Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės "Skiltus" atstovams Andriui Petrėčiui ir advokatei Karinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės "Skiltus" skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde akcentuotina Taisyklių 5.1 papunktyje nurodyta viešosios vietos sąvoka yra sietina su Taisyklių 7¹ punkto ir jo papunkčių realizavimu, tačiau tikrai ne su vieta, kurioje guli nesurinktos ir neišvežtos šiukšlės pareiškėjos sklype žaliojoje zonoje, t. y. žolėje. Pagal Taisyklių 25.16 papunktį pareiškėjai draudžiama sklype laikyti atliekas, kitokius nešvarumus, jais teršti žemės paviršių ir pan. Šis draudimas buvo užfiksuotas pakartotinės patikros metu, nurodant, kad patikrinimo metu nustatyta, jog sklype laikomas statybinis laužas (fotonuotrauka Nr. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. Al-1453 dalies dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas), įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – Sąrašas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 28 d.).

Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 25 d.) 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: 7.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.2. mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžes, maišus ir panašiai); 7.3. priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm; 7.5. tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 25.16 punktą draudžiama laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. gegužės 19 d. buvo atlikta ginčo Sklypo apžiūra ir surašytas 2022 m. gegužės 19 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 08-8-124 (toliau – Patikrinimo aktas 1), kuriame konstatuota, kad Sklype pažeidžiamas Taisyklių 7.3 papunktis, nes žemės sklypo teritorija neprižiūrima, teritorija nešienaujama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, patikrinimo metu nustatyta, jog žolės aukštis - 35 cm. Prie Patikrinimo akto 1 pridedamos 4 nuotraukos, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas ir žemės sklypo schema.

Byloje taip pat nustatyta, kad pakartotinai apžiūrėjus Sklypą 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas 2022 m. rugpjūčio 12 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 08-8-192 (toliau – Patikrinimo aktas 2), kuriame konstatuota, kad pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 25.16 punktai, nes sklypas nevalomas ir neprižiūrimas, laikomos nesurinktos ir neišvežtos šiukšlės, buitinės atliekos, statybinis laužas, Sklypo teritorija neprižiūrima, teritorija nešienaujama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, patikrinimo metu žolės aukštis iki 45 cm aukštis. Prie Patikrinimo akto 1 pridedamos 6 nuotraukos, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas ir žemės sklypo schema.

Teismas pažymi, jog Patikrinimo aktuose 1 ir 2 nurodytas aplinkybes dėl Sklypo tinkamos nepriežiūros patvirtina į bylą pateiktos Sklypo patikrinimų metu padarytos nuotraukos ir Sklypo schema.

Nurodyti bylos duomenys patvirtina, jog po pirmojo atlikto Sklypo patikrinimo atsakovė informavo pareiškėją UAB „Skiltus“ apie pareigą nuolat prižiūrėti Sklypą, apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu Sklypo priežiūra nepasikeis ir Eigulių seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, siųsdama paštu 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 08-2-449 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sklypų“, kurį pareiškėja patvirtino gavusi. Minėtu pranešimu Eigulių seniūnija iš pareiškėjos reikalavo imtis priemonių, kad Sklype nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, nuolat užtikrinti tvarką ir švarą Sklype. Apie reikalavimų įvykdymą buvo prašoma raštu informuoti seniūniją ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. atliko Sklypo pakartotinį patikrinimą ir buvo surašytas Patikrinimo aktas 2, kuriame konstatuota, kad pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 25.16 punktai, nes sklypas nevalomas ir neprižiūrimas, laikomos nesurinktos ir neišvežtos šiukšlės, buitinės atliekos, statybinis laužas, Sklypo teritorija neprižiūrima, teritorija nešienaujama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, patikrinimo metu žolės aukštis iki 45 cm aukštis.

Pareiškėja UAB „Skiltus“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus kartu su 2022 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 29-2-1386 gavo skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 metų rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. A1-1453 dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – Įsakymas) ir šiuo įsakymu patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo išrašą, kuriame nurodytas pareiškėjai priklausantis Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sąrašo 90 punktas).

Pareiškėja ginčijamo įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia argumentais, jog gavusi 2022 m. gegužės 27 d. seniūnijos pranešimą apie Sklypo nepriežiūrą, dar 2022 m. liepos 13 d. žolę Sklype nušienavo ir tai patvirtina 2022-07-13 sąskaita-faktūra Nr. 1 bei mokėjimo pavedimas, patvirtinantis atsiskaitymą už suteiktas žolės šienavimo paslaugas, o taip pat pateikiamos nuotraukos, patvirtinančios, kad žemės sklype žolė buvo kruopščiai nušienauta. Tuo tarpu pakartotinio patikrinimo metu užfiksuotas 45 cm žolės aukštis, pareiškėjos nuomone, neįtikinamas, kadangi žolė per mėnesį laiko negalėtų užaugti iki tokio aukščio. Be to, pasak pareiškėjos, iš pakartotinio patikrinimo akto nuotraukų nėra galimybių nustatyti jų datos, žolės matavimo prietaisas nėra aprašytas, iš nuotraukų neįmanoma nustatyti pradinio atskaitos taško, nuo kurio pasak tikrinusių darbuotojų nustatytas net 45 cm žolės aukštis, todėl tokios nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent pareiškėjai priklausantis žemės sklypas.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti pirmiau įvardyti įrodymai dėl žolės šienavimo 2022 m. liepos 13 d. nepaneigia byloje Patikrinimo aktu 1 ir Patikrinimo aktu 2 bei prie jų pridėtomis nuotraukomis nustatytų aplinkybių, jog Sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas pagal jo pirminio ir pagal pakartotinio patikrinimo metu nustatytus duomenis. Teismas pažymi, jog 2022-07-13 sąskaita-faktūra Nr. 1 už nušienavimo paslaugą išrašyta, ir mokėjimo pavedimas pagal ją padarytas, jau po pirminio patikrinimo, todėl negali pagrįsti Sklypo tvarkymo pagal Taisyklių reikalavimus aplinkybių jų pirminio patikrinimo metu, t. y. 2022 m. gegužės 19 d., kaip ir negali šių aplinkybių įrodyti į bylą pateiktos pareiškėjos nuotraukos, darytos po pirminio patikrinimo.

Teismas taip pat pažymi, kad 2022-07-13 sąskaita-faktūra Nr. 1 ir mokėjimo pavedimas dėl jos apmokėjimo negali paneigti Sklypo patikrinimo rezultatų, užfiksuotų atsakovės kompetentingų specialistų surašytame Patikrinimo akte 2, iš kurio matyti, jog Sklypas ir pakartotinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Nors pareiškėja tvirtina, kad po Eigulių seniūnijos pranešimo „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“ gavimo sureagavo ir žolę nupjovė, tačiau iš jau minėto Patikrinimo akto 2 akivaizdu, jog dalis Sklypo teritorijos neprižiūrėta, žolės aukštis vėl užfiksuotas kur kas didesnis nei 12 cm. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog ir antro patikrinimo metu buvo pagrindas pakartotinai konstatuoti tą patį Taisyklių 7.3 punkto (priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm) reikalavimų pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Kauno miesto savivaldybės administracijos pirminis ir pakartotinis patikrinimo aktai ir prie jų pateiktos nuotraukos su užfiksuota faktine Sklypo situacija jų patikrinimo metu nagrinėjamu atveju įrodo, jog pareiškėjos, kaip Sklypo savininkės ir naudotojos, pareiga nebuvo tinkamai vykdoma nuolat ir to nepaneigia vienkartinis žolės nušienavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Taisyklių 7.3 punkto taikymo analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, kad jame įtvirtina teritorijų naudotojų pareiga nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, o vienkartinis žolės nušienavimas tarp dviejų patikrinimų, kurių metu užfiksuojamas tas pats pažeidimas dėl per didelio žolės aukščio, nereiškia tinkamo pareigos nuolat prižiūrėti žemės sklypą vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-622-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos vienkartinis žolės nušienavimas Sklype po pažeidimo nustatymo Patikrinimo aktu 1 nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja tinkamai laikėsi taisyklių 7.3 punkto reikalavimų, nes Patikrinimo aktu 2 buvo nustatytas analogiškas pažeidimas, kuris kaip tik ir patvirtina ne nuolatinę ir nuoseklią Sklypo priežiūrą, o tik epizodinį, vienkartinį žolės šienavimą po oficialaus įspėjimo. Epizodinis žolės šienavimas ir reagavimas tik į oficialius įspėjimus rodo ne pareiškėjos tinkamą ir nuolatinę Sklypo priežiūrą, o tik siekį išvengti neigiamų teisinių padarinių už Sklypo nepriežiūrą.

Nors pareiškėja ginčija pakartotinį Sklypo nepriežiūros faktą fiksavusias nuotraukas, kurios yra Patikrinimo akto 2 priedai, tačiau teismas pažymi, kad pirminio patikrinimo metu Sklypo nepriežiūros faktas buvo fiksuotas tokiu pat metodu ir priemonėmis, kaip ir pakartotinės Sklypo patikros metu, tačiau ginčo dėl 2022 m. gegužės 19 d. surašyto Patikrinimo akto 1 ir jo nuotraukų nekilo. Pareiškėja jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl Patikrinimo akto 1 ir jo priedų nereiškia, tačiau atlikus pakartotinę Sklypo apžiūrą ir tomis pačiomis priemonėmis bei tokiu pat būdu nustačius Taisyklių pažeidimus, nepagrįstai abejoja prie Patikrinimo akto 2 pridėtomis nuotraukomis, neva iš jų nėra galimybių nustatyti jų datos, žolės matavimo prietaisas neaprašytas, neįmanoma nustatyti pradinio atskaitos taško, nuo kurio buvo matuojamas žolės aukštis. Tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes Patikrinimo akto 2 nuotraukos yra tinkamai aprašytos - po jomis nurodytas nuotraukose užfiksuoto vaizdo adresas ((duomenys neskelbtini)), fotofiksacijos data (2022 m. rugpjūčio 10 d.), nurodyta ją atlikusio atsakingo asmens pavardė (seniūnijos darbuotoja R. V.), taip pat yra šio asmens parašas. Teismas pripažįsta, kad nurodyti duomenys yra išsamūs ir aiškiai patvirtina, koks žemės sklypas buvo fiksuotas, kada nuotraukos darytos ir kas jas darė. Abejoti atsakingo valstybės tarnautojo parašu patvirtintais duomenimis Patikrinimo akte 2 teismas neturi jokio pagrindo, o pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti seniūnijos darbuotojos R. V. šališkumu ar neprofesionalumu.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą neva Patikrinimo akto 2 nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent pareiškėjai priklausantis Sklypas, kad atsakovė nesurinko jokių kitų objektyvių šį faktą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, žemės sklypo plano, žemės sklype esančių objektų, identifikuojančių sklypą. Pažymėtina, kad prie abiejų patikrinimo aktų pridedamos ne tik Sklypo būklės nuotraukos, bet ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas bei žemės sklypo schema. Iš žemės sklypo schemos matyti pareiškėjos Sklypo ribos ir gretimai esantys nekilnojamojo turto objektai: į vieną pusę nuo pėsčiųjų tako – daugiabutis, į kitą – automobilių stovėjimo aikštelė. Gretinant 2022 m. gegužės 19 d. padarytas nuotraukas su pakartotinio patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 10 d. darytomis nuotraukomis matyti, kad abiem atvejais fiksuotas tas pats Sklypo vaizdas, kuriame matomas tas pats daugiabutis šalia Sklypo ir ta pati automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad Sklype yra įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, ir būtent šis pėsčiųjų takas yra matomas abiejų patikrinimų aktų nuotraukose, kuris neabejotinai ir identifikuoja, kad abiem patikrinimų atvejais nuotraukos buvo darytos to paties Sklypo.

Taigi, nurodyti Patikrinimo akto 2 priedai neabejotinai ir nuosekliai patvirtina faktą, kad pakartotinė patikra atlikta būtent pareiškėjos Sklype ir pareiškėja visiškai nepagrįstai kelia abejones dėl nuotraukų objektyvumo ir dėl jose užfiksuoto žemės sklypo priklausomybės jai.

Taip pat teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad pažeidimas dėl žolės aukščio fiksuotas neaprašant žolės matavimo prietaiso, nes reikalavimo patikrinimo akte atskirai aprašyti matavimo prietaisus nenumato nei Aprašas, nei joks kitas teisės aktas. Nuotraukose aiškiai matyti, kad buvo naudota liniuotė ir žolės aukštis nebuvo nustatinėjamas tik vizualiai ir subjektyviu vertinimu, todėl tokio matavimo prietaiso naudojimas ir jo užfiksavimas nuotraukose yra pakankamas ir tinkamas Aprašo 6 punkto nuostatų, reikalaujančių surašyti apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, įgyvendinimas. Be to, žolės aukščiui pamatuoti tokia pat liniuotė buvo naudojama ir pirminio patikrinimo metu, tačiau dėl šio patikrinimo nuotraukų ir išmatuoto žolės aukščio pareiškėja ginčo nekelia, todėl analogiškų pakartotinio patikrinimo rezultatų ir nuotraukų kvestionavimas yra tik pareiškėjos gynybinė pozicija siekiant išvengti Sklypo nepriežiūros neigiamų teisinių padarinių.

Nepagrįstu teismas laiko ir pareiškėjos argumentą dėl Patikrinimo akto 2 nuotraukose nematomo žolės aukščio pradinio atskaitos taško reikšmės. Pažymėtina, kad fiksuojant žolės aukštį pradinio aukščio atskaitos taško nesimato abiejų patikrinimų metu darytose nuotraukose, tačiau, kaip minėta, pareiškėja neginčija pirmojo patikrinimo rezultatų, užfiksuotų analogišku būdu, ir nepateikia jokių argumentų bei įrodymų, kodėl nuotraukas dariusi seniūnijos specialistė turėtų tikslą ir pagrindą iškraipyti faktinės situacijos fiksavimą. Kaip minėta, patikrinimo duomenys yra ne tik užfiksuoti nufotografuojant žolės aukštį, bet ir patvirtinti Patikrinimo aktą 2 pasirašiusių dviejų seniūnijos specialistų, kurių nešališkumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo, parašais. Sklypo patikras atlikę seniūnijos darbuotojai atliko savo tiesiogines darbo funkcijas, fiksavo tai, ką nustatė vietoje, ir patvirtino rezultatus savo parašais, todėl abejoti jų surašytų patikrinimo aktų teisingumu vien dėl to, kad pareiškėja subjektyviai ir sau palankiu būdu siekia traktuoti patikrinimo rezultatus nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjos argumentas, jog neįtikima, kad žolė per mėnesį laiko nuo jos nupjovimo negalėtų užaugti iki tokio aukščio, koks nustatytas pakartotinio patikrinimo metu, nes rugpjūčio mėnesį buvo sausa ir žolė lėčiau augo, yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, kurie paneigtų Patikrinimo aktu 2 užfiksuotą faktinę Sklypo būklę 2022 m. rugpjūčio 10 d. Todėl toks subjektyvus pareiškėjos vertinimas nesudaro jokio pagrindo abejoti Patikinimo akte 2 užfiksuotais rezultatais.

Pareiškėja skunde nesutinka, kad ji nevykdė pareigos išvežti šiukšles ir buitines atliekas iš Sklypo, nes per jį yra nustatytas servitutas naudotis pėsčiųjų taku, kuris skirtas visiems asmenims ir prie jo yra ne pareiškėjai priklausantys, o bendro naudojimo suoleliai. Pareiškėja teigia, kad Taisyklių 5.1 punktas apibrėžia viešosios vietos sąvoką, už kurios tvarkymą našta negali būti perkeliama pareiškėjai.

Teismas nurodytus pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais, nes Patikrinimo akto 2 nuotrauka Nr. 6 patvirtina, kad pareiškėjos Sklype nesurinktos ir neišvežtos šiukšlės yra žolėje už suoliuko, o ne ant servitutinio tako. Taisyklių 7.1 punktas numato pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką priskirtoje teritorijoje, t. y. valyti ir prižiūrėti sklypus, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas teritorijų naudotojams, t. y. juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja (eksploatuoja) arba valdo teritoriją (Taisyklių 5.4 p.). Taigi, už šiukšlių, esančių ne ant servitutinio pėsčiųjų tako, o pareiškėjos Sklype, tvarkymą atsakinga pareiškėja, nes šiukšlės guli ne viešoje vietoje, o būtent pareiškėjos Sklype, kurio plotas apaugęs žole.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas teisės normomis, ginčijamame įsakyme nėra nurodytos nei Aprašo, nei Taisyklių materialinės teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjos Sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėja teigia, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis tik Aprašo 9 punktu, o ginčui aktualus Aprašo 4 punktas ir Taisyklių 7.3 punktas Įsakyme nenurodyti kaip teisinis jo priėmimo pagrindas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjai atsakovės pateiktų dokumentų visumos, jų pateikimo eigos bei iš pačios pareiškėjos veiksmų reaguojant į atsakovės veiksmus matyti, kad pareiškėja aiškiai suprato savo teises ir pareigas bei ginčijamo Įsakymo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą. Pareiškėja neneigia, jog iš Eigulių seniūnijos gavo 2022 m. gegužės 27 d. pranešimą Nr. 08-2-449 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sklypų“, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją apie padarytą Taisyklių pažeidimą, taip pat nurodė, koks Taisyklių punktas yra pažeistas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokios galimos teisinės pasekmės kils pareiškėjai neįvykdžius pareigos sutvarkyti Žemės sklypą. Pažymėtina, kad pareiškėja sureagavo į šį pranešimą ir 2022 m liepos 13 d. žolę Sklype nupjovė. Taigi, pareiškėja suprato Eigulių seniūnijos minėto pranešimo turinį, kuriame aiškiai yra nurodyta, kuo vadovaujantis buvo atlikta Sklypo apžiūra, nurodyta, koks konkretus Taisyklių punktas (7.3 p.) buvo pažeistas.

Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 29-2-1386 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas Įsakymas, o skundžiamame Įsakyme taip pat nurodyta, jog Nenaudojamos žemės sklypų sąrašas tvirtinamas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 9 punktu, pagal kurį skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 6 punktą seniūnas nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą). Aprašas neįpareigoja žemės sklypo savininkui ar nuomininkui siųsti visą medžiagą (apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymus, nuotraukas, žemėlapius ir pan.). Aprašas įpareigoja registruotais laiškais įspėti žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti (Aprašo 6 p.). Apie pakartotinį patikrinimą pareiškėja buvo informuota minėtu seniūnijos pranešimu dėl ketinimo įtraukti Sklypą į Sąrašą.

Teismo vertinimu, Eigulių seniūnija ir atsakovė tinkamai įvykdė šias Apraše įtvirtintas pareigas ir nepažeidė įtraukimo į Sąrašą procedūros, nes pareiškėjos Sklypas įtrauktas į Sąrašą dėl to, kad iš seniūnijos gauta informacija (2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktai), kad Sklype pažeidžiamos Taisyklės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose situacijose (žr., pvz., 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2937-789/2021, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2023).

Atsižvelgęs į pirmiau aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja buvo informuota, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, buvo tinkamai informuota apie susidariusią faktinę situaciją dėl neprižiūrimo Sklypo ir apie galimas neigiamas teisines pasekmes dar iki Įsakymo priėmimo.

Pažymėtina, jog nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti nemotyvuotu, jeigu trūkumai nėra esminiai ar kliudantys šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja suprato tiek seniūnijos 2022 m. gegužės 27 d. pranešimo Nr. 08-2-449, tiek 2022 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 29-2-1386 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“, tiek ginčijamo Įsakymo turinį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas vien dėl to, kad siųstame pareiškėjai pranešime ir Įsakyme nebuvo įvardytas konkretus Taisyklių punktas, kurį pareiškėja pažeidė. Teismas pažymi, kad analogiškoje byloje dėl analogiško ginčo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad materialiosios teisės normų (Taisyklių, Aprašo) nenurodymas Įsakyme nevertinamas kaip esminis administracinio sprendimo trūkumas, nes tai nekliudo pareiškėjui suprasti konkrečių teisinių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2023).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymo dalį dėl Sklypo įtraukimo į Sąrašą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji nelaikoma šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į bylos baigtį bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai negali būti priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės "Skiltus" skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.