- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1648-540/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-31230-17-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kaltinamasis
- T. K.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, neturintis galiojančių administracinių nusižengimų,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. birželio 22d. apie 14.31 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, T. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę- automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi ir parodė, kad kurį laiką iki įvykio jis sužinojo, kad serga cukriniu diabetu, dėl ko savaitę laiko gulėjo ligoninėje. Prieš kelias dienas iki įvykio mama jam buvo leidusi su jai priklausančiu automobiliu pervežti daiktus, nes jis yra baldininkas. Mama jam davė automobilio raktelius ir dokumentus. Automobiliu mama buvo leidusi naudotis keletą dienų. Dėl ligos labai pergyveno, todėl 2017 m. birželio 22d. jis išgėrė porą alaus ir 300 gr. degtinės, o po to norėjo tik pastatyti automobilį į saugojimo aikštelę.
Liudytoja I. K. parodė, kad T. K. yra jos sūnus ir tai yra vienintelis jos vaikas. Kadangi jos vyras yra miręs, todėl nors ir gyvena atskirai, tačiau su sūnumi bendrauja labai dažnai ir artimai. Jis jai daug padeda. Kadangi ji turi sveikatos problemų ir jai sunkoka vaikščioti, jis dažnai ją nuveža kur jai reikia. Sūnui apie 10 dienų iki įvykio buvo diagnozuota rimta liga ir jis gydėsi ligoninėje, iš kurios grįžo tik 2017 m. birželio 21d. Sūnus ryte buvo paprašęs leisti pasinaudoti liudytojai priklausančiu automobiliu, nes norėjo nuvežti pagamintus baldus ir ji leido. Po to ji buvo išėjusi iš namų. Vakare sūnus jai pasakė, kad neteko teisių ir automobilio. Tada sužinojo, kad jis šiek tiek pavažiavo automobiliu, būdamas neblaivus. Sūnus alkoholiu niekada nepiktnaudžiauja. Mano, kad 2017 m. birželio 22d. įvykis įvyko dėl sūnaus pergyvenimo dėl jam diagnozuotos ligos. Sūnus jos klauso, jie daug kalbėjo apie įvykį. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės ir jį perduoti pagal laidavimą jos atsakomybei.
Kaltinamajam T. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. K. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, įrodyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. Č. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2017-06-22 14.29 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas apie tai, kad nuo Baltijos g. 30, Kaune, išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Renault“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Radijo šaukiniu „1724“ dirbantiems patruliams G. G. ir T. J. važiuojant, ties Prūsų g. namu Nr. 4, Kaune pastebėjo įsukantį į aikštelę automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie minėto automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip paaiškėjo T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0363, patikros Nr. 0590489, buvo patikrintas vairuotojo girtumas ir nustatyta 1,77 prom. girtumas. Asmuo buvo nuvežtas į LSMUL KK kraujo mėginio paėmimui, vėliau pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS. Automobilis nugabentas į „Šančių autoserviso“ automobilių stovėjimo aikštelę. ( b. l. 5 );
- Apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad2017-06-22 apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilis Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), fotografuota. ( b. l. 6-11);
- Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulių T. J. ir G. G. tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (b. l. 12, 13);
- Liudytojos G. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1- osios 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2017-06-22 d. apie 14.29 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu r. š. „1724“ kartu su vyriausiuoju patruliu T. J. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Baltijos g. 30 pastato išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Su kolega nuvyko į nurodytą vietą ir apie 14.31 val. Kaune, Prūsų g. ties namu Nr. 4, pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį. Jos kolega T. J. švyturėlių pagalba, sustabdė automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. J. ir ji priėjo prie vairuotojo. Jos kolega T. J. paprašė vairuotojo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė visus galiojančius dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Pagal dokumentus buvo matyti, kad tai pilietis T. K., gim. 1979 m. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl ji jo paklausė ar pastarasis prieš važiuodamas vartojo alkoholinius gėrimus. Šis paaiškino, kad alkoholį jis vartojo prieš parą laiko, o šiandien nieko negėrė. Daugiau vairuotojas jokių aplinkybių neaiškino. Tuomet ji pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą alkotesterio prietaiso pagalba. Šis neprieštaravo. Jam buvo nustatytas 1.77 prom. vidutinis girtumo laipsnis, tačiau ant alkotesterio parodymų kvito pastarasis atsisakė pasirašyti. Automobilyje mėtėsi tušti alaus buteliai, kiek jų buvo, pasakyti negali, nes neatsimena. Jos kolega T. J. radijo ryšiu pranešė apie įvykį budėtojui ir NVRS tyrėjams, taip pat jis radijo ryšiu paprašė kito ekipažo pagalbos, sustabdyto automobilio saugojimui. Sulaukę kito pareigūnu ekipažo, ji su kolega T. K. pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikas, kur T. K. savanoriškai davė kraujo, tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. ( b. l. 17-20);
- Liudytojos I. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji sūnų T. K. apibūdintų kaip gerą, rūpestingą žmogų. Jis rūpinasi ja, padeda materialiai. 2017-05-17 ji nusipirko automobilį “Renault Safrane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko, nes ji sunkiai vaikšto, dažnai paprašo, kad kaimynas, sūnus ar draugas su jos automobiliu ją pavežtų. 2017-06-22 d. sūnus jos paprašė, kad ji jam paskolintų savo automobilį, nes jo jam reikėjo darbo reikalais. Todėl ji sutiko, davė sūnui automobilį ir jo dokumentus. Tos pačios dienos vakarą, sūnus jai paskambino ir pasakė, kad prarado teises, nes jos automobilį vairavo neblaivus. Ji labai nustebo, nes netikėjo, jog sūnus galėjo taip pasielgti ir vairuoti automobilį neblaivus. Sūnus taip pasielgė pirmą kartą, dėl ko labai gailisi ir pergyvena. Jis jai paaiškino, kad vartojo alkoholį, dėl to, kad buvo sunerimęs ir išsigandęs, nes prieš savaitę sužinojo, jog serga diabetu. Jis savaitę prieš tai gulėjo ligoninėje ir gydėsi. Dėl šio įvykio sūnus iškart buvo atleistas iš darbo. Nori papildyti, kad šis automobilis jai labai reikalingas, kadangi jai yra sunku vaikščioti, jai yra protezuotas klubas, kelias, turi podagrą, jai reikia nuolat lankytis pas gydytojus, taip pat turi aukštą kraujospūdį, dėl kurio gydosi 30 metų, širdies sutrikimus, problemas su stuburu, vaikšto su ramentu. (b. l. 24-27);
- alkotesterio Alkotest 6810 Nr. ARFM-0363 patikros sertifikatu Nr. 0590489 (b. l. 29);
- alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad T. K. 2017-06-22 14.33 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 28);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T- A 6295/2017(01), kurioje nurodoma, kad T. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio. ( b. l. 35);
- įtariamojo T. K. apklausos protokolu, kuriame jis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2017-06-22 d. apie 14.25 val. nuo jo namų, esančių adresu Baltijos g. 102-26, Kaune, sėdo į jo mamai I. K. priklausantį automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu jį perstatyti į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra šalia namų, adresu Prūsų g. 4, Kaune. Ryte buvo išgėręs du butelius alaus ir 0,3 l. talpos butelį degtinės, tačiau nesijautė apsvaigęs, todėl sėdo už automobilio vairo. Apie 14.31 val., adresu Prūsų g. 4, Kaune, prie pat automobilių stovėjimo aikštelės, sustojo ir išlipo iš automobilio. Iš karto privažiavo policijos pareigūnai, kurie priėjo prie jo, prisistatė, paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Tuomet pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis geranoriškai sutiko. Kiek atsimena, jam buvo nustatytas 1,77 prom. girtumas. Po kiek laiko jis matė kaip atvažiavo dar vienas pareigūnų ekipažas, kuris liko saugoti jo automobilį, o jį pareigūnai nuvežė į LSMUL KK, kur jam buvo paimtas kraujas tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Tuomet pareigūnai jį pristatė į Kauno apskr. VPK OVS budinčią dalį. Nori pridurti, kad automobilis, kurį jis vairavo priklauso jo mamai I. K., jis jį buvo iš jos pasiskolinęs tik kelioms dienoms. Ateityje pasižada, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos, daugiau niekada būdamas girtas nevairuos automobilio ir nedarys jokių kitų naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Tai jam buvo didelė gyvenimo pamoka, iš kurios tikrai pasimokė. ( b. l. 71-74).
-VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad transporto priemonės - automobilio „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. K. (b. l. 36 )
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro pagrįstą išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo T. K. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 22d. apie 14.31 val., adresu Prūsų g. 4, Kaune, T. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę- automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio kraujyje). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad T. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas T. K. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
T. K. praeityje nėra teistas, nebuvo baustas administracine tvarka. T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. bei liudytoja apklausta I. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato bei pateikė I. K. charakterizuojančius dokumentus.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašė, kad būtų taikomas užstatas. Kaltinamojo gynėjas palaikė pateiktą prašymą.
Laiduotoja I. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį T. K. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista ir nebausta administracine tvarka, yra kaltinamojo mama, abu gerai sutaria, dažnai bendrauja, jų tarpusavio ryšys stiprus, nes T. K. yra vienintelis jos vaikas, po įvykio daug su sūnumi kalbėjosi, sūnus labai gailisi dėl savo poelgio. I. K. nuomone, sūnus netinkamai pasielgė tik dėl išgyvento streso dėl diagnozuotos jam ligos. Tikina galinti daryti teigiamą įtaką sūnui.
Kaltinamasis T. K. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, jis ketverių metų laikotarpyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, laiduotoja I. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti I. K. kaip laiduotoja, nes ji neteista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra kaltinamojo mama, abu gerai sutaria, jų tarpusavio ryšys stiprus, nes T. K. yra vienintelis jos vaikas. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. K. atsakomybei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,88 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam T. K. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą. (BK 68 straipsnis)
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad automobilio „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. K.. Iš liudytojos I. K. parodymų bei jos liudytojo apklausos protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad automobilį ji nusipirko sau, nes yra sunkiai vaikštanti, jai yra protezuotas klubas, kelias, turi podagrą, jai reikia nuolat lankytis pas gydytojus, taip pat turi aukštą kraujospūdį, dėl kurio gydosi 30 metų, širdies sutrikimus, problemas su stuburu, vaikšto su ramentu. Kai jai reikalinga kur nors nuvykti, ji paprašo tiek sūnaus, tiek pažįstamų, kad su jos automobiliu ją nuvežtų, kur jai reikalinga. Iš jos parodymų matyti, kad vienintelis sūnus T. K. savo transporto priemonės neturi. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgiama ir į tai, kad T. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka. Iš pateiktų I. K. medicininių dokumentų matyti, kad ji turi rimtų sveikatos problemų, susijusių su galimybe laisvai judėti, todėl konstatuojama, kad automobilis I. K. yra ypatingai reikalingas ir tai yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas šioje byloje prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė nekonfiskuotina, taigi negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
Ikiteisminio tyrimo metu T. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinas įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu teismas
nusprendžia:
T. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Išaiškinti T. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus-panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei I. K., iš T. K. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00877488 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.