Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui G. Z. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – institucija ir Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius), dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius rašytinėje išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir išlaikyti savo vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė M. Z. ir atsakovas G. Z. yra nepilnamečių vaikų T. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Jų santuoka buvo nutraukta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu. Nepilnamečiai T. Z. ir L. Z. šiuo metu gyvena kartu su mama.

6. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1750-761/2022 patvirtino ieškovės ir atsakovo 2022 m. balandžio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3.2 punkte G. Z. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams T. Z. ir L. Z. išlaikymą po 150 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į M. Z. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15 dienos.

7. Nustatyta, kad atsakovas sutarto išlaikymo sūnui ir dukrai savanoriškai nemoka. 2024 m. vasario 8 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, dėl išlaikymo vaikams išieškojimo. Išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė Asta Pliuškevičienė, kuri patvarkymą dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš G. Z. darbo užmokesčio ir kitų prilygintų pajamų pateikė vykdyti UAB „W“ ir UAB „C.L.“. Iš G. Z. yra išieškomas indeksuotas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 185 Eur kiekvienam vaikui.

8. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties ( CK 3.201 straipsnis).

9. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nuo teismo sprendimo priėmimo, tai yra nuo 2022 m. gegužės 5 d., nustatyta, kad ji 2022 m. spalio 3 d. nusipirko nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas buvo įsigytas paimant būsto kreditą, taip pat vartojimo kreditą gyvenamųjų patalpų remontui. Negrąžintų kreditų likutis sudaro apie 133 000 Eur. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, kuri buvo įgyta dar santuokos metu. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Jos mėnesio pajamas sudaro apie 1200 Eur. Šiuo metu ieškovė kartu su vaikais gyvena Telšių mieste, jos sugyventiniui priklausančiame name.

10. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad jis nuo 2023 m. sausio 21 d. dirba įmonėse UAB „C.L.“ ir UAB „W“. Jo darbo vieta yra Vokietijoje. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis ir kitos išmokos (dienpinigiai). Pajamų dydis nėra pastovus, tačiau vidutiniškai jos siekia apie 2000 Eur. Iš viešųjų registrų nustatyta, kad G. Z. Lietuvos Respublikoje neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Jis kitų išlaikytinių neturi.

11. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sūnui ir dukrai dydis turi būti padidintas, nes nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, šalies ekonominė padėtis, o atsakovas savanoriškai didesnio išlaikymo neteikia.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnametis T. Z. šiuo metu yra trylikos metų amžiaus, o L. Z. – devynerių metų amžiaus. Jie mokosi (duomenys neskelbtini), T. – 6 klasėje, L. – 4 klasėje. Šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) centrą, dukra – šokių būrelį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikui, kaip ir kiekvienam žmogui, yra reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams, odontologo paslaugoms, būstui. Kiekvienam vaikui būtinos lėšos jo ugdymui, papildomam lavinimui, pramogoms, laisvalaikiui.

14. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad kiekvieno vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei patvirtinta minimalios mėnesinės algos suma – 777 Eur. Teigė, kad vieno vaiko išlaidas maistui (pusryčiams, vakarienei ir savaitgaliui) sudaro 250 Eur; maitinimas mokykloje - 110 Eur (po 5 Eur per dieną); viršutinei sezoninei aprangai ir avalynei - 50 Eur; apatiniams rūbams, kojinėms - 10 Eur; vaistams, vitaminams - 15 Eur; odontologo paslaugoms - 30 Eur; higienos priemonėms (namų valymui, šampūnai, kondicionieriai, kirpėjo paslaugos ir kt.) - 30 Eur; kanceliarinėms ir mokyklos priemonėms - 25 Eur; uniformai, sportinei aprangai ir sportinei avalynei - 30 Eur; smulkioms laisvalaikio išlaidoms - 30 Eur; pramogoms (pvz., kino filmai, spektakliai, atostogos) - 50 Eur; šventinėms išlaidoms (draugų gimimo dienos, šventės mokykloje) – 30 Eur; išlaidos už būsto šildymą, elektrą, vandenį, televiziją, internetą, „Netflix“ abonentą, playstation prenumeratą, būsto paskolą bei paskolą, kuri buvo imta būsto gerinimui ir kt. – apie 295,75 Eur vienam vaikui tenkanti išlaidų dalis.

15. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jų sveikatos būklę, lankomas mokymo ir ugdymo įstaigas, jų gebėjimus, aplinkybę, kad vaikai gyvena tik su mama, teismas ieškovės nurodytas išlaidas maistui, higienos priemonėms, vaistams, odontologo paslaugoms, mokymo ir ugdymo priemonėms pripažįsta būtinomis vaiko išlaidomis. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra neprotingos ar per didelės. Nors atsakovas teigė, kad šie vaikų poreikiai gali būti tenkinami skiriant mažesnę pinigų sumą, tačiau jis negalėjo nurodyti konkrečios pinigų sumos reikalingos vaikų išlaikymui. Atsakovas patvirtino, kad jis apie tris metus gyvena Vokietijoje ir gerai nežino kokios yra maisto, rūbų, avalynės, uniformų kitų prekių ar paslaugų kainos Lietuvoje, pastaruoju metu vaikams nėra pirkęs jokių konkrečių prekių ar daiktų, nėra mokėjęs už vaikams teikiamas paslaugas ir pan. Svarbu tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko bendravimo, saviraiškos pomėgiams ir tam reikalinga skirti lėšų.

16. Tačiau teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad ieškovės nurodytos 90 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį vaiko aprangai (avalynei, rūbams, uniformai ir pan.), 110 Eur išlaidos vaiko laisvalaikiui, pramogoms ir šventėms bei 295,75 Eur išlaidos būstui yra nepagrįstai didelės ir jos mažintinos. Teismas pripažįsta, kaip būtinas išlaidas vaiko aprangai – 70 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 40 Eur, o būstui – 30 Eur. Viso teismas pripažįsta, kad T. Z. ir L. Z. būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 600 Eur suma per mėnesį.

17. Ieškovė į vaikų būsto išlaidas įtraukė mokamas įmokas už būsto bei vartojimo kreditus. Teismas sutinka su atsakovu, kad jis neprivalo mokėti šių ieškovės išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad būsto kredito įmokos negali būti įtrauktos į išlaikymo sumą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-267/2020). Pažymėtina, kad už gautą kreditą ieškovė įgijo būstą savo, o ne vaikų asmeninei nuosavybei. Kredito sutartis sudaryta ieškovės vardu, ir vaikai neturi pareigos mokėti kredito įmokų. Būsto ir vartojimo kredito išlaidos vertinamos kaip ieškovės finansiniai įsipareigojimai, o ne vaikų būtinosios išlaidos. Tokiu būdu ieškovė gausina ir gerina savo turtą.

18. Teismas atmeta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis neprivalo mokėti didesnio išlaikymo vaikams, nes ieškovė jam neteikia įrodymų apie panaudotas vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Ši aplinkybė yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, jog sūnaus ir dukros poreikiams patenkinti reikalinga ne didesnė nei minimalioji mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudaro apie 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių siekia – 1038 Eur), todėl ji neprivalo teikti detalius įrodymus apie vaikų išlaidas.

19. Ištyrus šioje byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad po teismo sprendimo pasikeitė ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiai. Po teismo sprendimo praėjo beveik treji metai. Akivaizdu, kad vaikams augant, kartu didėja ir jų poreikiai. Padidėjo išlaidos vaikų maitinimui, rūbams, avalynei, odontologo paslaugoms. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių vaikų amžius, jų poreikiai, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, yra pagrindas teigti, kad iš atsakovo išieškomas 150 Eur išlaikymas sūnui ir dukrai, nors ir jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, neatitinka vaikų interesų ir yra nepakankamas tenkinti jų būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, būstui, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui. Atsakovas savo noru neteikia vaikams papildomo išlaikymo. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

20. Taigi, nustačius, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 600 Eur suma mėnesiui, atsižvelgiant, kad šalių pareigos išlaikyti vaikus lygios, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui ir dukrai po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, todėl privalo tenkinti ne tik fiziologinius savo vaikų poreikius, bet ir kitus būtinus jų poreikius. Atsakovas turi galimybę rinktis darbą bet kurioje valstybėje, bet kuriuo paros metu, kai tuo tarpu ieškovė, su kuria gyvena vaikai šios privilegijos neturi. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

21. Nustatyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė šiuo metu ieškovei moka po 122,50 Eur išmoką kiekvienam vaikui (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą vaikus auginantiems tėvams, tenkinant vaikų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

22. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių sūnus ir dukra nuolatos gyvena tik su ieškove, atsakovas su vaikais nebendrauja, todėl ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl teismas iš nustatytų vaiko poreikių sumos neatima pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumos. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

23. Padidintas išlaikymas vaikams priteistinas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 28 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Nustatytina, kad atsakovas priteistą išlaikymą kiekvieną mėnesį turi sumokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą.

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Naikintina nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2025 m. vasario 3 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. Z. ir L. Z. priteisimas.

26. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovė ir atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes tokio pobūdžio bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis).

29. Iš atsakovo valstybei priteistas 81,00 Eur žyminis mokestis (300 Eur × 12 mėn. = 3600 Eur × 3 % = 108 Eur × 75%).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1750-761/2022, patvirtintos 2022 m. balandžio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, 3.2 punktą ir priteisti iš G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui T. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai L. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad G. Z. priteistą išlaikymą kiekvieną mėnesį turi sumokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos į M. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą.

Priteisti iš G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.