- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-513-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08213-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- S. M., A. P.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11882-918/2013 pagal ieškovų S. M., A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė nustatyti nepilnamečio A. P. gyvenamąją vietą su motina S. M., pakeisti iš atsakovo 2002-11-12 teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui po 125 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir padidinti išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad sūnaus A. poreikiams per mėnesį reikalinga 1500 Lt. A. mokosi Generolo P. P. kadetų mokykloje, kurioje reikalinga speciali apranga – kasdieninė kamufliažinė uniforma – 150 Lt, ir paradinė uniforma – 240 Lt, jas perka patys tėvai, dar reikia kareiviškų batų, žieminės striukės, kepurės, beretės, kas mėnesį privaloma kirpykla. Aprangą tenka pirkti kiekvienais metais, nes A. jas išauga. Taip pat sūnus lanko taikvondo (taekwondo), turi sportinių pasiekimų, treniruotėms reikia kimono -150 Lt, apsaugų rankom ir kojom – kiekviena po 40 EUR, pirštinių -15 EUR, važiuoja į sportines mokyklas, Vokietijoje stovykla kainavo 600 EUR, Latvijoje - 200 EUR, dar reikia įdėti maisto. Už stovyklas treneris pagal gaunamą finansavimą gali padengti 100-200 EUR, likusią sumą moka tėvai. Dabar kurį laiką treniruočių nelankė, nes buvo lūžusi koja. Už A. suteiktas stomatologo paslaugas šiais metais ieškovė sumokėjo 500 Lt. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo papildomai –yra pirkęs kompiuterį, batus, drabužių. Ieškovės pajamos apie 3000 Lt, kas mėnesį moka 560 Lt įmoką bankui už suteiktą paskolą būsto renovacijai, turi butą, kuriame gyvena su sūnumi, 1999 metų gamybos automobilį. Taip pat turi išlaikyti 20 metų sūnų iš pirmos santuokos, kuris šiuo metu atleistas iš darbo. Atsakovas turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė, nuo tada, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos – niekur nedirba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, nustatė nepilnamečio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. M.; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2002-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-15263/02 iš A. P. nepilnamečiam sūnui A. P. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiam A. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-05-22) iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė S. M..
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas nurodė, kad tėvai šioje byloje nepateikė susitarimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. Ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, ieškinys šiuo klausimu tik patvirtina ginčo buvimą, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas turi būti išspręstas atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumą ir socialinės padėties saugumą. Teismas nurodė, kad A. P. gyvenamoji vieta nuo gimimo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina S. M.. Motina užtikrina sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pats nepilnametis taip pat pageidauja, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis
Teismas nurodė, kad išlaikymas A. P. iš atsakovo priteistas 2002 metais po 125 Lt, kai vaikui buvo 4 metai. Nuo 2002 metų iš esmės pasikeitė A. P. poreikiai, jie žymiai padidėjo, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka. Apranga taikvondo (taekwondo) treniruotėms, uniformos kadetų mokyklai, kasdieniniai drabužiai ir avalynė, stomatologo paslaugos, stovyklos per metus kainuoja 5218 Lt, šią sumą padalinus metams per mėnesį reikia 435 Lt. Vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad A. P. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 1500 Lt: 240 Lt komunaliniams mokesčiams, 550 Lt maistui, 77 Lt transporto bilietams, 30 Lt kirpyklai, 20 Lt telefono papildymui, 160 Lt pietums mokykloje, 435 Lt metinių išlaidų. Specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės neturi. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, nepilnamečio ieškovo paaiškinimus ir jo poreikius, teismas laikė, kad 1500 Lt kas mėnesį vaiko poreikiams tenkinti apskaičiuoti pagrįstai.
Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), taip pat 27/100 dalys neįrengtos pastogės, 13/100 dalių ūkinio pastato, 11/100 dalių kiemo statinių (duomenys neskelbtini), 1999 metų gamybos automobilis Mercedes Benz A170. Atsakovės išmokėtinas darbo užmokestis yra 3055 Lt. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2012-08-09 kredito sutartį, pagal kurią iš banko yra paėmusi 83720 Lt remontui ir baldų įsigijimui, kredito grąžinimo data 2032-07-18. Ieškovė daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, butą (duomenys neskelbtini), atsakovas pardavė 2013-03-28. Atsakovas turi dvi transporto priemones – 1997 metų gamybos VW Golf ir 2001 metų gamybos Alfa Romeo 156. Atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Jis yra bedarbis, 2010-04-03 – 2012-04-02 gavo nedarbo draudimo išmoką. Kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra. Tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto savo vardu, už parduotą turtą gautus pinigus atidavė motinai, dirba nelegaliai, nuolatinio legalaus darbo per trejus metus nesusirado, teismas vertino kaip atsakovo siekį nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Todėl padarė išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis geresnė nei jis nurodė teismui, ir visas abejones vertino vaiko naudai bei laikė, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti, atmetant ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; dalyje dėl išlaikymo, sumažinant teismo nustatytą periodinių išmokų po 500 Lt kas mėnesį sumą, priteistiną iš atsakovo sūnui A. P., iki 250 Lt; pakeisti išlaikymo prievolės momentą (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas teismo išlaidas ir išlaidas už advokato paslaugas pirmos ir antros instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ieškovė ir sūnus A. P.. Sūnui yra 15 metų ir jis visada gyveno ir gyvena su savo motina. Nei konfliktų, nei ginčo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo, taip pat byloje priešieškinio dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu taip pat nebuvo.
2. Teismas, priteisdamas iš apelianto išlaikymą sūnui po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, pažeidė CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties. Nors ieškovė sūnaus poreikių lentelėje yra nurodžiusi, kad ji išleidžia daugiau nei 1500 Lt per mėnesį jų tenkinimui, tačiau akivaizdu, kad ieškovė kiekvienais metais neperka metalinės rūbų dėžės, kuri kainuoja 150 Lt, paradinės uniformos reikalingos mokyklai, taip pat nėra pirkusi ir taikvondo treniruotėms skirtos aprangos bei aksesuarų. Teismas nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, kad vaikas jau nuo 2012 metų nelanko taikvondo treniruočių, jog nauja apranga trenerio dėka yra neatlygintinai suteikta ir ji bus perduota tuomet, jei sūnus tęs sportą. Be to, nelankydamas šios sporto šakos beveik metus laiko, sūnus nevyko ir į rengiamas stovyklas. Apeliantui abejonių kelia ir kitos ieškovės išleistos pinigų sumos kas mėnesį, nes išlaidų skaičiuotės nepatvirtintos jokiais kvitais. Nors ieškovė tvirtino, kad kiekvienais metais išleidžia daugiau kaip 500 Lt sūnaus odontologijai, tačiau jos nurodytą aplinkybę paneigia pridedama sūnaus odontologo pažyma. Kitų specialių poreikių sūnus neturi.
Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Iš pateiktos VĮ Regitra pažymos matyti, kad jam priklauso du automobiliai – VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir Alfa Romeo 156, v/n (duomenys neskelbtini) Tačiau bylos nagrinėjimo metu jis automobilį VW Golf padovanojo ieškovės sūnui G. M., kadangi neturėjo finansinių galimybių išlaikyti du automobilius. Jam materialiai padeda mama N. M. N. Nuo 2009 metų, kuomet grįžo iš įkalinimo įstaigos, ilgalaikio darbo nesusirado, kadangi yra neigiamas požiūris į iš įkalinimo įstaigos išėjusius asmenis. Per šį laikotarpį jis dirbo tik trumpalaikius, sezoninius darbus, bandė ieškoti darbo ir Danijoje.Gautos pajamos yra ne nuolatinės ir tai nesudaro realios galimybės sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 Lt.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nurodė, kad materialinis išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-05-22) iki A. P. pilnametystės. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai išlaidas, turėtas advokato pagalbai sumokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, paskirti apeliantui 5000 Lt baudą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo išspręsta nei teismo sprendimu, nei bendru tėvų susitarimu. Tai, kad faktinė sūnaus gyvenamoji vieta yra su motina, neįrodo, kad tėvai dėl jo gyvenamosios vietos yra susitarę. Net ir nesant ginčo tarp tėvų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvai savo susitarimą turi įforminti rašytiniu susitarimu ir jį pateikti teismui. Tačiau šiuo atveju toks susitarimas nebuvo pateiktas, todėl teismas pagrįstai nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina.
2. Apeliantas nepagrįstai nepripažįsta, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį išlaidos sudaro ne mažiau kaip po 1500 Lt. Ieškovė nurodo, kad ji pateikė sūnaus išlaidų poreikiams skaičiuotę, pateikė įrodymus, kad nepilnametis A. P. mokosi generolo P. P. kadetų mokykloje, kurioje kursantai privalo dėvėti karinę lauko ir paradinę aprangą, jiems keliami ir kiti specialūs reikalavimai, kurie paprastai kitose mokyklose, nėra privalomi. Būtent darbužiams, avalynei ir maistui yra skiriama pagrindinė dalis išlaidų. Vaikas lanko Kauno Taekwondo klubą, sportuoti jis nori ir jam sekasi. Tačiau laikinai dėl patirtos traumos aktyviai nesportuoja, šios veiklos neatsisakė, tai patvirtina 2013-1004 pažyma, kad 2013 metais laikė juodą diržą. Apeliantas kartu su skundu pateikė gydytojo G. Š. raštelį, kad šis A. P. suteikė odontologinių paslaugų už 280 Lt, tuo ginčydamas, kad vaikui reikia odontologo paslaugų už 500 Lt kasmet. Tačiau net tuos 280 Lt sumokėjo vaiko motina, o ne apeliantas. Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas ne dovanojo, o pardavė G. M. už 1000 Lt ir gavo pajamas. Apeliantas neįrodė, kad jis neturi pakankamai pajamų sūnui išlaikyti dėl objektyvių priežasčių. Atlikęs bausmę įkalinimo įtaigoje, Kauno teritorinėje darbo biržoje nuo 2010-04-03 iki 2012-04-02 buvo registruotas kaip asmuo ieškantis darbo. Apeliantas yra darbingas ir turi galimybes dirbti. Teismas teisingai vertino atsakovo pastangas ir elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikui išlaikyti.
3. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo bylos iškėlimo momento, nepagrįstai remiasi jo skunde nurodoma Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes minėtoje byloje buvo kilęs ginčas kitomis aplinkybėmis.
4. Nagrinėjant bylą apeliantas nebendradarbiavo ir nesiekė kuo greičiau užbaigti ginčą, paduodamas apeliacinį skundą tyčia nesumokėjo žyminio mokesčio, su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nesąžiningai pareiškė apeliacinį skundą. Šie veiksmai, ieškovės nuomone, vertintini kaip apelianto piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo paskirti jam baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų (CPK 320 str.).
Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažymą apie transporto priemones, Kauno Taekvondo klubo pažymą, pažymą apie A. P. suteiktas odontologines paslaugas, šie nauji rašytiniai įrodymai kartu su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti ieškovei, kuri galėjo juos įvertinti, o atsikirsdama į juos ieškovė pateikė ir 2013-09-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o taip pat viešai skelbiamus Kauno miesto savivaldybės rodiklius apie registruotus bedarbius ir laisvas darbo vietas; naujai pateikti rašytiniai įrodymai tik papildo bylos medžiagą, šalims yra žinomi, todėl teismas juos priima (CPK 314 str.).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad poreikio nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą nebuvo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaiko poreikius, o priteistas išlaikymo dydis iš tėvo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo grindė tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nebuvo nustatyta, jis nuolat gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir auklėja. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp tėvų nėra, todėl nėra pagrindo jos nustatyti teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina patenkino neatsižvelgęs į tai, kad nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp bylos šalių. Kasacinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-27/2007, Z. T. v. R. T.) pažymėjo, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 str. 2 d.). Tuo tarpu, kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. ir A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008), priimta civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, klausimas bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimai, tarp jų - vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas priteisto išlaikymo padidinimo klausimas.
Ieškovė, prašydama nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo yra dėl to kilęs ginčas, byloje taip pat nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad tarp ieškovės (motinos) ir atsakovo (tėvo) būtų buvęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtvirtintas CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, priimdamas naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti.
Dėl išlaikymo dydžio bei momento
Nustatyta, kad 2002 m. lapkričio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš apelianto yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti priteistą išlaikymą iki 500 Lt ir pirmosios instancijos teismas priteistą išlaikymą padidino iki 500 Lt, tačiau su tuo nesutinka apeliantas.
Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.) bei priteistas išlaikymas gali būti padidintas, jeigu atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr.3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). 2002 m. lapkričio 12 d. sprendime duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas nėra, o ieškovė tuo metu nedirbo. Byloje nustatyta, kad ieškovei S. M. nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), taip pat 27/100 dalys neįrengtos pastogės, 13/100 dalių ūkinio pastato, 11/100 dalių kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20), 1999 metų gamybos automobilis Mercedes Benz A170 (b. l. 25-26). ieškovės išmokėtinas darbo užmokestis yra 3055 Lt (b. l. 27-28). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2012-08-09 kredito sutartį, pagal kurią iš banko yra paėmusi 83720 Lt remontui ir baldų įsigijimui, kredito grąžinimo data 2032-07-18 (b. l. 30-33). Ieškovė daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi.
Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, butą (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė 2013-03-28 (b. l. 21-22, 59). Atsakovas turėjo dvi transporto priemones – 1997 metų gamybos VW Golf ir 2001 metų gamybos Alfa Romeo 156, tačiau VW Golf 2013-09-06 pradavė už 1000,00 Lt (b. l. 23-24, 119). Atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 58). Atsakovas yra bedarbis (b. l. 40), 2010-04-03 – 2012-04-02 gavo nedarbo draudimo išmoką (b. l. 14-15, 60). Pagal 2013-02-01-2013-07-31 sąskaitos išrašą, sūnaus A. išlaikymui 2013 metų vasarį-liepą pervedė po 125 Lt kas mėnesį S. M., taip pat skyrė A. kišenpinigių kas mėnesį po 23-50 Lt (b. l. 61). Kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, tačiau jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir kasdieninius poreikius.
Apelianto įsitikinimu mokėti sūnui po 500 litų per mėnesį jis finansiškai nepajėgus, sutiktų skirti sūnui po 250-300 Lt (b. l. 78), nes dirba tik trumpalaikis, sezoninius darbus, jo gaunamos pajamos yra ne nuolatinės, jam materialiai padeda mama. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apelianto realiai gaunamomis pajamomis ir, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį; atsakovo materialinė padėtis geresnė nei jis nurodė teismui, todėl visos abejonės vertintinos vaiko naudai ir laikytina, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą.
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nors apeliantui virš 50 metų, 2009 m. grįžęs iš įkalinimo įstaigos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas deda maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Apeliantas, būdamas sveikas (duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra), darbingo amžiaus, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis ieškojo ir negali susirasti savo amžių, sveikatos būklę atitinkančio darbo. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).
Be to, ieškovė savo ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia ne dėl jos, ar apelianto turtinės padėties pasikeitimo, o dėl padidėjusių vaiko poreikių. Išlaikymas A. P. iš apelianto buvo priteistas 2002 metais po 125 Lt, kai vaikui buvo 4 metai, todėl akivaizdu, jog šiuo metu vaiko poreikiai, kai jam jau 15 metų (paauglystės metai), ženkliai padidėjo ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui periodinių išmokų dydis – po 500,00 kas mėnesį, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pripažintą užtikrinti būtinus vaiko poreikius reikalingą 1500 Lt sumą kas mėnesį, bei rašytinius įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, mokslą generolo P. P. kadetų mokykloje, sportinius užsiėmimus, vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir pakankama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas detalizavo vaiko poreikius, atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, tyrė ir vertino ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus, nustatė, jog būtiniems vaiko poreikiams pakanka 1500 Lt kas mėnesį, kurių 1/3 dalį vaiko poreikiams reikalingų lėšų ieškovė prašė priteisti iš atsakovo, o kita dalis – apie 2/3 dalis tenka ieškovei. Apeliantas (atsakovas) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kokia vaiko išlaikymui skirtina suma būtų pagrįsta. Jo argumentus pirmosios instancijos teisme dėl neteisingai paskaičiuotos vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalies paneigė 2013-04-17 Aleksoto seniūnijos pažyma, o dėl pakartotų apeliaciniame teisme argumentų, jog vaikas nelanko taekvondo treniruočių, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas, apelianto pateikta Kauno Taekvondo klubo 2013-11-20 negali būti pagrindu keisti skundžiamą sprendimą.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų principų.
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija nustatyto didesnio išlaikymo vaikui priteisimo momentą. Dėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendime argumentų nesama, apsiribojant nuoroda, kad toks išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad pareiškus CK3.201 straipsnio pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisino rezultato juo siekiama, t. y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui sūnui pateikė 2013 m. gegužės 22 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Įvertinus tai, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 69-71), o atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1300 Lt (b. l. 72-73), šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 p., 8.18 p.), apskaičiavus jas proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai ir atlikus šių išlaidų įskaitymą, bet atsižvelgiant į tai, jog naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ginčo tarp šalių ir nebuvo, o iš esmės aplinkybės reikalavimo bei atsikirtimo pagrindu buvo įrodinėjamos dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, šalims paliekamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Atmetus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovės ieškovui nepriteistina ir 143 Lt žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Vadovaujantis išdėstytu, naikintina pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 1143 Lt bylinėjimosi išlaidų. Perskirsčius tarp šalių išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalims tenkantis sumokėti šių išlaidų dydis neviršija 10 Lt, todėl valstybei jos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteista 150 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 135 Lt.
Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 234 Lt žyminį mokestį (b. l. 112-113), todėl iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas už apeliacinio skundo paruošimą už advokato teisines paslaugas sumokėjo 700 Lt (b. l. 104-105), ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą už advokato teisines paslaugas sumokėjo 800 Lt (b. l. 121-122) (CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijų 8.11 p.). Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, kai ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį iš esmės ginčijamos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio padidinimo, šalims paliekamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1143 Lt (vieno tūkstančio šimtas keturiasdešimt trijų litų) bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu priteistas iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 135 Lt (vieno šimto trisdešimt penkių litų), jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.