Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-01-14 nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-01-14 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmų 2019-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta visą bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmų 2019-10-17 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2018-06-24 apie 18 val. Tauragės r. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. U. priklausantį 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Luminor“ banko kortelę. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. U. padarė bendrą 200 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, 2018-06-24 18.30 val. ir 18.31 val. Tauragės m. elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota AB „Luminor“, neteisėtai įgyta 2018-06-24 apie 18 val. vagystės būdu iš A. U. buto, nukentėjusiojo namuose radęs tapatybės nustatymo kodą (PIN), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos – A. U. vardu atidarytos banko sąskaitos, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: bankomate, esančiame Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. 7, suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip A. U. ir bankomate iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą – A. U. priklausantį turtą – 200 Eur, tačiau to padaryti nepavyko, nes sąskaitoje buvo nepakankamas pinigų likutis, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 18.33 val., suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip A. U. ir bankomate, esančiame Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. 7, iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus paėmė 40 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantą, be kitų nusikalstamų veikų, taip pat pripažino kaltu ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl A. U. banko kortelės vagystės. Apeliantas tik su šia nuosprendžio dalimi nesutinka, nurodydamas, kad banko kortelės jis nevogė, ją nukentėjusysis apeliantui davė pats ir nurodė banko kortelės PIN kodą. Anot apelianto, tokią įvykių seką gali patvirtinti R. V. dukra, kuri buvo tuo metu, kai nukentėjusysis apeliantui padavė kortelę ir pasakė PIN kodą. Be to, pasak apelianto, jei jis kortelę būtų pavogęs, nukentėjusysis apie tai iškart būtų informavęs kitus asmenis, pranešęs policijai, tačiau tai padarė tik po dviejų dienų. Apygardos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, neįrodytus ir prieštaraujančius baudžiamojoje byloje esančiai įrodymų visumai, be kita ko, ir paties apelianto parodymams.

6. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas apie kartu buvusią ir kortelės perdavimo aplinkybę galinčią patvirtinti R. V. dukrą nurodė tik baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nė vienoje iš apklausų apeliantas minėtos aplinkybės nenurodė. Apelianto nurodoma įvykių versija nėra nuosekli, paaiškinimai yra kintantys priklausomai nuo situacijos ir pateikiami maksimaliai naudingai pačiam apeliantui. Šias apygardos teismo išvadas patvirtina toliau dėstomi argumentai.

7. 2019-09-20 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 154–155) apeliantą apklausiant kaip įtariamąjį dėl prieš nukentėjusįjį A. U. padarytų nusikalstamų veikų, be kitų aplinkybių, apeliantas taip pat paaiškino: „Praėjusių metų vasarą, aš buvau apsistojęs pas moterį R., gyvenančią Tauragės r., (duomenys neskelbtini) k. Prisimenu, kad vieną dieną aš nuėjau prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio žvejoti su A., su kuriuo susipažinau, būdamas tame kaime. Po to grįžome į namus, vėliau su juo kartu nuėjome į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, kur A. nupirko butelį degtinės. Atsiskaitė savo mokėjimo kortele. Tada grįžome pas jį į namus, kur išgėrėme butelį. Mums baigėsi degtinė, A. pasisiūlė duoti man savo banko kortelę ir pasakė man kortelės PIN kodą. Jis man sakė nuimti pinigus parduotuvėje Perlo terminale ir nupirkti butelį. Sakė, kad nuimčiau 50 eurų. A. kažkas paskambino, todėl jis nuėjo kalbėti telefonu ir išėjo į lauką su kažkuo susitikti. Aš likau vienas jo bute. Laukiau jo, tačiau jis ilgai negrįžo.“ Iš apelianto pirmosios apklausos metu užfiksuotų parodymų akivaizdu, jog apeliantas nurodo, kad tariamo kortelės jam padavimo momentu nukentėjusiojo bute buvo tik nukentėjusysis ir apeliantas. Apklausiamas 2019-11-06 apeliantas nurodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, jų laikosi, nieko papildomai pasakyti neturi (2019-11-06 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 191). Taigi, atliekant ikiteisminį tyrimą nė vienos apklausos metu apeliantas nenurodė jokių kitų asmenų, buvusių su juo ir nukentėjusiuoju tariamo kortelės jam padavimo momentu ir galinčių patvirtinti apelianto versiją, kad visgi nukentėjusysis kortelę jam pats perdavė bei pasakė PIN kodą.

8. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas jau nurodė kitas tariamo kortelės jam padavimo aplinkybes, t. y.: „Mes pas A. gėrėme, atėjo R. dukra ir liepė man eiti namo, nes mama kviečia. Mes mergaitę pavaišinome saldumynais. Ji užsibuvo. Baigėme gerti butelį, norėjome dar alkoholio. A. pasakė pinigų neturiu. Padavė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą, aš jį įsivedžiau į telefoną. Jis išėjo kažkur“ (2020-01-08 Teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 126–129).

9. Apibendrinant akcentuotina, jog, kaip minėta, viso ikiteisminio tyrimo atlikimo metu apeliantas teigė, jog tariamo nukentėjusiojo kortelės apeliantui padavimo momentu nukentėjusiojo bute apeliantas ir nukentėjusysis buvo dviese. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas jau nurodo, neva kortelės perdavimo momentą matė R. V. dukra. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto versija, kad nukentėjusysis pats davė jam banko kortelę ir pasakė PIN kodą, laikytina apelianto gynybine pozicija, t. y. tai logiškas apelianto apgalvotos versijos pateikimas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir už šio nusikaltimo padarymą gresiančių pasekmių (santykinai griežtos laisvės atėmimo bausmės).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne tik dėl nukentėjusiojo banko kortelės atsiradimo pas apeliantą aplinkybės apelianto paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Nenuosekli apelianto versija ir nurodant priežastis, dėl kurių apeliantas su nukentėjusiojo banko kortele išvyko į Tauragę. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė: „Nuėjau į parduotuvę. Pardavėja paaiškino, kad terminale nėra pinigų, todėl man jų neišdavė, taip pat pardavėja man nepardavė alkoholio, kodėl nežinau. Gal jau buvo po 20 val. ar dėl to, kad buvau neblaivus, nežinau. Tada išsikviečiau taksi, kad nuvažiuoti į Tauragę ir nuimti pinigus bankomate, o po to nupirkti alkoholio“ (2019-09-20 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 154–155). Kad buvo pasibaigęs alkoholio pardavimo laikas ir dėl to apeliantui nepavyko (duomenys neskelbtini) kaime esančioje parduotuvėje įsigyti alkoholio, apeliantas nurodė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2020-01-08 Teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 126–129). Tačiau nelogiška apelianto pateikta versija, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) kaime esančioje parduotuvėje alkoholio nepardavus dėl to, kad tariamai buvo pasibaigęs alkoholio pardavimo laikas, jis išsikvietė taksi automobilį ir alkoholio įsigyti išvyko į Tauragę. Be to, paties apelianto teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai paneigia apelianto ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją, kad jis tariamai planavo grąžinti nukentėjusiajam jo banko kortelę ir ją išmetė galbūt po kokio pusantro mėnesio (2019-09-20 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 154–155). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apeliantas parodė, kad jis kitą dieną po nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį padarymo susitiko su R., kortelę jau buvo išmetęs (2020-01-08 Teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 126–129). Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog tiek apelianto nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo kortelės atsiradimo pas apeliantą, tiek dėl alkoholio įsigijimo aplinkybių, taip pat tariamo noro kortelę nukentėjusiajam grąžinti, kaip minėta, yra nuolat kintančios, nenuoseklios, priešingai, negu nukentėjusiojo nurodyta įvykių versija apie jam priklausančios banko kortelės atsiradimą pas apeliantą.

11. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad apeliantas bando suklaidinti teismą, neva nukentėjusysis apie banko kortelės dingimą iš karto niekam nepranešė, apie šią aplinkybę teisėsaugos pareigūnus informavo tik po dviejų dienų. Tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys paneigia šiuos apelianto argumentus. Nukentėjusysis tą pačią dieną, kai prieš jį buvo atliktos nusikalstamos veikos, kaimynus informavo, kad apeliantas iš jo pavogė du telefonus ir banko kortelę. Visi baudžiamojoje byloje apklausti asmenys patvirtino, kad nukentėjusysis juos informavo, kad apeliantas pavogė du telefonus ir banko kortelę.

12. Kaip liudytojas apklaustas M. D. paaiškino: „Praėjusių metų vasarą, tikslios dienos neprisimenu, sutikau iš matymo pažįstamą V.. Vėliau pamačiau, kad link stotelės taksi automobilis, jame sėdi V.. Po to V. išvažiavo. Vėliau, galbūt po kokios valandos aš susitikau su A. ir jis man pasakė, kad V. iš jo pavogė du telefonus ir banko kortelę“ (2019-02-04 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 63­–64). Kaip liudytoja apklausiama R. V. paaiškino: „2018-06-24 apie pietus V. išėjo pas tą kaimyną A. U.. Po kažkiek laiko jis sugrįžo ir man pasakė, kad turi važiuoti į Tauragę parsivežti savo sesers. Sakė važiuos su taksi. Jis tik apsirengė ir išėjo. Po kelių minučių pas mane atėjo A. U. ir pasakė, kad tas V. užrakino jo butą ir pasiėmė raktą, o iš buto išnešė du jo telefonus ir banko kortelę“ (2018-06-27 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 75–76).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir policijos pareigūnus nukentėjusysis apie telefonų ir banko kortelės vagystę informavo tą pačią 2018-06-24 dieną. Tačiau policijai tik po dviejų dienų pateiktas pareiškimas dėl to, kad nukentėjusysis 2018-06-24 buvo neblaivus, ir į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai nuketėjusiajam pasiūlė išsiblaivyti ir pačiam kreiptis į policiją (b. t. 1, b. l. 42–43).

14. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, atsižvelgusi į tai, kad apelianto parodymai yra nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai iš dalies paneigia teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus (dėl liudytojos, mačiusios kortelės tariamo perdavimo ir PIN kodo pasakymo momentą), į tai, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai neatitinka baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos ir yra atmesti kaip nepagrįsti, į tai, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos tesimas tinkamai ištyrė byloje esančius duomenis, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama apelianto kaltė padarius, be kita ko, ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paaiškino, kaip šie įrodymai susiję tarpusavyje, kodėl jais grindžiamas nuosprendis ir kokia bylos medžiaga paneigia apelianto versiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-01-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. I. apeliacinį skundą atmesti.