Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2196-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
1-2196-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53144-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
G. L.
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2196-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53144-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,gynėjai advokatei E. D.,nukentėjusiajam G. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. sukėlė žmogui fizinį skausmą, jis 2017 m. spalio 8 d. apie 5.42 val. šalia naktinio klubo „M.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smogė kumščiu į veidą G. L., taip jam sukeldamas fizinį skausmą.

G. K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad sutiko G. L. bare „B.“. Šis priėjo, atsiprašė ir pasakė, kad nori nupirkti šampano. Jis pasakė padavėjai atnešti brangiausio šampano. Kai reikėjo mokėti, G. L. pasakė, kad nemokės. Jis pasakė G. L. nueiti. Po to jis nuėjo į naktinį klubą „M.“. Išeidamas iš ten prasilenkė su G. L., sėdo į taksi ir išvažiavo. Fizinio kontakto nebuvo. Nepastebėjau, ar šis buvo vienas. Jis linksminosi su pažįstamais, tačiau išeidinėjo vienas. Taksi stovėjo 15-20 metrų nuo durų.

Nukentėjusysis G. L. teisme parodė, kad su kaimynu M. buvo mieste. Sutik kavinėje G.. Tarp jų įvyko nemalonus pokalbis. Išėjus iš baro po kurio laiko teko vėl sutikti G. su draugų kompanija prie klubo „M.“. Šis jį nusivedė į šoną ir trenkė į veidą. Jis š nukrito, nukrito akiniai. Kaimyną taip pat nuvertė kiti draugai. Šie greit sušoko į taksi automobilį. Jie iškvietė policiją. G. jam trenkė vieną kartą ranka, kumščiu. Jam pataikė ir jis nukrito. Kiek pamena, G. pasakė „kad daugiau nematyčiau“. Viskas vyko lauke prie klubo. Mano, kad G. jam trenkė dėl to, kad jis siuntinėjo po teismus šio brolį.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad viskas vyko prieš jo akis. Jie ėjo per klubus. Norėjo grįžti į klubą „M.“. Kaltinamasis smūgiavo, pasakė kažkokią frazę. Tada susėdo į taksi ir išvažiavo. G. nugriuvo, nukrito akiniai. Kaltinamasis smūgiavo ranka, gal delnu, gal kumščiu į veidą. Jis matė vieną smūgį. G. pakėlė apsauginis, padėjo ir jis. Kaip suprato, smūgiavo dėl kažkokių reikalų iš anksčiau. Kaltinamasis pasakė kažkokią frazę ir jis suprato, kad yra kažkoks pyktis. Prieš tai tą vakarą kaltinamojo jis nematė. Smūgiavo tikrai kaltinamasis, šio veidą labai gerai įsidėmėjo.

Iš protokolo – pareiškimo matyti G. L. pranešimas, kad 2017 m. spalio 8 d. apie 5.42 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia naktinio klubo „M.“ G. K. smogė kumščiu į veidą, galimai išreikšdamas nepasitenkinimą dėl buvusios civilinės bylos su jo broliu D. K., dėl minėto įvykio patyrė veido sumušimą, buvo padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 4).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10).

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykių registro matyti, kad 2017 m. spalio 8 d. 5.46 val. gautas pranešimas apie tai, kad įvyko konfliktas tarp G. L. ir G. K., ko pasėkoje pranešėjui smogė į veido sritį, pasišalino taksi automobiliu (b. l. 11).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. L. atpažino nurodė G. K. kaip asmenį, kuris 2017 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam smogė į veido sritį (b. l. 22-26).

Iš akistatos protokolų matyti, kad įtariamasis G. K. neigė smūgiavęs nukentėjusiajam, o nukentėjusysis G. L. ir liudytojas M. D. akistatų metu teigė priešingai ir tvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 47, 50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad G. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui. G. K. neigė tiek savo kaltę, tiek neteisėtus veiksmus pripažindamas, kad įvykio vietoje ir nurodytu laiku prasilenkė su nukentėjusiuoju neturėdamas jokio fizinio kontakto. Tokius kaltinamojo parodymuis teismas įvertina kaip jo gynybinę versiją, kurią atmeta kaip nepagrįstą, nes ją paneigia visuma kitų byloje surinktų ir teisme ištritų duomenų.

Teisme apklaustas nukentėjusysis G. L., taip pat liudytojas M. D. vienodai nurodė, kad G. K. vieną kartą smogė ranka į veidą G. L.. Analogiškai fizinio smurto aplinkybes nukentėjusysis ir minėtas liudytojas nurodė apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tokius savo parodymus nuketėjusysis G. L. ir liudytojas M. D. tvirtino suvesti akistaton su įtariamuoju. Netikėti tokiais nuosekliais, ne kartą patvirtintais minėtų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, analogiškos smurto aplinkybės nurodytos ir tuoj po įvykio pateiktame pranešime telefonu į įvykio vietą kviečiant policijos pareigūnus. Tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų nukentėjusysis atpažino kaltininką ir būtent G. K. nurodė kaip asmenį, kuris smogė jam kumščiu į veidą. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir akivaizdžiai patvirtina ne tik G. K. objektyviai atliktus veiksmus, bet ir kaltę dėl jų, kuo remiantis teismas pripažįsta jį įvykdžius nusikalstamą veiką.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais nurodyta aplinkybe, kad G. K. fizinį smurtą G. L. atžvilgiu vartojo dėl asmeninių paskatų, t. y. dėl nukentėjusiojo bylinėjimosi praeityje su kaltininko broliu. Tokiu būdu įvertinus sukeltas pasekmes kaip akivaizdžiai nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, tarp kaltinamojo G. K. veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių esantį tiesioginį priežastinį ryšį, neteisėtų veiksmų paskatas – teismas pripažįsta, kad G. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

G. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes galimas kaltininko neblaivumas, jo dydis nebuvo nustatytas objektyviais duomenimis..

Pagrindo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, padarytą žalą.

G. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baustas administracine tvarka, dažniausiai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 55– 7), įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų, yra nevedęs, dirbantis, teisme kaltės nepripažino ir atgailos neišreiškė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. kaip dirbančiam asmeniui laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie privertų nuteistąjį kontroliuoti savo elgesį ir taip tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.

Tyrimo metu kaltininkui kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant jam per visą bausmės laiką bendrauti su G. L. bei įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per pirmus 5 (penkis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas