- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-17
- Bylos Nr.
- 1-495-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01217-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- A. P. P.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:
jis 2011 m. liepos 27 d. nuo 18.30 val. iki 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas A. P. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuomojosi vieną kambarį, A. P. P. išėjus iš buto, užėjo į nerakinamą nukentėjusiojo kambarį, atidarė kambaryje esančios nerakinamos spintos duris, iš spintoje kabančio švarko dešinės pusės išorinės šoninės kišenės ištraukė A. P. P. priklausančius 4800 Lt, iš kairės pusės išorinės šoninės kišenės ištraukė 500 Lt grynųjų pinigų, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. P. P. priklausantį 5300 Lt vertės turtą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gulėjo ligoninėje Lazdynuose, buvo labai smarkiai sumuštas. Nenorėdamas, kad žmona sužinotų, jog jis buvo sumuštas, pasiprašė laikinai pagyventi pas pažįstamą G. M., kuris tuo metu nuomojosi kambarį nukentėjusiojo A. P. P. bute. Tikslaus buto adreso jis nežino. G. M. jį paėmė iš ligoninės ir nuvežė į minėtą nukentėjusiojo butą, tuo metu jis dar nelabai galėjo vaikščioti. Kitą dieną jis pasikalbėjo su buto savininku, kuris leido jam gyventi viename kambaryje su G., o kitame kambaryje gyveno savininkas – nukentėjusysis A. P. P.. Butas buvo dviejų kambarių. Maždaug prieš savaitę iki vagystės G. M. jam rodė nukentėjusiojo pinigus. G. M. buvo užėjęs į nukentėjusiojo kambarį ir jam į virtuvę, kurioje jis buvo užkaitęs arbatinuką, atnešė pinigus kupiūromis po 200 Lt. Po to jis matė, kaip G. M. nuėjęs į nukentėjusiojo kambarį padėjo pinigus atgal į švarko ar striukės, šiuo metu jau neatsimena, kišenę. Kažkur po savaitės jis būdamas bute vienas užėjo į nukentėjusiojo kambarį ir paėmė tuos pinigus. Pinigų buvo 4000 Lt su viršum, galėjo būti, kad jis paėmė ir visus 5 300 Lt, bet po to pinigus suskaičiavo, paskambino G. M., kuris tuo metu buvo užėjęs pas kitame aukšte gyvenusią savo motiną ir su juo pagrobtus pinigus pasidalino. Jis ieškinį pripažįsta, bet pagrobtų pinigų galėjo būti ir mažiau, nei 5 300 Lt, dalį pinigų galėjo paimti be jo žinios pats G. M.. Jam nukentėjusysis leido vaikščioti po visą butą, reikėdavo pamaitinti katiną, vaikščiojo į virtuvę, bet į nukentėjusiojo kambarį užeidavo tik esant pačiam nukentėjusiajam. Laiptinės koridoriuje pasidalinę pinigus su G. M., susirinko iš buto savo daiktus ir išsilakstė. Prieš tai jau buvo susiruošę išvykti iš to buto, nes nukentėjusysis buvo liepęs ieškotis kito buto. Dalį pinigų G. M. atidavė todėl, kad kartu gyveno, pastarasis irgi norėjo paimti pinigus, sakė, kad kai išeis iš buto, reikės pinigus pasiimti. Bet jis nelaukė ir vienas pats paėmė visus nukentėjusiojo pinigus. Už nuomą nukentėjusiajam kol kas nėra sumokėjęs, o pagrobtus pinigus išleido žmonai ir vaikui. Jis ligoninėje pragulėjo apie dvi savaites laiko, žmonai apie tai niekas nesakė. Mano, kad atlygintų žalą per metus ar pusantrų metų. Išėjęs iš buto, nukentėjusiojo A. P. P. daugiau nebematė. Po to, sužinojęs, kad jo ieško policija, susižinojo nukentėjusiojo telefono numerį, su pastaruoju susitiko, bet dėl žalos nesusitarė. Dėl to, ką padarė, gailisi. Jis turi mažametį vaiką, žmona dirba Visagine ir gauna minimalų atlyginimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. P. P. parodė, kad jis internete buvo patalpinęs skelbimą apie savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Atsirado nuomininkas G. M., kuris jam prisistatė P. pavarde. Jis ieškojo dviejų nuomininkų, nes vienas nepajėgė išlaikyti buto. Jis G. išnuomojo vieną kambarį, kitame kambaryje gyveno jis pats. Paskui atėjo A. M., kuris irgi apsigyveno G. nuomojamame kambaryje. G. paaiškino, kur yra jų bendras naudojamas buto plotas. Nuomininkai galėjo užeiti į virtuvę, vonią. Bute buvo ankstesnės nuomininkės paliktas katinas, kurį jis nuominkamas leido maitinti, jei jie to norėjo. Tai jie darė ne jo kambaryje, o virtuvėje. Jo paties kambario durys buvo nerakintos, bet, kadangi jis pats ne vagis, tai negalėjo sau leisti minties apie vagystę. Pinigus laikė savo kambaryje, švarke, skirtingose kišenėse. Tai buvo 4 800 Lt santaupų ir ne mažiau kaip 500 Lt iš gautos pensijos likusių pinigų. Tikslią sumą nurodė policijai. Kadangi nuomininkai triukšmavo ir leido jo bute lankytis pašaliniams asmenims, jis jų paprašė išsikraustyti. A. M. už nuomą nesumokėjo, nes sakė, kad algą gaus tik po savaitės. Kuomet paprašė išsikraustyti ir grąžinti vieną raktą, G. jam pasakė, kad jis labai „mandras“. Bet apie galimą vagystę jis nepagalvojo. Tą pačią dieną jam reikėjo išeiti. Jis užtruko 20-25 minutes, gal pusvalandį. Grįžęs į butą, rado atidarytas duris. Iškart suprato, kad kažkas negerai. Užėjęs į savo kambarį, patikrino ir pamatė, kad minėtų pinigų jo švarke nebėra. Užėjęs į kitą kambarį pamatė, kad nebėra ir nuomininkų daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 27 d. A. P. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis policijai nurodė, jog 2011 m. liepos 27 d. nuo 13.30 val. iki 19 val. adresu (duomenys neskelbtini) bute likus nuomininkui vardu A. iš buto svetainės spintoje kabėjusio švarko dingo jam priklausantys 5 300 Lt grynųjų pinigų (b. l. 1).
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad buto įėjimo durų spynelės tvarkingos, bute esanti svetainė nerakinama. Svetainės spintoje kabo pilkos spalvos švarkas (b. l. 3-4).
Iš byloje esančio 2012 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. P. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino G. M. kaip asmenį, kuris jam buvo prisistatęs A. P. ir nuomojosi iš jo kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini) bei pas kurį liko jo buto raktas (b. l. 100-102).
Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas G. M. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių (b. l. 116-118).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2012 m. balandžio 11 d. apklausos metu liudytojas G. M. parodė, kad 2011 metų liepos 6 d. išsinuomojo kambarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad šiame bute yra nuomojamas kambarys, pamatė skelbime, patalpintame internete. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis numeris, kuriuo ir paskambino bei sutarė dėl buto kambario apžiūros. Kambarys jam patiko. Tenkino kaina ir jis sutarė, kad kambarį nuomosis. Kambarį nuomojosi iš buto šeimininko A. P. P.. Butas buvo dviejų kambarių. Buvo vienintelis nuomininkas. Buto šeimininkui prisistatė kaip A. P.. Nesakė savo tikrų duomenų, nes buvo paieškomas. Buto šeimininkas nežiūrėjo ir netikrino dokumentų. Pinigus nuomai duodavo mama. P. nerakindavo savo kambario durų. Durys rakinamos buvo tik jo nuomojamo kambario. Kiek žino, P. nedirbo. Jis kartais išeidavo iš buto. P. nerakino savo kambario durų ir leisdavo užeiti į jo kambarį. Apie tai, kad buto šeimininkas P. turi pinigų nežinojo. 2011 m. liepos 27 d. buvo pas savo mamą T. M., kuri gyveno tame pačiame name, tik aukštu žemiau. Buto numerio neatsimena. 2011 m. liepos 27 d. apie 17.00 val. atėjo A. M. ir pasakė, kad pavogė P. pinigus iš buto. A. M. prieš kelias dienas iki įvykio, galimai 2011 m. liepos 25 d. atvažiavo pas jį į butą, kuriame nuomojosi kambarį, ir paprašė pagyventi kelias dienas. P. tam neprieštaravo. A. liko. Per tą laiką kol A. gyveno su juo, P. buvo kelis kartus išėjęs iš buto. Jam esant A. nėjo į P. kambarį. Tačiau ar jis ėjo į P. kambarį kai bute nebuvo jo, nežino. A. visą laiką būdavo namuose. 2011 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. išėjo pas mamą. P. iš namų išėjo taip pat apie 16.00 val. Bute liko A.. Ką jis veikė bute kai jo nebuvo, nežino. Apie 17.00 val. atėjęs pas jo mamą A. pasakė: „aš pavogiau pinigus. Bėgam“. Šią A. frazę girdėjo jo mama. A. parodė pinigus, bet nesakė kiek pinigų pavogė. Pinigai buvo po 20, 50 Lt. kupiūromis. Jo mama pinigų nematė. Jis mamos paklausė ką jam daryti. Mama pasakė, kad jis paieškomas ir, kad bėgtų. A. po to, kai pasakė, kad pavogė pinigus, iš buto išėjo ir jis jo daugiau nematė. Jis neėmė P. pinigų. Nežinojo kur jis šiuos laikė. Kai P. namuose nebūdavo, jis į jo kambarį nėjo (b. l. 121).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamasis A. M. neneigia jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra, 2011 m. liepos 27 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), iš svetainės spintoje kabojusio švarko pagrobęs nukentėjusiajam A. P. P. priklausančius pinigus. Taigi iš esmės kaltinamasis A. M. pripažįsta padaręs vagystę ir sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad galėjo būti, kad jis pavogė 5 300 Lt, tačiau vėliau patikslino, jog pavogė mažiau pinigų, virš 4 000 Lt, o likusius galėjo pavogti G. M.. Panašiai kaltinamasis A. M. aiškino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.Vis dėlto, šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai. Nukentėjusysis A. P. P. nuo pat 2011 m. liepos 27 d. (tai yra, iškart pastebėjęs vagystę) tyrimui pateiktuose dokumentuose ir parodymuose – protokole-pareiškime (b. l. 1), liudytojo apklausos metu (b. l. 10), bei teisiamajame posėdyje kategoriškai teigė, kad iš jo buvo pavogta 5 300 Lt pinigų suma, be to, šie pinigai pavogti pusės valandos laikotarpyje (2011 m. liepos 27 d. nuo 18.30 val. iki 19 val.), o tuo metu jo bute buvo vienas A. M., ką pripažino ir pats kaltinamasis. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis A. M. pavogė visą kaltinime nurodomą 5 300 Lt grynųjų pinigų sumą. Pareikštame kaltinamajam A. M. kaltinime teisingai nurodomas ir vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. gyveno viename kambaryje kartu su kitu nuomininku G. M., kuris nukentėjusiojo bute buvo išsinuomojęs tik vieną kambarį. Nukentėjusysis A. P. P. gyveno kitame kambaryje – svetainėje, į kurį be jo žinios nei kaltinamasis A. M., nei kitas nuomininkas G. M. negalėjo užeiti, tačiau būtent iš šio kambario, nesant šeimininkui, kaltinamasis A. M. pagrobė nukentėjusiajam A. P. P. priklausančius 5 300 Lt. Iš jau aptarto 2011 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių, buto svetainės durys nerakinamos (b. l. 3-4). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti svarbu tai, kad patekimas į patalpą pašaliniams asmenims yra apribotas, o tai, kad patalpa nėra rakinama, kvalifikuojant veiką kaip vagystę, padarytą įsibraunant į patalpą, neturi esminės reikšmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-617/2005, Nr. 2K-95/2008, Nr. 2K-403/2009 ir kt.). Kaltinamojo A. M. veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi ir jo parodymai apie tai, kad dalį pagrobtų pinigų jis atidavė G. M.. Vagystė laikoma baigta kaltininkui įgijus realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu. Iš paties kaltinamojo A. M. parodymų akivaizdu, kad prieš pasakydamas G. M. apie tai, kad iš nukentėjusiojo paėmė pinigus, jis jau galėjo jais laisvai disponuoti. Taigi tolesni kaltinamojo A. M. veiksmai su pagrobtais pinigais yra už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties ribų. Kartu teismas rezervuotai vertina kaltinamojo A. M. parodymus apie dalies pinigų perdavimo G. M. aplinkybes, kadangi pastarasis tai nuosekliai ir kategoriškai neigė, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pasidalino pagrobtais pinigais su kitu asmeniu ar kitais asmenimis, byloje nėra. Tačiau, kaip minėta, pastarosios aplinkybės kaltinamojo A. M. veikos kvalifikacijai neturi įtakos. Kaltinamojo A. M. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nepaisant to, kad kaltinamasis A. M. neteistas, padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Kaltinamasis A. M. nukentėjusiajam neatlygino padarytos turtinės žalos ir nesistengė to padaryti, nors nuo padarytos veikos praėjo daugiau nei metai laiko, kaltinamojo socialinių ryšių tamprumas taip pat kelia abejonių – kaltinamasis A. M. oficialiai nedirba, iš byloje esančių duomenų iš Lietuvos darbo biržos matyti, kad jam darbo paieška 2011-10-28 nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. – b. l. 148, A. M. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 141-143), kaltinamasis nurodo kelias gyvenamąsias vietas, tačiau juose jo nepavyko rasti net su policijos pareigūnų pagalba. Todėl teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam A. M. gali būti pasiekta tik paskyrus arešto bausmę. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, jam skirtina mažesnė už vidurkį arešto bausmės trukmė.
Nukentėjusiojo A. P. P. pareikštas 5 300 Lt civilinis ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 50 parų. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam A. P. P. 5 300 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.