- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2-511-901/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04143-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- G. K., J. S.
- Atsakovas
- G. Š., V. Š.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. K. ir J. S. ieškinį atsakovams G. Š. ir V. Š. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovų priešieškinį ieškovėms dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės G. K. ir J. S., patikslinusios ieškinio reikalavimus, prašo teismo nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu bei kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką pagal nekilnojamojo turto objekto dalių paskaičiavimo projektą ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: 1) ieškovei G. K. paskiriant patalpos Nr. 1-1 - 0,66 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-2 - 1,50 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-3 - 2,63 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-7 - 1,89 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-4 - 12,94 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-9 - 7,42 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-10 - 3,24 kv. m. dalį; 2) ieškovei J. S. paskiriant patalpos Nr. 1-1 - 0,67 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-2 - 1,51 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-3 - 2,63 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-7 - 1,89 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-5 - 20,13 kv. m. dalį; 3) atsakovui G. Š. paskiriant patalpos Nr. 1-1 - 0,66 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-2 - 1,50 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-3 - 2,62 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-6 - 9,33 kv. m. dalį; patalpos Nr. 1-7 - 1,89 kv. m. dalį; patalpos Nr. 2-5 - 1,40 kv. m. dalį; patalpos Nr. 2-1 - 5,38 kv. m. dalį; patalpos Nr. 2-2 - 5,27 kv. m. dalį; patalpos Nr. 2-3 - 15,97 kv. m. dalį; patalpos Nr. 2-4 - 11,87 kv. m. dalį; patalpos Nr. 2-6 - 8,11 kv. m. dalį; 4) ieškovei G. K. paskiriant 121,4 kv. m. dalį, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo lentelėje pažymėtą žalios spalvos punktyrine linija; 5) ieškovei J. S. paskiriant 121,4 kv. m. dalį, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo lentelėje pažymėtą žalios spalvos punktyrine linija; 6) atsakovui G. Š. paskiriant 364,2 kv. m. dalį, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo lentelėje pažymėtą raudonos spalvos punktyrine linija; priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t. 103-105, 110 b. l.). Ieškovės teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovai namu vieni naudojasi nuo 2007 m., kai ieškovė G. K. buvo priversta išsikraustyti iš šio namo, atsakovai neduoda raktų nuo namo, be to, šio namo antrą aukštą nuomoja A. Ž.. Ieškovė G. K. nurodė, kad jai dėl ligos „limfomos“ naudojimasis antru namo aukštu sukeltų nepatogumų, be to, šis aukštas yra mažiau vertingas nei pirmas namo aukštas. Ieškovės nesutinka su atsakovų atstovės teiginiais, kad antrame aukšte galima ieškovėms siūlomą pereinamą kambarį atitverti, taip sumažėtų šio kambario plotas.
A. G. Š. ir V. Š. su ieškiniu nesutinka, reiškia priešieškinį, kuriuo, patikslinę savo reikalavimus, prašo teismo nustatyti tokią bendraturčių naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) ieškovų pagal priešieškinį G. Š. ir V. Š. naudojimui perduoti: gyvenamojo namo patalpas, esančias pirmajame pastato aukšte: 1-1 - 1,99 kv.m. ploto, 1-2 - 4,51 kv.m. ploto, 1-3 - 7,88 kv.m. ploto, 1-4 - 12,94 kv.m. ploto, 1-5 - 20,13 kv.m. ploto, 1-6 - 9,33 kv.m. ploto, 1-7 - 5,67 kv.m. ploto, 1-9 - 7,42 kv.m. ploto, 1-10 -3,24 kv.m. ploto, viso - 73,11 kv.m. ploto patalpas; ūkinį pastatą u/n 2995-3001-2022, plane pažymėtą indeksu 3I1/p; individualiam naudojimui žemės sklypo, u/n 2901-0011-0103, dalį, plane pažymėtą raudona spalva, 173,00 kv.m. ploto; 2) atsakovių pagal priešieškinį G. K. ir J. S. naudojimui perduoti: gyvenamojo namo patalpas, esančias antrajame pastato aukšte: 2-5 - 1,40 kv.m. ploto, 2-1 - 5,38 kv.m. ploto, 2-2 - 5,27 kv.m. ploto, 2-3 -15,97 kv.m. ploto, 2-4 -11,87 kv.m. ploto, 2-6 - 8,11 kv.m. ploto, viso - 48,00 kv.m. patalpas; garažą, u/n 2995-3001-2033, plane pažymėtą indeksu 4Gl/p; individualiam naudojimui žemės sklypo u/n 2901-0011-0103, dalį, plane pažymėtą žalia spalva, 118 kv.m. ploto; 3) priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas (I t. 127-131 b. l.). Atsakovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinį. Atsakovai nurodė, kad pirmas ir antras gyvenamojo namo aukštai gali būti naudojami kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai be papildomų išlaidų atskiroms inžinerinėms sistemoms ar apskaitos prietaisams įrengti, be patalpų pertvarkymo: į kiekvieną gyvenamojo namo aukštą yra atskiri įėjimai, kiekvienam aukštui yra įrengtos atskiros viena nuo kitos nepriklausančios inžinerinės sistemos, atskiri apskaitos prietaisai. Nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal atsakovų siūlomą variantą nebeliktų nė vienos bendro naudojimo patalpos, dėl to bus išvengta galimų prielaidų konfliktams tarp bendraturčių atsirasti, be to bus žymiai lengviau parduoti arba atsidalinti savo dalį natūrą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos variantas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis (skirtingai nuo ieškovių siūlomo varianto, kur joms neproporcingai padidėtų plotas), šis variantas taip pat atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus, be to, namu jau seniai naudojasi atsakovai, siūlomas variantas atitinka dabartinę namo naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, tenkintinas priešieškinis.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovėms G. K. ir J. S. priklauso po 12/60 dalių (viso 24/60 dalys) žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo, o atsakovams G. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso viso 36/60 dalys minėto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo (I t. 7-12 b. l.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančio gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo. Tiek ieškovės, tiek atsakovai pageidauja, kad jiems būtų nustatyta naudotis pirmu, o ne antru namo aukštu, antrąjį aukštą nustatyti naudotis priešingos šalims – ieškovės siūlo paskirti šį aukštą atsakovui, o atsakovai - ieškovėms. Kadangi ieškovėms priklauso mažesnė dalis ieškovės siūlo atsakovui G. Š. taip pat skirti naudotis pirmame aukšte esančia patalpa, pažymėta indeksu 1-6 (9,33kv. m), o dalį patalpų, kurių indeksai Nr. 1-1 (1,99 kv.m.), Nr. 1-2 (4,51 kv.m.), Nr. 1-3 (7,88 kv.m.) ir Nr. 1-7 (5,67 kv.m.), pirmame aukšte priskiriant bendrojo naudojimosi patalpoms, jas padalinant ieškovėms ir atsakovui maždaug po 1/3 dalį (atsižvelgiant į konkrečios patalpos plotą). Reikia pastebėti, kad šalių pateiktuose namo planuose pirmame namo aukšte esanti patalpa Nr. 1-3 nurodyta 7,48 kv.m. ploto, tačiau tiek namų valdos techninės apskaitos byloje, tiek šalių siūlomuose nustatyti naudojimosi šios patalpos projektuose šios patalpos plotas nurodytas 7,88 kv.m. (23, 29, 47, 53, 104-105, 129-130 b.l.), kuriuo teismas vadovaujasi nustatant naudojimosi tvarką, turimų plotų proporcijas.
Dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003 ir kt.).
Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek jų pateiktų teismui planų, taip pat atlikus namo apžiūrą vietoje, matyti, kad gyvenamojo namo, esančio P. C. g. 90A, Šiaulių m., pirmas ir antras aukštai gali būti naudojami kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai: į kiekvieną gyvenamojo namo aukštą yra atskiri įėjimai (į pirmą aukštą du įėjimai iš kiemo pusės, į antrą vienas įėjimas iš gatvės pusės), kiekvienam aukštui yra įrengtos atskiros viena nuo kitos nepriklausančios inžinerinės sistemos: šildymo, elektros energijos, vandens tiekimo, yra įrengti kiekvienam aukštui atskiri sanitariniai mazgai, kiekvienam gyvenamojo namo aukštui atkirai yra įrengti atskiri suvartoto vandens, elektros energijos, gamtinių dujų, apskaitos prietaisai (I t. 80, 86, 138-141, II t. 24 b.l.). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ieškovių ir atsakovo tėvai gyvenamąjį namą ne visą iškarto įsigijo, pirmiausia buvo įsigytas antras namo aukštas, vėliau ir pirmas aukštas (I t. 140 b.l.). Kadangi yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai bei atskiri elektros energijos, vandens, dujų apskaitos prietaisai, kiekvienas gyvenamojo namo aukštas gali būti naudojamas bendraturčių atskirai be papildomų išlaidų atskiroms inžinerinėms sistemoms ar apskaitos prietaisams įrengti, patalpų pertvarkymo. Ieškovės neslėpė galimybės parduoti joms nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo turto dalis tretiesiems asmenims, atsakovai šiame gyvenamajame name ir toliau ketina gyventi. Reikia pastebėti, kad nustačius naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką pagal atsakovų priešieškiniu siūlomą variantą, ieškovėms tenkančią turto dalį, kuri gali būti naudojama kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, būtų žymiai lengviau parduoti arba atsidalinti savo dalį natūrą iš bendrosios dalinės nuosavybės nei pagal ieškovių siūlomą variantą, be to, didesne kaina. Ieškovės siūlo visiems bendraturčiams ieškinyje nurodytus kambarius pirmame namo aukšte su bendro naudojimosi patalpomis (virtuve, vonia, tualetu, koridoriais), o atsakovams papildomai namo antrą aukštą, tačiau pagal ieškovių siūlomą naudojimosi namu tvarkos nustatymo variantą neaišku, kaip bus vykdomas atsiskaitymas tarp bendraturčių už šilumos energiją, kokiu sutarimu bus šildomas namas, kaip bus apskaitoma už suvartotą elektros energiją, dujas ir kt. Be to, neaišku kaip atsakovai iš pirmo namo aukšto pateks į antrą namo aukštą, nes praėjimo iš pirmo aukšto nėra ir padaryti nėra techninių galimybių, todėl į antrą aukštą galimą pateikti tik išėjus į lauką, apėjus namą, taip pat neaišku kaip ieškovė G. K., jai paskyrus pirmame aukšte 1-9 ir 1-4 gyvenamuosius kambarius, ji patektų į tualetą, vonią, - ar per siūlomą ieškovei J. S. siūlomą paskirti 1-5 kambarį, ar išėjus į lauką, grįžus per virtuvę 1-3 ir koridorių 1-7.
Turi būti nustatyta tokia naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, pagal kurią neatliekant jokių inžinerinių sistemų ar patalpų pertvarkymo bendraturčiai galėtų nekliudomai naudotis kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Nustatyta tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybe naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ir kad gyvenamasis namas būtų naudojamas racionaliai, efektyviai ir patogiai. Teismo vertinimu būtent atsakovų siūlomas namo naudojimosi tvarkos variantas atitinka šiuos kriterijus. Ieškovės G. K. esminis argumentas, kodėl turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovių siūlomą variantą yra prasta jos sveikata, kad jai sunku lipti į antrą aukštą. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės pateiktas medicininis dokumentas dėl jos ligos limfomos (kaip teismo posėdžio metu nurodė - leukemijos) įrodo, kad pasiekta šios ligos remisija, ko ieškovė posėdžio metu neginčijo, ieškovė nenurodė jokių kitų ligų, trukdančių jai vaikščioti, lipti į antrą namo aukštą, nepateikė šias ligas pagrindžiančių medicininių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.). Ieškovės nurodytos pagrindinės ligos lydinčiąją ligą - hipertenciją (širdies ligą), kuri ieškovei yra be širdies kraujotakos nepakankamumo, bendraturčių konfliktai kaip tik pablogintų. Reikia pastebėti, kad antrame namo aukšte užlipus yra ne tik ieškovėms naudotis prašomi nustatyti kambariai, tačiau ir virtuvėlė, ir vonia su tualetu, katilas ir kt. Laiptai į antrąjį namo aukštą įrengti stacionarūs, nėra tokie statūs kaip kad bando akcentuoti ieškovės, tame aukšte nuolat gyveno žmonės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Pagal ieškovių siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą ieškovei I. K. turėtų atitekti 30,28 kv.m. ploto patalpų, t.y. 25,00 proc. patalpų (iš jų 20,36 kv.m. gyvenamo ploto, 26,22 proc.), ieškovei J. S. turėtų atitekti 26,83 kv.m. ploto patalpų, t.y. 22,15 proc. patalpų (iš jų 20,13 kv.m. gyvenamo ploto, 25,92 proc.), viso 47,15 proc. visų patalpų (40,49 kv.m.(52,14 proc.) gyvenamų patalpų). Tokiu būdu atsakovams siūloma palikti 64,00 kv.m. ploto patalpų (iš jų 37,17 kv.m. gyvenamo ploto), t.y. 52,85 proc. visų patalpų (47,86 proc. gyvenamų patalpų). Jau minėta, kad ieškovėms nuosavybės teise minėto gyvenamojo namo priklauso po lygiai – po 12/60 dalis, be to, sudėjus jų abiejų dalis joms priklauso 24/60 dalys namo, o atsakovams 36/60 dalys namo (arba 2/5 dalys ir 3/5 dalys). Ieškovės niekuo nemotyvuoja, kodėl joms turėtų būti priskirta naudojimuisi didesnė dalis patalpų nei joms faktiškai nuosavybės teise priklauso, nesiūloma atsakovams jokios kompensacijos, kad jiems būtų priskirta naudotis mažesnė dalis patalpų nei faktiškai jiems nuosavybės teise priklauso, be to, neaišku kodėl net pačioms ieškovėms siūlomos nustatyti naudojimuisi dalys yra ne vienodos. Taip pat neaišku, kodėl naudojimosi tvarką prašoma nustatyti tik atsakovui G. Š., nenurodant, kad naudojimosi tvarka nustatoma ir atsakovei V. Š., kuri taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo su savo vyru 36/60 dalis namo. Be to, nėra aišku, kuom remiantis ieškovės prašo teismo siūlomas bendro naudojimosi patalpas padalinti po 1/3 dalį ieškovėms ir atsakovui, kaip bendraturčiams galima bus naudotis konkrečia patalpos dalimi ir kuria pirmo aukšto virtuvės, koridorių, vonios, tualeto dalimi, kaip galima bus apskaičiuoti sunaudotą elektrą, dujas, kaip šildomas namas ir t.t., kur bendraturčiams galima bus pasidėti šiose patalpose konkrečius daiktus, be to neaišku kaip būtų sprendžiami vamzdžių, instaliacijos ir kitų būtinų remontų bei kiti gyvenant kartu iškylantys klausimai.
Pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą, kuris remiasi VĮ Registrų centro dalių paskaičiavimais (I t. 126 b.l.) bendros dalinės nuosavybės lygių dalių (po 12/60 dalis, t.y. po 20 proc., viso 40 proc., 107-108 b.l.) savininkėms ieškovėms G. K. ir J. S. turėtų atitekti 48,00 kv.m. ploto patalpų, t.y. viso 39,63 proc. visų patalpų (iš jų 27,84 kv.m. gyvenamo ploto, 35,85 proc.). Tokiu būdu atsakovams, kuriems bendrai priklauso 60 proc. pastato, siūloma paskirti naudotis 73,11 kv.m. ploto patalpų (iš jų 49,82 kv.m. gyvenamo ploto), t.y. 60,37 proc. visų patalpų (64,15 proc. gyvenamų patalpų). Akivaizdu, kad atsakovų siūlomas variantas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žymiai labiau atitinka faktiškai šalių nuosavybės teise turimas dalis, be to, atsakovai naudojimosi tvarką nustatyti siūlo visiems bendrasavininkams, t.y. ir atsakovei V. Š., kuri taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo su savo vyru 36/60 dalis namo. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal atsakovų siūlomą variantą nebeliktų nė vienos bendro naudojimo patalpos, dėl to būtų išvengta galimų prielaidų konfliktams tarp bendraturčių atsirasti, kurie šalims teikiant paaiškinimus buvo akivaizdūs. Teismas norėtų pastebėti, kad teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis šie bendraturčiai, taip pat du ankstesni bendraturčiai – ieškovių ir atsakovo sesuo J. Ž., brolis G. Š. bei tuo metu dar gyvas jų tėvas P. Š. yra bylinėjęsi dėl valdymo trūkumų pašalinimo, taip pat dėl žalos ir nuostolių atlgyinimo; ieškovai J. Ž., P. Š. ir G. Š. ieškinius atsiėmė (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-907-569/2006 ir Nr. 2-274-362/2007). Ieškovių siūloma naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais siekiama ne išspręsti ginčus tarp bendraturčių, bet juos paaštrinti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo akivaizdi ieškovių ir atsakovų konfliktinė situacija, tuo tarpu sutuoktiniai atsakovai tarpusavyje sutaria gerai, ieškovės taip pat tarpusavy sutaria gerai, nekonfliktuoja, rastų bendrą kalbą planuodamos atsidalinti ar parduoti joms priklausančias dalis. Nei teismo posėdžių metu nei nuvykus apžiūrėti namo į vietą ieškovės nepasisakė kaip pageidautų, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka, jei joms atitektų antrasis namo aukštas, kategoriškai reikalavo šį aukštą paskirti atsakovui, o joms pirmąjį namo aukštą. Nuvykus apžiūrėti gyvenamąjį namą į vietą, yra techninė galimybė antrame aukšte ieškovėms siūlomą pereinamą kambarį atitverti, tačiau taip sumažėtų šio kambario plotas. Teismas nori pastebėti, kad gyvenamasis namas, kuriam siūloma nustatyti naudojimosi tvarką, turi daug pereinamų kambarių, todėl tai, kad paskyrus ieškovėms kambarius, vienas jų būtų pereinamas, negali nulemti kitų labiau atitinkančių visų bendraturčių naudojimosi namu kriterijų.
Atsakovų pasiūlytame projekte, labiau nei ieškovių projekte, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vienos šalies teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog pagal ieškovių pateiktą projektą atsakovai iš pirmo aukšto jiems pasiūlytų 1-6 patalpų į antro aukšto patalpas galėtų patekti tik išėję į lauką, tas pats ir dėl ieškovės G. K. kliūčių patekti pirmame aukšte į vonia, tualetą, kur ji turėtų vaikščioti per J. S. kambarį ar per lauką, o visą pirmą aukštą paskyrus ieškovėms, kurių dalis nuosavybėje yra mažesnė, kiekvienas aukštas galėtų būti naudojamas atskirai. Be to taip būtų ir lengviau atsidalinti ir/ ar parduoti už didesnę kainą bendraturčių turimas dalis, be to, esant racionaliai nustatytam naudojimosi tvarkos variantui tiek pirmąjį tiek antrąjį namo aukštą galima būtų naudoti visiškai atskirai, atskirai šildyti, atskirai mokėti mokesčius už elektrą, dujas ir kt., taip būtų išvengta konfliktinių situacijų tarp bendraturčių. Kadangi ieškovėms net sudėjus jų abiejų dalis priklauso mažesnė dalis gyvenamo namo, joms turinti tekti naudotis dalis jau vien dėl to negali būti vertingesnė nei atsakovų.
Reikia pažymėti, kad atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos variantas atitinka ir faktinį naudojimąsi gyvenamuoju namu, kadangi atsakovai pirmuoju namo aukštu naudojasi nuo 2006 m. kovo 1 d. tiek kaip bendraturtis, tiek kaip tėvo P. Š. globėjas ir turto administratorius (I t. 121, 139-141 b.l.), o nuo to laiko namu nesinaudoja ieškovė G. K., kuri turi kitą būstą, kuriame gyvena (I t. 139-140 b.l.). Kaip pripažino ieškovė J. S. jai tapus namo bendraturte ji tuo namu visai nesinaudojo, ji taip pat turi kitą būstą, kuriame gyvena (I t. 139 b.l.). Kadangi atsakovai gyvena pirmame namo aukšte, jie raktus bendraturtėms ieškovėms siūlė nuo antro namo aukšto. Ieškovės neginčijo, kad būtent atsakovai, kurie naudojosi minėtu gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius, rūpinosi, kad namas būtų šildomas žiemos metu, ieškovės prie namo mokesčių neprisidėjo (I t. 80-100 b.l.). Atsakovai kompensacijos iš ieškovių už joms priklausančios namo dalies išlaikymą teismo nereikalavo. Namo pirmame aukšte, sugedus ankstesniajam šildymo katilui, šiemet atsakovai pastatė naują katilą, pateikė teismui įrodymus kiek kainavo pats katilas ir jo montavimo darbai (II t. 15-21 b.l.). Antruoju namo aukštu naudojosi namo bendraturtės J. Ž. dukros, kurioms motina perleido savo dalį, kurių tą viena (A. Ž.) teisme paliudijo, ką patvirtina byloje esanti medžiaga (I t. 140-141,145-163 b.l.). Buvęs bendraturtis ieškovių ir atsakovo brolis G. Š. po namo dalies paveldėjimo tuo namu taip pat nesinaudojo, ką paliudijo teisme (I t. 164-184 b.l.). Tiek paveldėjimo pagal įstatymo liudijimas, tiek kiti sandoriai, kuriais atsakovai ir ieškovės yra įgijusios jiems priklausančias ginčo gyvenamojo namo dalis yra galiojantys ir nenuginčyti.
Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, tarpusavyje šalims susitarti nepavyko, atsakovų teismui priešieškiniu pasiūlytas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos variantas labiau atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus, gyvenamojo namo aukštai gali būti naudojami kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl tenkintinas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi šiuo namu tvarkos nustatymo, ieškovių ieškinį šioje dalyje atmetant (CPK 178 str., 185 str., CK 4.75 str.).
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Kaip jau minėta žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, taip pat ūkinis pastatas ir garažas, esantys P. C. g. 90A, Šiaulių m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovėms G. K. ir J. S. priklauso po 12/60 dalių (viso 24/60 dalys) žemės sklypo ir pastatų, o atsakovams G. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso viso 36/60 dalys minėto žemės sklypo ir pastatų (I t. 72-77 b.l.).
Iš šalių paaiškinimų ir jų siūlomų naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais ūkiniu pastatu bei garažu naudojimosi tvarkos variantų, nurodytų prie ieškinio ir priešieškinio pridedamų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų, parengtų A. S. IĮ, matyti, kad tarp šalių nėra ginčo, kuriuo pastatu turėtų naudotis ieškovės ir kuriuo atsakovai, t.y. jie sutinka, kad garažu, u/ n (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtu indeksu 4G1 /p, naudotųsi ieškovės, o ūkiniu pastatu, u/n (duomenys neskelbtini), o plane pažymėtu indeksu 3I1/p, naudotųsi atsakovai (I t. 110, 131 b.l.), todėl nustatytina ir tokia šių pastatų naudojimos tvarka. Šalys taip pat prašo bendram naudojimuisi palikti ir įvažiavimą prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, taip pat po vieną metrą, einantį palei gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kas atitinka teisės aktų normas, nustatančias pastastų naudojimosi priešgaisrinius ir kitus reikalavimus. Šis ieškovių ir atsakovų planuose pažymėtas plotas paliekamas bendram šalių naudojimui.
Tarp šalių kilo ginčas dėl likusios žemės sklypo dalies naudojimosi, kuri kaip nuvykus apžiūrėti žemę į vietą, paaiškėjo, kad visa gali būti dirbama žemė, nėra užkrauta nereikalingais daiktais. Šalys siūlo skirtingus šios žemės naudojimosi nustatymo variantus pagal jų pateiktų sklypų planus, kuriuose pažymėta, kurioje konkrečioje vietoje ir kam naudojimuisi turėtų atitekti žemė. Ieškovės siūlo ieškovei G. K. paskirti 121,4 kv. m. dalį, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovių pateiktame plane pažymėtą žalios spalvos punktyrine linija, ieškovei J. S. taip pat paskirti 121,4 kv. m. dalį, plane pažymėtą žalios spalvos punktyrine linija, o atsakovui G. Š. paskirti 364,2 kv. m. dalį, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo lentelėje pažymėtą raudonos spalvos punktyrine linija (I t. 110 b.l.). Iš ieškovių pateikto žemės sklypo plano reikia suprasti, kad ieškovėms prašoma paskirti naudojimuisi to paties ploto tą pačią žemės sklypo dalį. Ieškovės nori, kad joms atitektų šiuo metu atsakovų įdirbta žemė, o atsakovams – žemė prie gyvenamojo namo. Atsakovai siūlo priešingai – ieškovėms paskirti naudotis žemę, esančią prie gyvenamojo namo, atsakovams prašoma palikti individualiam naudojimui žemės sklypo, dalį, atsakovų pateiktame plane pažymėtą raudona spalva, 173 kv.m. ploto, o ieškovėms pažymėtą žalia spalva, 118 kv.m. ploto (I t. 131 b.l.). Atsakovų teigimu nors šiuo metu žemė, esanti prie gyvenamojo namo, yra užsėta žole, tačiau ši žemė gali būti dirbama ir joje esant reikalui, galima sodinti augalus. Atsakovai jų naudojimuisi prašomą paskirti žemę yra įdirbę, šioje žemėje jie yra pasodinę vyšnaičių (II t. 24 b.l.). Ieškovės plačiau nekomentavo, kodėl būtent joms šiuo metu įdirbtą žemę reikia priskirti.
Ieškovių pateiktame žemės sklypo plane žalia spalva pažymėtas plotas yra 109,10 kv.m. žemės ploto pridėjus žemę po pastatu, pažymėtu indeksu 4 g1/p, t.y. garažu (ūkiniu pastatau), o raudona spalva žemės sklypo plane pažymėtas plotas yra 181,90 kv.m. žemės ploto pridėjus žemę po pastatu, pažymėtu indeksu 3I1/p, t.y. ūkiniu pastatu. Ieškovių ieškinyje nurodyti prašomos priskirti žemės naudojimuisi plotai – ieškovėms 121,4 kv. m., atsakovui 364,2 kv. m. (I t. 104-105 b.l.) neatitinka jų pateiktame žemės sklypo plane nurodytų plotų, taip pat bendraturčių nuosavybės teise turimų tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo dalių. Vėlgi žemės sklypo naudojimosi tvarką prašoma nustatyti tik atsakovui G. Š., nors šio sklypo bendrasavininkė taip pat yra atsakovė V. Š.. Atsakovų priešieškiniu siūlomame nustatyti žemės naudojimosi variante nurodyti plotai - atsakovams 173 kv.m. ploto, o ieškovėms 118 kv.m. ploto -sutampa su jų žemės sklypo plane pateiktais plotais, be to atitinka bendraturčių nuosavybės teise turimų tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo dalis (I t. 129-130, 131 b.l.). Atsakovai siūlo žemę po ūkiniais pastatais palikti naudoti tiems, kam bus palikta naudotis atitinkamą ūkinį pastatą, taip pat plane žalia spalva pažymėtą žemę siūlo bendrai nustatyti naudoti ieškovėms, nes šios nepasisakė kuria priešieškiniu siūloma žemės sklypo dalimi norėtų naudotis, be to, ir pačiame ieškinyje ieškovės neišskiria, kuri kuria joms naudotis priskirtina žemės dalimi norėtų naudotis. Atsakovai kaip sutuoktiniai jiems prašo priskirti bendrai naudotis žemės dalį, jų pateiktame plane pažymėtą raudona spalva.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčių pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, įstatymas reikalauja vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje.
Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, bei išklausęs šalių paaiškinimų, apžiūrėjęs žemės sklypą vietoje, sprendžia, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo valdos paskirstymo planas geriau atitinka visų bendraturčių interesus turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais, labiau atitinka bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių dydžius, taip pat šalims nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2008, 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009, kt.). Jame yra numatytas įvažiavimas į kiemą, galimas pakankamas priėjimas prie bendraturčiams priklausančio gyvenamo namo ir ūkinių pastatų, kuriuos prašoma palikti bendraturčių bendram naudojimui. Atsakovų siūlomu patvirtini planu yra beveik nekeičiama susiklosčiusi faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka, t. y. atsakovų pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja šiuo metu, t.y. atsakovų įdirbta žemė ir jų vaismedžiais užsodinta žemė paliekama atsakovų naudojimuisi, nekeičiamas esamo įvažiavimo plotas, priėjimas prie pastatų ir kitas bendro naudojimo plotas, tiek ieškovėms tiek atsakovams sudaroma galimybė prieiti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų pastatų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo valdos paskirstymo planas geriau atitinka bendraturčių interesus ir teisės aktų reikalavimus, todėl tvirtintinas, tenkinant priešieškinio reikalavimus, o ieškovių ieškinį šioje dalyje atmetant (CPK 185 str., CK 4.75 str.).
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šį šalių ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais – 143,00 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (I t. 61, 71, 101 b.l.). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai nepateikė teismui jų atstovavimo išlaidas ir kitas išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 13,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovių, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 4.75 str., CPK 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį.
Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią:
G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui perduoti gyvenamojo namo patalpas, esančias pirmajame pastato aukšte: 1-1 - 1,99 kv.m. ploto, 1-2 - 4,51 kv.m. ploto, 1-3 - 7,88 kv.m. ploto, 1-4 - 12,94 kv.m. ploto, 1-5 - 20,13 kv.m. ploto, 1-6 - 9,33 kv.m. ploto, 1-7 - 5,67 kv.m. ploto, 1-9 - 7,42 kv.m. ploto, 1-10 -3,24 kv.m. ploto, viso - 73,11 kv.m. ploto patalpas;
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui perduoti gyvenamojo namo patalpas, esančias antrajame pastato aukšte: 2-5 - 1,40 kv.m. ploto, 2-1 - 5,38 kv.m. ploto, 2-2 - 5,27 kv.m. ploto, 2-3 -15,97 kv.m. ploto, 2-4 -11,87 kv.m. ploto, 2-6 - 8,11 kv.m. ploto, viso - 48,00 kv.m. patalpas.
Nustatyti ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią:
G. Š. ir V. Š. naudojimui perduoti ūkinį pastatą u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3I1/p;
G. K. ir J. S. naudojimui perduoti pastatą (garažą), u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4Gl/p;
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią:
G. Š. ir V. Š. individualiam naudojimui perduoti žemės sklypo dalį, atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame A. S. IĮ, pažymėtą raudona spalva, 173,00 kv.m. ploto, tame tarpe raudona spalva pažymėtą žemę po ūkiniu pastatu, u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3I1/p;
G. K. ir J. S. individualiam naudojimui perduoti žemės sklypo dalį, atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame A. S. IĮ, pažymėtą žalia spalva, 118,00 kv.m. ploto, tame tarpe žalia spalva pažymėtą žemę po ūkiniu pastatu (garažu), u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4Gl/p;
G. Š. ir V. Š. bei G. K. ir J. S. bendram naudojimui perduoti likusią žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dalį.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 143,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,60 Lt (trylika litų ir 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.