Nr. 12141. (el. b.l. 12-14, 16-17).

3.7. 2025-04-11 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad S. S. nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, bei įvertinus bendrą asmens būklę, buvo atliktas tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARTB-0072, patikros sertifikato Nr. 2200270. Pirmasis tikrinimas atliktas 2025-04-11, 21.14 val., nustatytas 2,40 prom. neblaivumas. Antrasis tikrinimas atliktas 2025-04-11, 21.34 val., nustatytas 2,52 prom. neblaivumas (el. b.l. 15).

3.8. 2025-04-11 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, apžiūros metu buvo paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu (el. b.l. 18-20, 21-27).

3.9. Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio valdytojas - savininkas yra M. A. (b.l. 30).

3.10. Iš VšĮ "Emprekis" sistemos išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) su analogiškais techniniais parametrais, vidutinė rinkos kaina 2025 metų balandžio mėnesį yra 1770 Eur (el. b.l. 32).

3.11. Iš 2023 m. sausio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kas S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 240 MGL dydžio (2000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyta atlikusiu 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 2 d. (el. b. l. 92-95).

4. Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų šių nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti.

5. Pagal BK 281¹ str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad S. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ str. 1 d., kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholinis girtumas. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą sprendžia, kad S. S. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas inkriminuotas pagrįstai. 2023 m. sausio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos BK 68 str. pagrindu pagrindu S. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pats kaltinamasis paaiškino, jog žinojo, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metams vairuoti transporto priemones, tačiau tą dieną jis važiavo automobiliu Pasvalio rajone. Konstatuotina, jog kaltinamasis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

8. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 281¹ str. 1 d. yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), o padaryta nusikalstama veika pagal BK 243 str. yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.).

9. Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

10. Prokuroras pareiškime nurodė, kad S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Tuo tarpu 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas tokį asmenį gali pripažinti asmenį recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Nagrinėtinu atveju S. S. teismo nėra pripažintas recidyvistu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

11. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad kaltinamasis teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 4 kartus, skirtas baudas yra sumokėjęs. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnių dalių sankcijose numatyta bausmė –– areštas (BK 49 str.).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

12. Sulaikyme išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 13 d.).

13. S. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 d. padarymą, kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, jos terminą nustatant tokį, kokio prašo prokuroras, skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą nei prašo prokuroras, pagrindo nėra (BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2025-04-13 – specialiosios teisės sustabdymo dienos.

14. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. – 63 parų areštu.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. – 30 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam už šias nusikalstamas veikas paskirti subendrintą bausmę – 63 parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 42 parų arešto.

Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusiu 2 arešto paras.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo kaltinamnojo atvykimo (sulaikymo) dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d., paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 7 (septyniems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025-04-13 – specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti iš S. S. automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs S. S. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 354 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.