- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- 1-186-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19842-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- L. A.
- Nukentėjusysis
- I. I.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – galutine 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 mėn. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti bendrauti su (nurodytais) asmenimis.
2. 2022 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – galutine 12 mėn. laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).
3. 2023 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. A. 2023 m. birželio 1 d., apie 00:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į daugiabučio namo kiemą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,69 promilės), tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu dūrė vieną kartą I. I. į kairės rankos žastą, padarydamas durtinę kairio žasto žaizdą, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. I. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jie atvažiavo pas jį į kiemą. I. I. pirmas išlipo, paskui išlipo D. B.. Jie susistumdė, ir L. A. turbūt netyčia įdūrė I. I. su raktu. To momento nelabai atsimena, jis sužinojo tik, kai policija atėjo pas jį, kad sužalojo žmogų. Dabar jau tikrai atsimena, kad su raktu sužalojo žmogų. Raktas toks smailus buvo, skirtas durims rakinti. Vieną kartą įdūrė ir nubėgo. Nematė, kur pataikė. Policija pasakė, kad į ranką pataikė. I. I. buvo prie jo, kai įdūrė, ne automobilyje. D. B. kai jam įspyrė, jis atsistumdamas netyčia įdūrė su raktu I. I.. Ikiteisminio tyrimo metu neatsiminė, dabar viską geriau prisimena. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Blaivas taip nebūtų pasielgęs, kažkiek alkoholis įtakojo, nors buvo ir išprovokuotas. Pas jį atvažiavo I. I., D. B., U. U.. Jie buvo atvažiavę pasikalbėti dėl jų sukonfliktavimo. L. A. su D. B. buvo sukonfliktavę iš anksčiau. Jie buvo susiskambinę, jis buvo pasakęs kelis grasinančius žodžius. Paskui susitiko pasikalbėti, I. I. buvo kaip ir niekuo dėtas. Buvo dar jo pusseserė R. L., ji buvo už nugaros, o U. U. buvo automobilyje. Blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl to. Ateityje nori pasitaisyti. Atsiprašo dabar nukentėjusiojo. Ketina dirbti. Šuo metu negalėjo dirbti, nes buvo viešieji darbai paskirti, neišėjo suderinti visko kartu.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Nukentėjusysis I. I. parodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. vakare buvo (duomenys neskelbtini) mieste, po to grįžo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą su automobiliu „Audi A6“ ,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskui apie 23.00 val. pakvietė jį draugai vėl atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą kažkokios pagalbos. Konkrečiai jį pakvietė U. U., su kuria nesenai susipažino. Ji nesakė, kokios pagalbos jai reikia, bet kadangi mergina prašė, tai jis savo automobiliu vienas atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasiėmęs U., D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę ir klausė jų, kas nutiko. Jie sakė, kad jų pažįstamas L. A., pravarde „D.“ lyg tai grasina padegti jų namus. Jis klausė kodėl, tai sakė, kad jis girtas. Jis jų klausė, kas jiems yra tas „D.“ , kaip jie su juo susiję, bet jie jam nieko nesakė. U. kaip suprato susirašinėjo su L. A. ir jis pareikalavo su juo susitikti. Jis nurodė, kad reikia U. atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) pasikalbėti. Jie nuvažiavo, bet ten nieko neradę važiavo vėl link miesto centro ir pamatė iš daugiabučio namo išeinantį akivaizdžiai neblaivų L. A. su kažkokia mergina. Jie prie jų sustojo. Jis sustojo, prasidarė automobilio langą ir jo paklausė: „Kas yra“. Jis jam pasakė :“lipk iš mašinos“. Jis išlipo ir išlipo D. B.. Jam stovint nuo automobilio apie 2 m., L. A. ėjo link jo agresyviai nusiteikęs ir bandė jam užsimojęs suduoti rankos kumščiu, bet jis atsitraukė ir jis nepataikė. Jis supyko ir pasakė, kad: „Aš turiu peilį“. Jis bandė bėgti nuo jo į automobilį. Įsėdęs į automobilį bandė išvažiuoti iš tos vietos, tačiau prie automobilio pribėgo L. A. ir peiliu jam dūrė pro pravirą automobilio langą į ranką, kuri buvo arčiau lango, tai yra į kairės pusės žastą. Tada jis išvažiavo iš įvykio vietos ir paskambino 112. GMP jį apžiūrėjo, paskui žaizdą susiuvo (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje. Pas teismo med. ekspertus nevyks. Prašo kūno sužalojimo mąstą nustatyti iš medicininių dokumentų. Kodėl jį sužalojo L. A. peiliu, jis nežino. Nemano, kad jis norėjo jį nužudyti, nes nesitaikė į gyvybiškai svarbius organus. Kiti žmonės taip pat išsigando L. A. veiksmų viešoje vietoje kaip ir jis. Civilinį ieškinį pareikš byloje vėliau, nes nežino kiek tęsis jo gydymas (1 t., b. l. 103-106).
Nukentėjusysis I. I. apklaustas liudytoju papildomai parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus šiame ikiteisminiame tyrime ir gali patikslinti, kad jį tikrai sužalojo L. A. galimai peiliu, kurio apibūdinti dėl įvykio metu patirto streso negali. Jis jį sužalojo sėdintį automobilyje pro pravirą vairuotojo langą, kai ketino nuo jo pabėgti iš įvykio vietos. Su L. A. buvusios merginos tuo metu arti nebuvo ir jis jos nematė ir nesekė akimis iš streso. Merginą tą matė tik vieną kartą, kai tik privažiavo prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo. Ji stovėjo tada su L. A., bet kai L. A. ėjo link jo, jis jos akimis nebesekė ir nežino, kur ji buvo. Ar ji rankose ką laikė, jis nematė. Kai link jo ėjo L. A. taip pat nematė, kad jis akivaizdžiai ar atvirai turėtų rankose peilį. Greičiausiai L. A. peilį slėpė prie savęs. Merginos balso ar iškritusio ant žemės peilio garso jis negirdėjo. Jam įvykio metu buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas. Patyrė fizinę ir turtinę žalą dėl L. A. veiksmų, kai jį sužalojo. Byloje reikš civilinį ieškinį. L. A. po įvykio neatsiprašė ir žalos neatlygino (1 t., b. l. 114-117).
Nukentėjusysis I. I. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala 780 eurų. Buvo išsaugojęs čekius dėl pirktų vaistų ir benzino, tačiau prieš tai tyrėja jų neprašė, todėl praėjus gal mėnesiui po įvykio juos išmetė, nes galvojo, kad jie nereikalingi. Šiuo metu negali pateikti šių čekių, nes jų nebeturi. Tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šio įvykio turėjo nedarbingumą ir prarado 700 eurų pajamų. Išviso jam padaryta 780 eurų turtinė žala ir padaryta neturtinė žala 500 eurų dėl sukelto fizinio skausmo ir patirtų išgyvenimų. Su juo įtariamasis susisiekęs nebuvo, neatsiprašė ir žalos neatlygino (1 t., b. l. 135-138).
Liudytoja L. A. parodė, kad L. A. yra sūnus. Santykiai su juo geri. 2023 m. birželio 1 d. vakare ji buvo namuose. Namuose buvo neblaivūs sūnus L. A. ir jo pusseserė R. L.. L. kažkas rašinėjo ir provokavo susitikti. Ji girdėjo kaip sakė pusseserei, kad tikrai niekur neis, nes tamsu. Tie žmonės toliau jam rašinėjo į telefoną žinutes ir kvietė susitikti. Ko susitikti nežinojo. Sūnus buvo nusprendęs neiti į lauką, nes jau buvo vidurnaktis ir buvo tamsu. Vienu momentu sūnus su pussesere išėjo į kiemą prie namo parūkyti, o ji išėjo į balkoną pažiūrėti, kad kas jiems nenutiktų, nes sūnus jau senai konfliktuoja su kažkokias vaikinais, kurie pastoviai jį mieste užkabinėja, provokuoja sūnų, kaip supranta jį tuo žemindami. Ji balkone matė kaip atvažiavo prie jų namo automobilis lengvasis, bet markių ji nežino, ir iš jo staiga išlipo du vaikinai, kurie greitai ėjo link sūnaus. Suprato, kad jie nori sumušti sūnų ir pradėjo jiems šaukti, kad ji iškvies jiems policiją. Ką jie darė sūnui ir kas ten įvyko nežino, bet atvykę vaikinai greit išvažiavo tuo pačiu automobiliu labai skubėdami. Sūnus su pussesere parėjo taip pat greit ir sūnus sakė, kad tie atvažiavę bernai jam spyrė į koją ir šoną ir jis išsigandęs jų pabėgo, o pusseserė pasakė, kad bernai atvažiavę turėjo peilį, kuris kai jie mušė L. A. jiems iškrito ir ji stvėrusi peilį nuo žemės dūrė vienam į ranką, kad atsitrauktų nuo L. ir tada atvykę vaikinai atsitraukė. Ar ji tyčia dūrė ar tik atstatė peilį, kad jie nesiartintų ji nežino. Kur ji padėjo peilį, jai nesakė. Namo tikrai neparnešė. Sūnus su pussesere buvo tų atvykusių vaikinų išsigandę. Ar automobilyje buvo daugiau žmonių ji nematė. Paskui atvykę policininkai maždaug po valandos pareikalavo pateikti peilį. Ji ir pateikė vieną peilį, kurį turėjo. Tikrai ant jo nebus jokių nusikaltimo pėdsakų, nes tai buityje naudojamas peilis su juodu kotu. Peilio iš namų niekas nebuvo prieš tai išnešęs. Bent jau ji tikrai nepastebėjo. Kai sūnus ėjo su pussesere rūkyti, tai ji matė, kad rankose jie laikė pasiėmę tik po cigaretę. Kai atvykęs vaikinas išvažinėjo, tai ji jį stebėjo ir jis tikrai įsėdęs į automobilį tuo metu nebuvo sužalotas, nes prie jo nieko nebuvo (1 t., b. l. 143-146).
Liudytoja L. A. papildomos apklausos metu parodė, kad iš kiemo pirmas parėjo jos sūnus L., jis paaiškino, kad jam skyrė į šoną ir į koją. Ji akivaizdžių sužalojimų nematė, tik L. skundėsi kelias dienas, kad skaudą šoną. Į medikus L. nesikreipė. Paskui gal už kelių minučių iš kiemo grįžo ir R. L.. Ji sakė, kad iš L. mušusių vaikinų iškrito peilis ir ji jį paėmusi nesmarkiai dūrė vienam iš tų vaikinų. Ji nežino kodėl R. policijoje davė visai kitokius parodymus. Dar pamena, kai ji grįžo iš apklausos policijoje, tai sakė, kad viską tyrėjai papasakojo, kad rado peilį ir įdūrė vienam iš vaikinų. Iš kiemo nei L., nei R. peilio neparsinešė (1 t., b. l. 147-149).
Liudytojas D. B. parodė, kad L. A. yra pažįstamas iš matymo. U. U. yra draugė, o I. I. yra U. U. draugas. 2023 m. gegužės mėnesį važiavo su draugais mašina ir šaligatviu ėjo pro šalį L. A.. Jis buvo gerai nusiteikęs ir juokais šūktelėjo L. A.: „Ką tu seni?“. Matyt jis supyko ir pradėjo jam rašinėti negražias žinutes ir neva tai grasinti. Jis jo neišsigando, ir jam taip pat atrašinėdavo kokias nors nesąmones, bet norėjo išsiaiškinti ko jis jam neįtinka, nors jie jokių asmeninių reikalų su juo neturi. 2023 m. gegužės 31 d. vakare L. A. rašinėjo bjauraus turinio žinutes U. U. ir vis kvietė susitikti tiek jai tiek jam su juo. Jie vieni su juo susitikti nedrįso, todėl U. pasikvietė kartu važiuoti I. I. su automobiliu „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir juos pasiėmė apie 23.00 val. iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Paskui jie visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę pasikalbėti. U. I. pasakė, kad jų pažįstamas L. A., pravarde „D.“ rašinėja nesąmoningas žinutes, grasina padegti namus ir jie nežino ką daryti ir kaip sudrausminti L. A., kuris kvietė juos susitikti su juo. Kaip suprato tą dieną L. A. buvo labai girtas, nes skambino jam ir šnekėjo visokias nesąmones, bei kvietė susitikti išsiaiškinti santykius. Jie neturėjo ko aiškintis, bet norėjo, kad L. A. jų netrukdytų. L. A. pareikalavo su juo susitikti ir nurodė, kad reikia U. atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) pasikalbėti. Jie nuvažiavo, bet ten nieko neradę važiavo vėl link miesto centro ir pamatė iš daugiabučio namo išeinantį akivaizdžiai neblaivų L. A. su kažkokia mergina. Jie prie jų sustojo. Jiems sustojus prasidarė I. I. automobilio langą ir paklausė „D.“: „Kas yra.“ „D.“ atsakė jam :“lipk iš mašinos“. Tada iš automobilio išlipo jis uždarydamas paskui savo dureles iš priekinės keleivio sėdynės ir iš vairuotojo sėdynės išlipo I. I., taip pat uždarydamas savo dureles. Langas jo durelių liko praviras. Jie su savimi neturėjo peilio ar kito aštraus daikto, kuriuo būtų galima sužaloti žmogų. Jiems stovint netoli jų atvažiuoto automobilio, tai galėjo būti apie 1- 2 m., L. A. ėjo link I. agresyviai nusiteikęs ir bandė jam užsimojęs suduoti rankos kumščiu, bet I. I. atsitraukė ir jis nepataikė. Kad kas nors iš ten esančių sakytu :“Aš turi peilį“, tai to negirdėjo. Tada I. I. spyrė L. A., o tas užsimojo prieš I. I. rankos kumščiu ir jam atlikus smūgį I. I. susiėmė už rankos. Daikto, kuriuo kaip suprato L. A. sužeidė I. I. nematė. L. A. lauke buvo su moterimi, tačiau ji buvo tuo metu atokiau nuo jų ir ji ar kitas asmuo negalėjo sužeisti daugiau I. I., o „D.“ jį sužeidė. Tada sužeistas I. I. nuo jo atsitraukė ir puolęs į automobilį sėdo į jį ir išvažiavo iš įvykio vietos su gale, visą tą laiką sėdėjusia U. U., o L. A. jį vijosi per kiemą, bet jis spėjo nuo jo pabėgti. Ar kokiu nors metu buvo kam nors iškritęs peilis ant žemės jis nematė. Paskui po kelių sekundžių jį I. I. susirado ir pasakė, kad jis buvo padurtas. Matėsi, kad buvo jo kruvina kairė ranka ties dilbiu. Paskui jie važiavo į ligoninę ir į policiją. Kodėl L. A. padūrė I. I. jis nežino. Jis L. A. nei spyrė , nei trenkė ranka. Jis jam net nieko nesakė. Viskas vyko tamsiu paros metu. Jie buvo blaivūs, o „D.“ ne. Po įvykio važiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl I. I. ir į policiją. Jis įvykio metu nenukentėjo, tik išsigando tokių L. A. neteisėtų veiksmų, bet nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Važiuodami pas L. A. neketino su juo muštis. Norėjo pasikalbėti, bet jis jų veiksmų nesuprato ir įvyko negeras įvykis. Kur L. A. po įvykio dėjo peilį jis nežino (1 t., b. l. 152-155).
Liudytoja U. U. parodė, kad L. A. yra pažįstamas iš matymo. I. I. ir D. B. yra draugai. Su L. A. jie nebendrauja. 2023 m. gegužės 31 d. vakare L. A. rašinėjo bjauraus turinio žinutes jai ir vis kvietė susitikti. Jie vieni su juo susitikti nedrįso, todėl pasikvietė kartu važiuoti I. I. su automobiliu „Audi“. I. I. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir ją su D. B. pasiėmė apie 23.00 val. iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Paskui visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę pasikalbėti. Ten I. pasakė, kad jų pažįstamas L. A., pravarde „D.“ rašinėja nesąmoningas žinutes, grasina padegti namus ir nežino ką daryti ir kaip sudrausminti L. A., kuris kvietė susitikti su juo. I. I. pasiūlė susitikti su tuo L. A. ir pasikalbėti. Jis nesiūlė jo sumušti. Jie nuvažiavo prie L. A. namų trise pasikalbėti. Iš automobilio išlipo tik I. I. ir D. B.. Ji liko sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Ar I. I. išlipęs iš automobilio paliko pradarytą vairuotojo pusės langą neprisimena. Kai vaikinai priėjo prie L. A. ji nematė. Ar kas mušėsi ji nematė. L. A. buvo su mergina. Jos ji nepažįsta. Ar I. I. ar D. B. turėjo su savimi atsivežę peilį ji nežino, nes nematė. Ką darė L. A. I. ir B. ji nematė. Garsų jokių negirdėjo. Išlipę iš automobilio I. su B. paėjo apie 20 metrų. Moteris kiek matė prie vyrų nebuvo priėjusi. Ji buvo nuo jų atokiau apie kokius 5 m. ir negalėjo jų pasiekti ištiesus rankas. Moteris kiek ji matė prie vyrų nėjo. Tada buvo tamsus paros metas ir vieta kur stovėjo vyrai buvo neapšviesta. Nežymi šviesa krito tik kažkur netoliese. Išlipus vaikinams, ar kas turėjo peilį ar kas jį panaudojo ir ar peilį naudojo ji nematė, tik vienu momentu staiga parėjo pirmas I. I. ir užvedęs automobilį iškart išvažiavo greit iš įvykio vietos. Važiuodamas jis sakė, kad bėga kraujas, jam skauda ranką, nes L. A. peiliu sužalojo jam ranką. Jam buvo sužalota kairė ranka žemiau peties. Pavažiavę šiek tiek pasiėmė į automobilį D. B., kuris pabėgo nuo I. ir nebuvo sužalotas. D. B. buvo išsigandęs ir supykęs ant L. A., kad tas sužalojo I. I.. Kuo tikrai buvo sužalotas I. I. ji nematė. Kur yra įrankis nusikaltimo ji nežino. Po įvykio peilį rodė policininkai ir klausė ar tuo peiliu buvo sužalotas I. I.. Ji savo nuomonės neišreiškė, nes to peilio įvykio metu nematė. Įsėdus I. I. į automobilį prie jo buvo pripuolęs L. A. ir spyrė lyg į automobilį. Ar jis ką darė rankomis ji nematė. Ar I. I. buvo sužalotas sėdintis automobilyje ar stovintis lauke ji negali pasakyti, nes nematė. Po įvykio kreipėsi dėl I. I. sužalojimo į medikus ir į policiją. Jai iš pažiūros nėjo suprasti ar L. A. buvo blaivus ar ne. Ar įvykio metu vyrai konfliktavo žodžiu ji negirdėjo. Iš jų niekas to įvykio nefilmavo. Ji įvykio metu nenukentėjo, tik išsigando tokių L. A. neteisėtų veiksmų, bet nenori būti pripažinta nukentėjusia. Važiuodami pas L. A. vyrai neketino su juo muštis. Norėjo tik pasikalbėti, bet ko jis juos užpuolė, ji nežino. Ji ir draugai įvykio metu buvo blaivūs. Įvykio metu daugiau pašalinių asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 175-178).
Liudytoja R. L. parodė, kad L. A. yra giminaitis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, jai kaip liudytojai išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Ji nenorėtų duoti parodymų prieš giminaitį, bet į kai kuriuos klausimus galėtų gal atsakyti. I. I. ji nesužalojo. Kas jį ir kuo jį sužalojo ji nematė, nes įvykio vietoje buvo tamsu ir šviesos nedegė. Ar L. A., eidamas į lauką pasiėmė peilį ji nežino, nes nematė, tik ėjo į lauką prie namo parūkyti. Išėjus privažiavo automobilis iš kurio išlipo du vaikinai ir puolė mušti L. A.. Kas kam ką sakė nieko negirdėjo, nes stovėjo prie namo, o L. nuėjo su jais arčiau automobilio pakalbėti ir buvo užpultas. Du vaikinai jam spyrė ir mosikavosi prieš jį rankomis, tik ar pataikė nežino. Kur yra peilis, kuriuo buvo sužalotas I. I. ji nematė. Policijai L. A. mama pateikė peilį, kurį turėjo vieną stalčiuje, bet juo nebuvo sužalotas joks žmogus, nes jis visada buvo stalčiuje. Vieną peilį turėjo, tai ir pateikė. Ko pykstasi L. A. su tais pažįstamais ji nežino (1 t., b. l. 181-184).
2023 m. birželio 1 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato tyrėjos R. M. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. birželio 1 d., dirbant (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže kartu su Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK reagavimo skyriaus tyrėju E. M., apie 00:13 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) prieš kelias minutes gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) pažįstamas asmuo peiliu sužalojo pranešėjui pilvą. Užpuolikas pasišalino. Pranešėjas a/m važiuoja į (duomenys neskelbtini) aikštę, kur ir lauks tarnybų. Info GMP, AVPK. Adreso nenurodė, pirma teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pagal VND yra (duomenys neskelbtini). Pirmi į įvykio vietą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko ekipažas, kuriame dirbo Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK reagavimo skyriaus tyrėja E. B. ir reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. E.. Atvykus juos pasitiko policijos pareigūnus kvietęs I. I. gim. (duomenys neskelbtini) m., 00:17 val. patikrintas blaivus. I. I. teigė, kad jam peiliu iš matymo pažįstamas L. sužalojo kairės rankos žastą. Įvykio vietoje buvę asmenys D. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., blaivus ir U. U. gim. (duomenys neskelbtini) m. nurodė, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena iš matymo žinomas L. pravarde „D.“ su juo aiškindamiesi santykius sukonfliktavo. Konflikto metu, ties įvažiavimu į daugiabučio namo kiemą L. peiliu dūrė ir sužalojo I. I. ranką. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) namuose rastas ir 00:40 val. sulaikytas L. A. gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu Alcotest 7510 NR. 0574, patikros sertifikato Nr. 1937803, galioja nuo 2023-05-26 iki 2023-11-23, paklaida 1,7 %, tikrinimo Nr. 4574 00:41 val. nustatytas 2,69 promilių girtumas. Atvykus į (duomenys neskelbtini) aikštę GMP darbuotojai automobilyje apžiūrėjo nukentėjusįjį I. I., kurį dėl patirtų sužalojimų išsivežė į VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ priėmimo skyrių. 2023 m. birželio 1 d. 01:05 val. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos V. pranešimas, kad GMP ekipažas pristatė blaivų I. I. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dėl kairiojo žasto durtinės žaizdos išleistas gydytis ambulatoriškai. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad I. I. kartu su D. B. ir U. U. jam priklausančiu automobiliu „Audi A6 C6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki L. A. namų, adresu (duomenys neskelbtini) pasišnekėti. Nuvykus iki nurodyto adreso I. I. ir D. B. išlipo iš automobilio ir tuomet link jų pradėjo bėgti L. A. su peiliu rankoje. I. I. ir D. B. pradėjo bėgti link automobilio ir įsėdus į automobilį pradėjo važiuoti. Prie automobilio pribėgęs L. A. pro atidarytą vairuotojo pusės langą vieną kartą peiliu įdūrė I. I. į kairės rankos žasto sritį ir atsitraukė. Po įvykio I. I. iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iš adreso kuriame įvyko konfliktas išvažiavo. I. I. asmeniškai L. A. nepažįsta. Visą konfliktą matė automobilyje buvusi U. U.. Taip pat konflikto metu lauke buvo neblaivi (2,54 promilės) R. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., tačiau teigė, kad dūrio peiliu nematė, matė kaip asmenys konfliktavo žodžiu. I. I. pareiškimą rašyti atsisakė, nebuvo apklaustas dėl vėlaus paros meto bei fizinės būklės. D. B. ir U. U. neapklausti dėl vėlaus paros meto. L. A. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę, neapklaustas, paimta jo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). L. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (1 t., b. l. 7-17).
2023 m. rugpjūčio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nustatyta, kad nukentėjusiojo I. I. nurodymu, nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo ir namo dešiniame šone, sankryžoje, ties į važiavimu prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, nukentėjęs I. I. parodė, kur pamatė prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo stovintį L. A. su mergina. I. I. stovėdamas ties sankryžą neišjungęs variklio prasidaręs vairuotojo pusės langą L. A. pasakė; „kas yra“. L. A., artėdamas link mašinos sakė: „lipk iš mašinos“. Paskui parodė, kur automobilį palikęs užvestu varikliu jis išlipo iš jo ir nuo jo paėjo apie 2 metrus link (duomenys neskelbtini) namo. Po to parodė vietą, kur jam stovint veidu į Nr. (duomenys neskelbtini) namą, L. A. ėjo link jo agresyviai nusiteikęs ir sakė, kad turi peilį. Tada jis koja atsistūmė nuo L. A. spirdamas ją į priekį ir nuo jo pabėgo. Paskui parodė krypti, kur išsigandęs, kad L. A. turi peilį, pats nubėgo, bet prisiminęs, kad automobilis ne į toje pusėje nubėgo link jo. Paskui parodė vietą kur atbėgęs sėdo į savo automobilį ir pro atvirą langą L. A. jam kažkuo įdūrė į kairę ranką taip jį sužalodamas. Paskui parodė kryptį link kur nuvažiavo išsigandęs ir sužalotas iš įvykio vietos, bei kur važiuodamas pasiėmė iš įvykio vietos pabėgusį D. B. ir nuvažiavo į ligoninę. Su L. A. buvusią merginą, jis akimis užfiksavo tik vieną kartą, kai tik privažiavo prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, kai ji stovėjo arti namo su L. A.. Daugiau I. I. jos nestebėjo, nes buvo išsigandęs dėl L. A. veiksmų (1 t., b. l. 124-134).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), tai įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą. Įvykio apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 20-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad I. I. konstatuota durtinė kairio žasto žaizda, padaryta aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laikais bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 69-70).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pareikalavus I. I. pateikė džemperį su gobtuvu, juodos spalvos su baltais užrašais „WEENS STYLE'“. (1 t., b. l. 28-31).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pareikalavus įtariamasis L. A. pateikė virtuvinį peilį ir džinsinius šortus (1 t., b. l. 32-34).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti virtuvinis peilis su metalinė geležtė ir plastikinė juodos spalvos rankena. Nurodyta, kad šortai, džinsiniai, šviesiai mėlynos spalvos, prekinis ženklas „RESALSA“. Ant šortų priekinės dalies dešinės pusės apačioje yra rusvos spalvos dėmė galimai kraujo. Šalia yra mažesnės keturios dėmės galimai kraujo. Džemperis su gobtuvu, juodos spalvos su baltais užrašais „WEENS STYLE“. Ant džemperio kairės rankovės užfiksuotas 1 cm. ilgio horizontalus įplyšimas. Jo vietoje ir šalia matomos raudonos spalvos dėmės galimai kraujo. Džemperio vidinėje pusėje yra daug raudonos spalvos dėmių galimai kraujo (1 t., b. l. 35-44).
Teismas konstatuoja:
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamasis 2023 m. birželio 1 d., apie 00:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į daugiabučio namo kiemą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,69 promilės), tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu dūrė vieną kartą I. I. į kairės rankos žastą, padarydamas durtinę kairio žasto žaizdą, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. I. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada.
Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra teistas tris kartus, paskutinį kartą 2023 m. spalio 27 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bausmės pilnai neatlikęs, atlikta tik 40 valandų viešųjų darbų (2 t., b. l. 74-80), baustas administracinių nusižengimų teisena, bauda nesumokėta (2 t., b. l. 84-86), nedirbantis (2 t., b. l. 87-89), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas (2 t., b. l. 142). Kaltinamasis pateikė duomenis, kad turi mažametę dukrą, teigia, kad ketina vėl dirbti, prižiūri sergančią mamą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo motina L. A. teisme paaiškino, kad jai reikalinga sūnaus priežiūra, kadangi jie tik dviese gyvena, jos vyras yra miręs, o ji sunkiai serga ((duomenys neskelbtini)), kad sūnus jai padeda nueidamas į parduotuvę, perka vaistus. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad pripažįsta ieškinį, atsiprašė nukentėjusiojo, padeda sunkiai sergančiai motinai, augina mažametį vaiką, kaltinamajam laisvės apribojimo terminas skirtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, bausmė bus tinkamai individualizuota, atitiks kaltinamojo asmenybę.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, netenkinamas prokurorės prašymas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Be to, kaltinamajam skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nėra poreikio skirti papildomai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 1 d. 00 val. 40 min. iki 2023 m. birželio 1 d. 14 val. 58 min. (1 t., b. l. 191-192, 2 t., b. l. 10-12) – viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad kaltinamasis atliko dviejų laisvės apribojimo dienų bausmę.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunktyje, 2 dalyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo i bendrinimo taisyklėmis, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms, L. A. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su 2023 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėn. viešųjų darbų bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą 2023 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu (4 mėnesių viešųjų darbų bausme, t. y. 120 valandų viešųjų darbų (keičiamų į 40 dienų laisvės apribojimą)), pridedama dalis - 90 valandų viešųjų darbų (keičiamų į 30 dienų arba vieno mėnesio, laisvės apribojimą). Nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į nusikaldamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į lengvinančią ir sunkinančią jo atsakomybę aplinkybes, į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, slaugo sunkiai sergančią motiną, į tai, kad turi mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2023 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą (40 valandų viešųjų darbų, pakeistų į 14 dienų laisvės apribojimą).
L. A. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra atsakingas už nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK, CK nuostatas kaltinamajam kyla pareiga atlyginti kilusią turtinę žalą.
Pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 73-82) yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad I. I. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo L. A. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teiktos gydymo paslaugos, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš L. A. priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai 48,59 Eur žalai atlyginti.
I. I. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė teisiamojo posėdžio metu, pateikdamas teismui rašytinį pareiškimą ir patvirtindamas tai savo paaiškinimu teismui. Tuo pagrindu procesas dėl I. I. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 61-64), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 65-68), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas (2 t., b. l. 94-97) – panaikintina, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka. Virtuvinis peilis ir šortai, saugomi Šiaulių apskr. VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam L. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Džemperis su gobtuvu, saugomas Šiaulių apskr. VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinis diskas su užfiksuota nepilnametės U. U. apklausa, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. A. nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse, bei 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunktyje, 2 dalyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo i bendrinimo taisyklėmis, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms, paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1640-476/2023, paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti L. A. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. A. nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2023 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą (40 valandų viešųjų darbų, pakeistų į 14 dienų laisvės apribojimą).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 1 d. 00 val. 40 min. iki 2023 m. birželio 1 d. 14 val. 58 min., – vieną parą, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, laikyti, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės apribojimo dienas.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti visiškai ir iš L. A. priteisti 48,59 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 59 ct) žalai atlyginti.
Priimti I. I. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl jo nutraukti.
Kaltinamajam L. A. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu 1 328,00 Eur vertės piniginėms lėšoms (neišieškoma suma 267 Eur), esančioms UAB „Revolut bank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut bank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), AB „Luminor bank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), AB „Neo Finance“ Nr.: (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitose, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) virtuvinį peilį ir šortus, saugomus Šiaulių apskr. VPK daiktų saugykloje, grąžinti kaltinamajam L. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti šiam asmeniui neribotam jo disponavimui.
2) džemperį su gobtuvu, saugomą Šiaulių apskr. VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
3) Kompaktinį diską su užfiksuota nepilnametės U. U. apklausa, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.