Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl T. M. M. M. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad T. M. M. M. (toliau – ir užsienietė) būdama Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasadai 2022-01-13 pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-11-27 priėmė sprendimą Nr. 23M85448, kuriuo nusprendė nesuteikti užsienietei prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-07-10 nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2024-05-02 sprendimą, kuriuo buvo paliktas nepakeistas minėtas Migracijos departamento prie LR VRM sprendimas, taip pat panaikino Migracijos departamento prie LR VRM 2023-11-27 sprendimą Nr. 23M85448 ir įpareigojo Migracijos departamentą prie LR VRM užsieniečių prašymus dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo. Užsienietė kartu su šeima 2024-07-22 iš Baltarusijos Respublikos per VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą atvyko į Lietuvos Respubliką. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024-07-24 sprendimu ji sulaikyta iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-07-26 sprendimu užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024-10-24, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-08-16 priėmė sprendimą Nr. 24M51226 nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Užsienietė sprendimą skundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-01-15 priėmė nutartį užsienietės skundą atmesti kaip nepagrįstą, Migracijos departamento prie LR VRM 2024-08-16 priimtas sprendimas įsiteisėjo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-23 sprendimu užsienietei pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminas iki 2025-04-24, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Užsienietė 2025-02-03 savavališkai pasišalino iš Ruklos priėmimo centro. T. M. M. M. 2025-05-19 buvo grąžinta pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Ji VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2025-05-19 sprendimu sulaikyta iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-05-21 sprendimu užsienietė sulaikyta VSAT prie LR VRM iki 2025-08-19, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-06-04 priėmė sprendimą Nr. 25S130208 išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-06-11 nutartimi taikė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikinojo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025-08-19, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsienietė pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-07-30 nutartimi taikė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-08-19, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Užsienietė apgyvendinta Ruklos priėmimo centre. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-08-08 priėmė sprendimą Nr. 25S177878, kuriuo nusprendė nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Dėl šio sprendimo užsienietė pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025-08-14 sprendimu pratęsė užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2025-11-19, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Užsienietė Lenkijos Respublikos pasieniečių buvo neįleista į Lenkijos Respubliką ir 2025-08-25 perduota LR VSAT pareigūnams. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rintinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno 20205-08-25 sprendimu užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val.

Šiuo metu užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, jos asmenybė nustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, T. M. M. M. yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, jos asmenybė nustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, užsienietė, pasibaigus jos prieglobsčio procedūrai, gavusi neigiamą sprendimą prieglobsčio byloje, vengdama išsiuntimo bei turėdama galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2025-02-03 savavališkai pasišalino iš Ruklos priėmimo centro. Ji 2025-05-19 buvo grąžinta pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Jos atžvilgiu įsiteisėjus sprendimui dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Migracijos departamentui prie LR VRM jos atžvilgiu priėmus neigiamą sprendimą prieglobsčio byloje pagal jos paskesnį prieglobsčio prašymą, T. M. M. M., turėdama galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2025-08-25 bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos pasieniečių ir grąžinta į Lietuvos Respubliką. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvena užsienietės šeima, ji kategoriškai nesutinka grįžti į Irako Respubliką, yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jos išsiuntimo vykdymo. Bet, atsižvelgiant į tai, kad užsienietės asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, kad nebendradarbiauja su valstybės institucijos atstovais, darytina išvada, kad sulaikymas nėra proporcingas Įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimus jos prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, užsienietei taikytina alternatyvi sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės ribojimus. Tokia priemonė, šiuo atveju, yra proporcinga siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietė gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Tokią praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-1550-815/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Taikyti Irako Respublikos pilietei T. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-11-25, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.