Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas pareiškėjo A. K. skundas (2–4 b.l.), kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 84000 Lt (24328,08 eurų) neturinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjo laisvė nuo 2012 m. Sausio 2 d. iki 2012 m. Gegužės 17 d. ir laikotarpyje nuo 2013 m. Gruodžio 23 d. iki 2014 m. Kovo 20 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo apribota pažeidžiant galiojančius teises aktus. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teisės ir pareigos. Dėl šios priežasties nežinojo savo teisių ir pareigų. Buvo nesilaikoma nei „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių" I. Bendrų nuostatų 3 ir 4 p.( Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nuo 2003 m. liepos 2 d. įsakymų Nr. 194.), nei „Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių". Periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameros siekė nuo 15,88 kv.m - 19,6 kv.m, buvo kalinama nuo 2-jų iki 8-nių asmenų. Nesilaikoma buvo ir Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo nuo 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. 1-1143. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. nurodyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normos. Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 104 p. yra nurodyta, kad suimtiesiems yra skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubiniai oro talpai, plotui, vėdinimui, šviesai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. yra draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis. Taip pat šiuo principo vadovaujasi ir Europos žmogaus Teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3-ias straipsnis. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Direktoriaus įsakymas 2010-05-11 Nr. V-124 "Dėl didžiausios tardymo izoliatoriaus, areštinės leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančių vienam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, areštinės nustatymo kamerų ploto" nurodo, kad vienam asmeniui turi tekti nemažiau nei 3,62 kv.m ploto. Nurodo, kad nepaisant visų įstatymų, kurie buvo paminėti ankščiau, nebuvo sudarytos sąlygos normaliai kalėti. Šiaulių tardymo izoliatorius, kurių kamerų plotas siekė nuo 15,88 kv.m. iki 19,6 kv.m, tačiau tualetas (skylė) neturi būti įskaičiuotas į bendrą kameros plotą. Į kamerų plotą įeina: keturi dviaukščiai gultai (vieno tokio gulto plotas 2 kv.m, keturi tokie gultai užima 8 kv.m, atviras tualetas – skylė nuo kameros skiria vos pusantro metro aukščio sienele kurios plotas 1,5 m/k.(be durų), stalas, kurio ilgis 180 cm, o plotis 40 cm ir dvi taburetės (2 kv.m). Be to kiekvienas iš aštuonių asmenų kameroje laiko apie 30 kg nuosavų daiktų t. y. televizorių, kompiuterį, maistas, rūbai ir t.t. Tokioje kameroje vienu metu judėti galėdavo tik vienas asmuo, kadangi laisvos vietos nebuvo, kiti priversti buvo gulėti ant dviaukščių gultų arba sėdėti ant jų. Prie stalo, kurio parametrai 180/40 cm. galėdavo susėdę valgyti tik šeši iš aštuonių asmenų, likę valgydavo atšalusi maistą, taip pat ir pareiškėjas (pusryčius, pietus ir vakarienę). Būnant 23 val. per parą tokiomis nežmoniškomis sąlygomis yra labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trūksta oro, yra ir kitu nepatogumų. Žiemą kamerose būdavo beprotiškai šalta, tvyrojo dvokas-smarvė, drėgmė. Žiemos metu gyvenamose patalpose (kamerose) būdavo su viršutiniais rūbais: striukėmis, vilnonėmis kojinėmis ir batais. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo išduodami visiškai susidėvėję pasenę čiužiniai, antklodės ir pagalvės. Nuo šalčio mažai galėdavo apsaugoti pareiškėją miego metu. Miegojo taip pat apsirengę su rūbais: striukėmis, kelnėmis ir vilnonėmis kojinėmis, kadangi šaltis buvo nepakenčiamas. Nuo šalčio per naktį, prie kojų „prišaldavo" vilnones kojinės. Praktiškai kiekvieną dieną skaudėjo galvą, kameroje pastoviai tvyrojo įtampa, kuri bet kokiu metu galėjo baigtis muštinėmis, ar dar blogiau mirtimi. Pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai užmigdavo, skaudėdavo galvą. Administracija neretai nereaguodavo į skundus, prašymus, paprasčiausiai nespėdavo dėl žmonių pertekliaus (nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai). Kvapas prie kurio pareiškėjui teko gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas prieblandoje buvo neįmanomas, kadangi gyvenamas patalpas nuo tualetų skyrė vos pusantro metro aukščio sienelė, o pats tualetas būdavo be durų. Langas įrengtas visiškai kitoje tualeto pusėje, todėl kvapas nuo tualeto prieš išsisklaidant praeina per visą kamera t. y. Iškarto po tualeto sienelės gal už kelių centimetrų, prasideda geležiniai dviaukščiai gultai. Lygiagrečiai gultam išsidėstę taburete, stalas, taburete ir tik tada pagaliau langas. Kamerose dažniausiai kalėdavo aštuoni kalinamieji, kiekvienas kalinamasis naudojasi tualetu per parą vidutiniškai dvylika kartų Viso gaunasi, kad kalinamieji kameroje naudodavosi tualeto paslaugom devyniasdešimt šešis kartus. Nesunku įsivaizduoti koks tvyrojo kvapas kamerose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus tualetai taip pat neatitinka HN 76:2010 Laisves atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimų 21 punkto. Pažeidinėjamas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas "Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-82. Kamerų įrengimo reikalavimai 16.5 p. Sanitariniame mazge (kabinoje) įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Kamerose, kuriose pareiškėjas kalėjo buvo vietoj tualetų tupimos skylės. Nuo per ilgo tupėjimo (tuštinantis) tirpdavo kojos, sunku būdavo atsistoti. Ištraukus kamštį iš tupimos-skylės pūtė labai šaltas, stiprus vėjas, tupint (tuštinantis) apšaldavo apatinę kūno dalį (šlapimo pūslę). Tai sukėlė taip pat didelių nepatogumų ir kančių. CPT/Inf/E (2002) 1- Rev. 2003 Ištraukoje iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] 49 punkte numatyta, kad patogus ir tinkamas tualetas bei higienos užtikrinimas - tai esminiai žmoniškos aplinkos elementai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 178. „Kalinamųjų pasivaikščiojimų tvarka“ 83 p. Šiame punkte aiškiai yra pasakyta, kad kiekvienam kalinamajam priklauso 3 kv.m pasivaikščiojimo ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kiemeliai siekė vos 15-16 kv.m, o kadangi išeidavo į kiemelius pasivaikščioti dažniausiai po 6-8 asmenis, pareiškėjui tekdavo tik stovėti. Taip pat ir stogelis nuo kritulių visiškai negelbėjo nuo lietaus, kadangi buvo per mažas ir neteisingai įrengtas. CPT/Inf (92) 3] ištraukoje iš Antrosios bendros ataskaitos „Pataisos įstaigos“ Nr.48 sakoma, kad ypatingas dėmesys turėtų skiriamas buvimas lauke. Taip pat savaime suprantama, kad buvimo lauke vietos turėtų būti pakankamai erdvios ir, kur įmanoma, turėtų būti pavėsinės. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. kovo 20 d. buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į aplinką be tabako dūmų, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme nuo 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. 1-1143. Tai yra pažymėta I skyriaus Bendrosiose nuostatose 3 str.. 1 p. ir 19 str. 2; 3 punktai. Kadangi yra nerūkantis privalėjo kalėti kartu su nerūkančiais, tačiau beveik 8 mėnesius kalėjo su rūkančiais. Pirmuoju laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. kamerose Nr.61; 45; 87; 13, rūkydavo visi kalinamieji, tiek kameroje, tiek pasivaikščiojimo kiemeliuose. Per antra laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. kovo 20 d. kamerose nr.24, rūkydavo 2-3 asmenis tiek kamerose, tiek pasivaikščiojimo kiemeliuose. Viso su rūkančiais kalėjo apie 260 parų. Galima tik įsivaizduoti kokios gyvenimo sąlygos buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tai: grūstis, smarvė, žiemą šaltis ir smarvė, dar ir rūkalų smogas (dūmai). Pažymėtina, kad ankšti pasivaikščiojimo kiemeliai visiškai padėties nekeitė, kadangi ir ten buvo rūkoma. Dėl galimybės naudotis natūraliu apšvietimu ir grynu oru CPT 30 p. sakoma, kad natūrali šviesa ir grynas oras yra pagrindiniai gyvybės elementai, kuriais naudotis turi teisę kiekvienas kalinys: maža to, dėl šių elementų stokos susidaro sąlygos, palankios ligų, o ypač tuberkuliozės plitimui. Lietuvių kalba nekalbančių asmenų supažindinimas su jų teisėmis ir pareigomis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarka, pacientų teisės ir pareigos blogas, supažindinimas su teisėmis suprantama kalba nėra užtikrinamas. Per abu periodus kalėjimo šioje įstaigoje nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 23 d. ir 2014 m. kovo 20 d. žiemos (šaltuoju periodu) pareiškėjas prasirgo, turėjo didelę temperatūrą (galimai gripavo), tačiau vaistai jokie skiriami nebuvo, nebuvo daroma jokia diagnostika. Jo artimiesiems A. N. atvykus iš Klaipėdos 2014 m. vasario 23d. ir atvežus pareiškėjui vaistus nuo peršalimo nepraleido. Šiai problemai išspręsti taip pat iš Klaipėdos į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atvykęs 2014 m. vasario 26-28 d. Rusijos Federacijos Konsulas V. Č.. Nors įvyko susitikimas su tardymo izoliatoriaus vadovybe ir oficialiai buvo pažadėta konsului, kad bus leista perduoti vaistus jo artimiesiems t. y. A. N.. Atvykus ir atvežus 2014 m. kovo pradžioje artimiesiems vaistus nuo peršalimo bei vitaminus buvo eilinį kartą atsisakyta priimti. Nurodo, kad jo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija. Gyvendamas perpildytose patalpose tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis, sąlygomis tardymo izoliatoriuje patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3; 5; 7; 8; 14 straipsnių nuostatos. Kalinant nepriimtinomis sąlygomis buvo pažeista Konstitucinė teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o tuo pačiu neteisėtomis valstybės institucijų (Šiaulių tardymo izoliatorius nepriklausomai nuo jų kaltes) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, buvo padaryta žala. Teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teises normų saugomam gėriui - konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teises normų saugomam gėriui - asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos piliečiu. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą, t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocine depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai dėl to sumažėjo bendravimo galimybė. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas paprastai susijęs su kančia ir pažeminimų didesnių už tuos, kurios neišvengiamai sukelia teisėtas elgesys ar bausmė. Tokie elementai dažnai būdingi asmens laisvės atėmimo priemonėms. Taigi pagal šia nuostatą valstybė privalo užtikrinti, kad asmuo būtų kalinamas tokiomis sąlygomis, kurios suderinamos su pagarba žmogaus orumui, ir kad pasirinktos priemonės įgyvendinimo būdas bei metodas nesukeltų nuteistajam tokios kančios ir nepatogumo, kurie pranoktų neišvengiamą kančią, būdingą įkalinimui, ir kad individo sveikata bei gerovė būtų tinkamai užtikrintos, atsižvelgiant į faktinius įkalinimo reikalavimus (Kudla valstybe Lenkija[GC], no. 3021 d. 96, 92-94, ECHR 2000-Xl). Mano, kad vertindamas surinktų įrodymų visumą bei darydamas išvadas šioje administracinėje byloje teismas turėtų vadovautis Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostata, numatančia, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnes instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Prašo priteisti po 100 litų už kiekvieną kalinimo parą nežmoniškomis, nepriimtinomis sąlygomis, iš viso priteisti 84 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už beveik aštuonis mėnesius kančių, bet, kadangi buvo padaryta žymiai didesnė žala, nes į gerą aplinkybės nesikeičia, o tik blogėja, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, į Lietuvos darbo užmokesčio vidurkį, į tai, kad sistemingai pažeidinėjamos pareiškėjo teisės, kad nedaroma išvadų, nesiimama jokių priemonių aplinkybėms pagerinti, kad neatsižvelgiama į teismų sprendimus, mano, kad teisinga, sąžininga bei protinga būtų priteisti pareiškėjui 84000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dažnai Lietuvos teismai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos žmogaus teisių teismas motyvuodamas tai tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Pabrėžtina, kad toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pažeidžiantis ne tik tautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių dideles pajamas, lygybės principą. Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvencija, būtų neteisinga, priteisiant neturtinę žalą vadovautis tais pačiais koeficientais iš Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos, kaip bylose prieš kitas Europos valstybes. Lietuvos valstybei turi būti taikomas atgrasinamojo poveikio principas. Priešingai nei cituojamuose Europos žmogaus teisių teismo precedentuose, kur suimtieji ir nuteistieji liko visiškai sveiki, pareiškėjo sveikatai buvo padaryta ir nepataisoma žala.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl preziumuojama, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-10-10 pažymos Nr. 69/06-4570 „Dėl A. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2012-01-04 ir įstaigoje laikytas iki 2014-03-20. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 61 buvo laikomas: Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,99 kv.m iki 6,28 kv.m gyvenamojo ploto, o tai leidžia daryti išvadą, jog tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiškai ji netgi buvo viršijama. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį nuo 2012-01-04 iki 2014-03-20 iš viso buvo laikomas tik 183 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių išgyvenimų, objektyviai pagrįstų nusiskundimų, kurie leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį, sąlygojusį neturtinės žalos atsiradimą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, suvaržymų nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais, be to, šių išgyvenimų kilmė negali būti sutapatinama vien tik su kalinimu įstaigoje. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, negalima teigti, kad asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2014-03-20 nebuvo atlikta Šiaulių Visuomenės sveikatos centro patikrinimų, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros atitikimo higienos reikalavimams, kuriose patikrinimo metu buvo laikomas pareiškėjas, būklę. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo šviesos patekimo i patalpas, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Pareiškėjas nurodo, kad sąlygos tardymo izoliatoriaus gyvenamojo pastato kamerose neatitinka higienos normų. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), pripažindamas, kad smarkiai perpildytos ir antisanitarinės kalinimo sąlygos prilyginamos orumą žeminančiam elgesiui, vertina tikslias pareiškėjo įkalinimo sąlygas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę būseną, kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatą, asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas ir pan. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ? patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas, kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, patalpos turi būti vėdinamos per langus ir kt. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 56 punktas reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Higienos normos 58 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Tai pabrėžiama ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio blogo kvapo. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys patys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sąlygomis kamerose. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Pažymėtina, kad tiek mikroklimato, tiek apšvietos parametrams būdingas momentiškumas. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbai netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjas A. K. savo skunde Teismui nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis bei nebuvo informuotas apie savo teises. Atsakovas pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašai tvirtinami šių įstaigų direktorių įsakymais. Suimtieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje naujai atvykusių asmenų supažindinimas su laikymo įstaigoje tvarka, buvo vykdomas vadovaujantis 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1/01-316 patvirtintu „Naujai atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, jų teisėms, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos aprašu“ (neteko galios 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1/01-108) bei 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1/01-108 patvirtintu tvarkos aprašu „Dėl naujai atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos aprašo patvirtinimo. Minėtos tvarkos aprašo 8 p. numatyta, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių naujai atvykusiems asmenims lankstinukus pasirašytinai įteikia pareigūnai, priėmę suimtuosius į tardymo izoliatorių ir atliekantys patikrinimą ir kratą. Direktoriaus budintysis padėjėjas arba jį pavaduojantis pareigūnas užtikrina, kad lankstinukai būtų įteikti suimtiesiems, o apie įteikimą liudijantis faktas – suimtojo pasirašytas supažindinimas (priedas) būtų įdėtas į suimtojo asmens bylą. Atsakovas pateikia teismui medžiagą iš pareiškėjo K. A. asmens bylos, t.y. 2012-01-04 ir 2013-12-23 A. K. supažindinimų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas su suimtojo teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas ir informacinis lankstinukas jam buvo įteiktas. Pažymi, kad atsakovas, priešingai nei teigia pareiškėjas, veikė teisėtai, tinkamai ir pagal teisės aktus. Tik atvykus į įstaigą, pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis, draudimais ir laikymo tvarka, taip pat jam buvo įteiktas lankstinukas, pravestas pokalbis su socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnais (kurie kalba rusų kalba) pagal tvarkos aprašo 9 p. Todėl pareiškėjo A. K. teiginiai, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatorius neatliko pareigų ar netinkamai atliko pareigų, neturi jokio teisinio ir moralinio pagrindo, nes asmuo, periodiškai kalintas įstaigoje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl savo neva pažeistų teisų ar netinkamų laikymo sąlygų. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę; suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 p. numatyta, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. 102 p. nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo „Dėl Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-172, 101 p.: „101. Suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai.“ Būtina pažymėti, jog LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 4 dalyje yra numatyta, kad „Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nesikreipė konsultacijai į Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos darbuotojus nuo 2012-01-04 iki 2012-05-16. Pareiškėjo pateikti argumentai, kad jis turėjo temperatūros, sirgo yra nepagrįsti bei nesuteikiantys pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad medicininė pagalba nebuvo suteikiama, tačiau savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, pas kokį gydytoją, kada jam pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekvalifikuota pagalba, todėl atsakovas mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo. Šiaulių tardymo izoliatorius yra pastatytas 1911 m., laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų, ir veikia perpildymo sąlygomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-06-19 pažymoje Nr. 68/08-136 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“ 22 ir 24 punktais, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidrūs stiklo langai ir patalpos turi būti vėdinamos per juos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. Į-516 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“), todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybių padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliiuoti oro temperatūrą). Šiaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai. Atsakovas pažymi, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbai netaikytini. Vadovaujantis „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 0 d. įsakymu Nr. V-176 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Iki šios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rūkymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas 2013-12-23 pateikė prašymą būti laikomam su nerūkančiais asmenimis. Todėl vadovaujantis pareiškėjo prašymu bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu, pareiškėjas buvo paskirtas į 24 kamerą, kurioje buvo laikomi nerūkantys asmenys. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nerūkančiųjų kameroje nuo pareiškėjo pateikto prašymo dienos. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, anot kurios, tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Pareiškėjas skundžiasi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimai vyksta kiemeliuose, kuriuose dėl didelio juose vienu metu esančių asmenų skaičiaus neįmanoma vaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelių stogai per maži ir neteisingai įrengti. Suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv.m. iki 22,44 kv.m. Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pareiškėjas nurodo, kad vaikščioti kiemeliuose neįmanoma, nes vienu metu juose būna daug žmonių. Tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-10-10 pažymos Nr. 69/06-4570 atspindi, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo su dar 1-7 asmenimis, taigi ir pasivaikščioti į kiemelius buvo vedamas tik su keliais asmenimis: vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde prašo duomenų apie suteiktus trumpalaikius pasimatymus su A. N.. Atsakovas teigia, kad trumpalaikių pasimatymų nebuvo suteikta laikotarpiu 2012-01-04 – 2012-05-16 (nebuvo pateikta prašymų trumpalaikiams pasymatymams) Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad įstaigoje jam buvo išduodami visiškai susidėvėję čiužiniai, kaldra ir pagalvė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Pareiškėjas teigia, kad įstaigoje jam išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės visiškai susidėvėję. Atsakovas pažymi, kad įstaigoje išduodama čiužiniai ir patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės visiškai susidėvėjimo yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas ? tai dažnai būdingi ar neišvengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sąlygos nepažeistų jo žmoniškojo orumo, kad priemonės, vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai įkalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas į įstaigos direktorių su jokiais skundais jo kalinimo laikotarpiu, nesikreipė. Jis savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; kt.). Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti. Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (2007 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 944/2007). Pareiškėjas turi įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Įstatymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. 2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009) Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Pareiškėjo A. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą” 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose dažniausiai būdavo laikomi nuo 2 iki 8 asmenų.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. sausio 14 d. pažymos Nr.69/06-257 (1 t, b.l.110) matyti, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) 2012 m. sausio 4 d. kameroje Nr.61 teko 2,49 m², 2012 m. sausio 5 d. kameroje Nr.61 teko nuo 2,49 m² iki 3,49 m², 2012 m. sausio 6 d. kameroje Nr.61 teko nuo 2,18 m² iki 3,49 m², nuo 2012 m. sausio 7 d. iki 2012 m. sausio 8 d. kameroje Nr.61 teko 2,18 m², 2012 m. sausio 9 d. kameroje Nr.61 teko nuo 2,18 m² iki 2,49 m², 2012 m. sausio 24 d. kameroje Nr.45 teko nuo 2,30 m² iki 3,07 m², 2012 m. sausio 25 d. kameroje Nr.45 teko 2,30 m², 2012 m. sausio 25 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 3,92 m², 2012 m. sausio 26 d. kameroje Nr.87 teko 2,45 m², 2012 m. sausio 27 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 2,8 m², 2012 m. sausio 28-29 d. kameroje Nr.87 teko 2,8 m², 2012 m. sausio 30-31 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,92 m², 2012 m. vasario 1-5 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m², 2012 m. vasario 6-7 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² – 3,26 m² , 2012 m. vasario 8 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 2,8 m², 2012 m. vasario 9 d. kameroje Nr.87 teko 2,45 m², 2012 m. vasario 10 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 2,8 m², 2012 m. vasario 13 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 2,8 m², 2012 m. vasario 14-19 d. kameroje Nr.87 teko 2,45 m², 2012 m. vasario 20 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 3,26 m², 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr.87 teko 3,26 m², 2012 m. vasario 22 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,26 m², 2012 m. vasario 23 d. kameroje Nr.87 teko 3,26 m², 2012 m. vasario 24 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,26 m², 2012 m. vasario 25 d. kameroje Nr.87 teko 2,8 m², 2012 m. vasario 25-28 d. kameroje Nr.87 teko 2,8 m², 2012 m. vasario 29 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,26 m², 2012 m. kovo 1 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,26 m² iki 3,92 m², 2012 m. kovo 2-5 d. kameroje Nr.87 teko 3,92 m², 2012 m. kovo 6 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,92 m², 2012 m. kovo 7 d. kameroje Nr.87 teko 2,8 m², 2012 m. kovo 8 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,26 iki 9,8 m², 2012 m. kovo 15 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,26 m² iki 3,92 m², 2012 m. kovo 16-17 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,26 m², 2012 m. kovo 18 d. kameroje Nr.87 teko 3,26 m², 2012 m. kovo 19 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,26 m² iki 3,92 m², 2012 m. kovo 20-22 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,26 m², 2012 m. kovo 23 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,26 m² iki 3,92 m², 2012 m. kovo 24-27 d. kameroje Nr.87 teko 3,92 m², 2012 m. kovo 28 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,92 m² iki 4,9 m², 2012 m. kovo 29 d. kameroje Nr.87 teko 4,9 m², 2012 m. kovo 30 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,92 m² iki 4,9 m², 2012 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. kameroje Nr.87 teko 3,92 m², 2012 m. balandžio 2 d. – 3 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,92 m² iki 4,9 m², 2012 m. balandžio 4-9 d. kameroje Nr.87 teko 3,92 m², 2012 m. balandžio 4-9 d. kameroje Nr.87 teko 3,92 m², 2012 m. balandžio 10 d. kameroje Nr.87 teko nuo 3,92 m² iki 4,9 m², 2012 m. balandžio 18 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 3,26 m², 2012 m. balandžio 19 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,45 m² iki 2,8 m², 2012 m. balandžio 20 d. kameroje Nr.87 teko nuo 2,8 m² iki 3,92 m², 2012 m. balandžio 20-22 d. kameroje Nr.13 teko 2,26 m², 2012 m. balandžio 23 d. kameroje Nr.13 teko nuo 2,26-2,64 m², 2012 m. balandžio 24-25 d. kameroje Nr.13 teko 2,64 m², 2012 m. balandžio 26 d. kameroje Nr.13 teko 2,64-3,17 m², 2012 m. balandžio 26 – gegužės 2 d. kameroje Nr.13 teko 3,17 m², 2012 m. gegužės 3-7 d. kameroje Nr.13 teko 5,29 m², 2012 m. gegužės 8 d. kameroje Nr.13 teko nuo 3,97 – 5,29 m², 2012 m. gegužės 9-10 d. kameroje Nr.13 teko 3,97 m², 2012 m. gegužės 11 d. kameroje Nr.13 teko 2,26 -3,97 m², 2012 m. gegužės 12-14 d. kameroje Nr.13 teko 2,26 m², 2012 m. gegužės 15 d. kameroje Nr.13 teko 1,98 -2,64 m², 2012 m. gegužės 16 d. kameroje Nr.13 teko 1,98-2,26 m².

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. spalio 10 d. pažymos Nr.69/06-4570 (1 t., b.l.28) matyti, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. vasario 28 d. kameroje Nr.24 teko nuo 2,35 m² iki 3,77 m², nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 20 d. kameroje Nr.24 teko nuo 3,14 m² iki 6,28 m².

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatas 2014 m. spalio 10 d. atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus pažyma Nr.69/06-4570, kurioje nėra nurodytas konkretus sulaikytų asmenų skaičius konkrečią dieną, vertintina kritiškai, o jos turinys vertintinas pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas, naudai. Teismas konstatuoja, kad iš viso, įvertinus abi aukščiau minėta pažymas, pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas 155 dienas: 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. kovo 29 d. 76 dienas ir 2012 m. sausio 4 d. – 2012 m. gegužės 16 d. – 79 dienas.

Aplinkybės, glaudžiai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, paprastai vertinamos kaip minėto pažeidimo dalis. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 pareiškėjas teigė, kad gyvenant kameroje šešiems asmenims, tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems esamiems asmenims. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą, kad jos yra glaudžiai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas 155 dienas, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis stalu, t. y. ši aplinkybė laikytina minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimo dalimi.

Dėl pagalbos mygtuko

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad administracija neretai nereaguodavo į skundus, prašymus, paprasčiausiai nesuspėdavo dėl žmonių pertekliaus (nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. spalio 15 d. pažymoje Nr.62/08-282 (1 t., 33 b.l.) nurodoma, kad signalizacijos (pagalbos) mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) nėra įrengti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių") 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, teisėjų kolegija sprendė, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos. Šią aplinkybę patvirtino ir tai, jog, kaip nurodė atsakovas, 2003 m. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus rekonstrukcijos metu mygtukai pareigūnams iškviesti kamerose buvo įrengti, tačiau dėl piktybiškų nuteistųjų veiksmų šiuo metu jie yra nepataisomai sugadinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog negalėjimas sutaisyti šių mygtukų šiuo atveju reikšmės neturi (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administraci­nėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Dėl pareiškėjo supažindinimo su jo teisėmis ir pareigomis jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių

Pareiškėjas nurodė, kad lietuvių kalba nekalbančių asmenų supažindinimas su jų teisėmis ir pareigomis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarka, pacientų teisės ir pareigos blogas, supažindinimas su teisėmis suprantama kalba nėra užtikrinamas.

LR suėmimo vykdymo 13 str. numatyta, kad: 1.suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Šią informaciją tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta; 2. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje būtų iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę; 3. Tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus.

Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad teismui pateiktas lankstinukas rusų kalba buvo parengtas po 2012 m. balandžio 6 d., t.y. lankstinuko viršuje nurodoma, „patvirtinta 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr.1/01-58“. Teismui pateiktos dvi Naujai atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos aprašo redakcijos – viena, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 25 d., kita – nuo 2012 m. gegužės 31 d. Nuo 2010 m. lapkričio 25 d. galiojusios redakcijos 6 punktas numato, kad „kai suimtasis nesupranta valstybinės kalbos, įstaigos administracija užtikrina, kad reikalinga informacija jam būtų suteikta teisės akto redakcijos numato pareigą įstaigos administracijai suimtajam, nesuprantančiam lietuvių kalbos užtikrinti, kad reikalinga informacija jam būtų suteikta įstatymų nustatyta tvarka“. Teismui pateiktas 2012 m. sausio 4 d. lietuvių kalba surašytas dokumentas Supažindinimas, kuriame parašyta lotynų abėcėlės raidėmis, lietuviškai „K. A.“. Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (2-ojo aukšto), pradėtame pildyti 2012 m. sausio 2 d. (70 b.l.), 2012 m. sausio 5 d. padarytas priimančio asmens A. A. įrašas: „naujai atvykęs. Paaiškinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus tvarka, suimtųjų teisės, pareigos ir draudimai“, prie suimtojo vardo nurodoma „A. K.“, padėtas parašas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, kad beveik 3 metus nebedirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2011 m. - 2012 m. pradžioje dirbo. Nurodė, kad nepažino pareiškėjo. Atvykus visiškam naujam asmeniui į tardymo izoliatorių, jis, labai tikėtina (2011 -2012 metais), buvo paskirtas į specialiąją „adaptacinę“ kamerą, kur atvykdavo nauji asmenys. Su jais buvo dirbama specialiai, svetimtaučiams ir rusų, ir anglų išrašai iš būtiniausių teisės aktų buvo įteikiami pasirašytinai. Mano, kad taip buvo 2011 m. pabaigoje - 2012 metais. Liudytojo, kaip būrio viršininko, pareigos buvo kviesti „adoptuojamuosius“ ir aiškinti tai, kad neaišku. Patvirtino, kad įrašą 2012 m. sausio 5 d. atliko savo ranka. Nurodė, kad buvo aiškinama tvarka, kaip susirašinėti, kaip gauti medicininę pagalbą, kažkiek standartizuotas paaiškinimas, pakoreguojamas kaip įdomu pašnekovui. Išaiškinami draudimai, už kuriuos gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Patvirtino, kad surašė ir davė pasirašyti interesantui. Patys asmenys pasirašo. Nurodė, kad aiškinamos būtiniausios teisės ir pareigos. Kamera Nr.61 buvo „adaptacinė“ kamera. Mano, kad išversdavo tekstą svetimtaučiams. Aiškinama pagrindinė, bazinė informacija per pirmąjį, „adaptacinį pokalbį“. Tuo laiku tas klausimas jau buvo tvarkingai sureguliuotas. Nurodė, kad „Patvirtinimas apie supažindinimą“ ir „Supažindinimas“ pasirašoma Priėmimo – paskirstymo skyriuje, iš karto asmeniu įėjus pro duris; nurodė, kad įteikė, tie pareigūnai, kurie daro asmens kratą

Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtame įraše yra jo parašas. Pareiškėjas nurodė, kad brošiūra nebuvo duota.

Taip pat teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo (1-ojo aukšto) (b.l.69) kopija, kurioje padarytas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko Z. S. įrašas, patvirtintas pareiškėjo parašu, „naujai atvykęs, pokalbio metu suimtajam išaiškinta kreipimosi pas pareigūnus, gydytoją, psichologą ir įvairias institucijas tvarka. Supažindintas su susirašinėjimo, pasimatymo skyrimo, skambinimosi telefonu, perlaidų gavimo, apsipirkimo parduotuvėje, siuntinių gavimo tvarka. Išaiškintos suimtųjų teisės, pareigos, drausminė bei materialinė atsakomybė. Suteikta intensyvi socialinė-psichologinė parama, atliktas tiriamasis – aiškinamasis darbas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui vis dėlto nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, įvertinus turimų rašytinių įrodymų visetą bei tai, kad iš byloje turimų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr.61 (kuri liudytojo įvardijama kaip „adaptacinė“) buvo nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. sausio 9 d., darytina išvada, kad pareiškėjui atvykus i Šiaulių tardymo izoliatorių jam buvo išaiškintos jam suprantama kalba pagrindinės teisės ir pareigos, draudimai, numatyti teisės aktuose.

Dėl temperatūros kamerose

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose būdavo šalta, miegodavo apsirengęs su rūbais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2014 m. balandžio 9 d. pasitarime patvirtinto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 36 p. numatyta, kad siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo įstaigoms privalu pasirūpinti adekvačia kameros temperatūra, pakankamu šildymu žiemos metu ir adekvačiu vėdinimu vasaros metu. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, šiltuoju metų periodu leistina oro temperatūra 18-28 °C, o šaltuoju - 18-22 °C.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2014 m. kovo 20 d. nebuvo atlikta Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros atitikimo higienos reikalavimams, kuriose patikrinimo metu buvo laikomas pareiškėjas, būklę.

Konstatuotina, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr.61, 45, 87, 13, 24 būtų buvę nustatyti HN 76:2010 26 punkto pažeidimai Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, neturima.

Dėl čiužinių, antklodės, paklodės

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad čiužinys, antklodė, pagalvė buvo pasenę, mažai galėdavo apsaugoti nuo šalčio.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 65 p. numato, kad „draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims“.

Teismui nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ginčui aktualiais laikotarpiais buvo valomi čiužiniai, pagalvės, antklodės (ar susidėvėjus pakeičiami naujais), dėl ko konstatuojama, kad ginčui aktualiais laikotarpiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo įgyvendinami HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 65 p. reikalavimai.

Dėl pasivaikščiojimų trukmės, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 178. „Kalinamųjų pasivaikščiojimų tvarka“ 83 p. Šiame punkte aiškiai yra pasakyta, kad kiekvienam kalinamajam priklauso 3 kv.m pasivaikščiojimo ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kiemeliai siekė vos 15-16 kv.m, o kadangi išeidavo į kiemelius pasivaikščioti dažniausiai po 6-8 asmenis, pareiškėjui tekdavo tik stovėti. Taip pat ir stogelis nuo kritulių visiškai negelbėjo nuo lietaus, kadangi buvo per mažas ir neteisingai įrengtas. CPT/Inf (92) 3] ištraukoje iš Antrosios bendros ataskaitos „Pataisos įstaigos“ Nr.48 sakoma, kad ypatingas dėmesys turėtų skiriamas buvimas lauke. Taip pat savaime suprantama, kad buvimo lauke vietos turėtų būti pakankamai erdvios ir, kur įmanoma, turėtų būti pavėsinės. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pareiškėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Nurodo, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-757/2013, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į sulaikymo, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, trukmę, pareiškėjui jo kalinimo metu suteikto ploto dydį, jam sudarytas kalinimo sąlygas bei tai, kad jis tik vieną valandą per parą turėjo galimybę būti gryname ore.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.

Įvertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus ir pasivaikščiojimų gryname ore tvarką, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos įrengimo atmestini.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pažeidinėjamas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas "Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-82 „Kamerų įrengimo reikalavimai“ 16.5 p. Sanitariniame mazge (kabinoje) įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Kamerose, kuriose pareiškėjas kalėjo buvo vietoj tualetų tupimos skylės. Nuo per ilgo tupėjimo (tuštinantis) tirpdavo kojos, sunku būdavo atsistoti. Ištraukus kamštį iš tupimos-skylės pūtė labai šaltas, stiprus vėjas, tupint (tuštinantis) apšaldavo apatinę kūno dalį (šlapimo pūslę). Tai sukėlė taip pat didelių nepatogumų ir kančių. CPT/Inf/E (2002) 1- Rev. 2003 Ištraukoje iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] 49 punkte numatyta, kad patogus ir tinkamas tualetas bei higienos užtikrinimas - tai esminiai žmoniškos aplinkos elementai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą), nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).

Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. kovo 20 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.

Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Ru­siją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).

Dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo kartu kamerose

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad beveik aštuonis mėnesius kalėjo su rūkančiais asmenimis.

Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Teismui pateiktas pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymas (1 t., 29 b.l.) būti kalinamu kameroje, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (1 t., 55 b.l.) nurodoma, kad vadovaujantis šiuo prašymu bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu, pareiškėjas buvo paskirtas į 24 kamerą, kurioje buvo laikomi nerūkantys asmenys.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. spalio 10 d. pažymos Nr.69/06-4570 (1 t., b.l.28) matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. vasario 28 d. ir nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr.24.

Pažymėtina, kad neturima įrodymų, kad kitu ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gegužės 16 d.) pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta.

Dėl sveikatos sutrikimų ir medikamentų gavimo

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad skaudėjo galvą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr.1495 (1 t., b.l. 102) pirminės gydytojų apžiūros lapo matyti, kad pareiškėjas buvo patyręs galvos traumą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galvos skausmų. Taip pat pateiktuose asmens sveikatos istorijos nuorašuose nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl depresijos, jog jam būtų buvusi diagnozuota depresija.

Pareiškėjas nurodo, kad per abu periodus kalėjimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 23 d. ir 2014 m. kovo 20 d. žiemos (šaltuoju periodu) pareiškėjas prasirgo, turėjo didelę temperatūrą (galimai gripavo), tačiau vaistai jokie skiriami nebuvo, nebuvo daroma jokia diagnostika. Jo artimiesiems A. N. atvykus iš Klaipėdos 2014 m. vasario 23d. ir atvežus pareiškėjui vaistus nuo peršalimo nepraleido. Šiai problemai išspręsti taip pat iš Klaipėdos į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atvykęs 2014 m. vasario 26-28 d. Rusijos Federacijos Konsulas V. Č.. Nors įvyko susitikimas su tardymo izoliatoriaus vadovybe ir oficialiai buvo pažadėta konsului, kad bus leista perduoti vaistus jo artimiesiems t. y. A. N.. Atvykus ir atvežus 2014 m. kovo pradžioje artimiesiems vaistus nuo peršalimo bei vitaminus buvo eilinį kartą atsisakyta priimti.

Iš turimų asmens sveikatos nuorašų nėra matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl gripo (peršalimo ligų). Taip pat neturima rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytoją (administraciją) dėl medikamentų gavimo iš artimųjų asmenų, dėl jų pateikimo į Šiaulių tardymo izoliatorių (Padavimo skyrių).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. spalio 15 d. pažymoje Nr.62/08-282 (1 t., 34 b.l.) nurodoma, kad vaistus ir medicininės paskirties prekes suimtieji (nuteistieji) gali įsigyti tik Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojui leidus. Padedant gydytojui kalintis asmuo rašo specialios formos prašymą įstaigos direktoriui ir jam leidus, prašyme nurodytus medikamentus galima įnešti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Asmeninai vaistai (medicinos prekės) priimami Šiaulių tardymo izoliatoriaus Perdavimo skyriuje. Atsakingo Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo vaistai patikrinami pagal tvarkoje nurodytus kriterijus, jei pažeidimų nenustatoma, medikamentai užregistruojami apskaitos dokumentuose ir Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojui išdavus pažymą, asmeninai medikamentai gali būti atiduodami suimtajam (nuteistajam) į kamerą (neilgesniam nei vieno mėnesio gydomojo kurso laikotarpiui).

Konstatuojama, kad pažeidimų, susijusių su Šiaulių tardymo administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo sveikatos priežiūros organizavimu, tokio pobūdžio paslaugų administravimu, prašymų sprendimu, taip pat medikamentų pateikimu pareiškėjui į Šiaulių tardymo izoliatorių, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21, 65 p. pažeidimai kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21, 65 p. pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (155 dienos), vienos valandos pasivaikščiojimo laiką gryname ore, į tai, kad nebuvo įrengtas skambutis Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sąlygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iš dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už aukščiau nurodytus pažeidimus priteistina 1100 Eur suma.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. K. 1100 (vieną tūkstantį šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.