- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-69-368/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui G. R. dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. D. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. R. 1179,00 Lt nuostolius ir 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį sudarė su atsakovu žodinę sutartį dėl ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus remonto. Teigė, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai, dėl to ieškovė patyrė nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Radviliškio rajono apylinkės teismui, ir jį su priedais grąžino ieškovei. Nurodė, kad ieškinys atsakovui pareikštas dėl rangos sutarties nevykdymo ir su tuo susijusiais nuostoliais. Pažymėjo, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas atsirado iš šalių sutartinių santykių. Pabrėžė, kad nebuvo sudaryta rašytinės sutarties, kurioje tiksliai numatyta įvykdymo vieta ar išspręstas klausimas dėl teismingumo iškilus ginčui, todėl teismas sprendė, jog ieškovė negali remtis nei CPK 30 straipsnio 6 dalimi, nei CPK 30 straipsnio 9 dalimi, o ieškinį turi teisę pateikti pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį apeliantė A. D. prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškinys pareikštas pagal žalos padarymo vietą. Tvirtinama, kad tai, jog sutartis nebuvo rašytinės formos, nepaneigia jos sudarymo fakto. Pažymima, kad apeliantė yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tada, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.).
Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys atsakovui pareikštas ne dėl deliktinės atsakomybės, o dėl statybos rangos sutarties netinkamo vykdymo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas atsirado iš sutartinių, o ne iš deliktinių santykių.
Nors apeliantė teigia, kad turi teisę reikšti ieškinį, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta alternatyvia teritorinio teismingumo taisykle, t. y. pagal sutarties įvykdymo vietą, tačiau aiškinant įstatymo formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, jog pagal CK 6.52 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginius dėl rangos sutarties įvykdymo vietos, todėl skundo teiginiai dėl žodinio susitarimo sąlygų laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
Teismas atmeta apeliantės skundo teiginius dėl žodinės sutarties formos ir pažymi, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį, be kita ko, lemia susitarimo sąlygos, o nagrinėjamu atveju ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepagrindė savo skundo teiginių dėl sutarties sąlygų ir jos įvykdymo vietos, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.