- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-95-307/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00081-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Albinas Bielskis (pran.), Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per tą laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
A. P. pagal 216 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Iš A. P. UAB Medicinos bankui priteista 374 877,78 Lt turtinei žalai atlyginti. UAB Medicinos banko civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti į banko pajamas atskaitytas sutartyse numatytas palūkanas – 25 122,22 Lt, taip pat 1 388 Lt banko patirtas išlaidas už antstolio paslaugas, 2 016 Lt banko patirtas išlaidas už notaro paslaugas bei 6 % metines palūkanas, palikta nenagrinėta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. P. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. M., organizavo sukčiavimą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 28 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė panaudoti realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančią, o reikalingą nusikalstamai veikai nuslėpti UAB meno galeriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi kaip vienintelis akcininkas 2007 m. liepos 16 d. buvo paskirtas M. M., siekdamas nuslėpti savo tiesioginį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 28 d. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. Z. dėl tarpininkavimo paslaugų ir inicijavo 2008 m. gegužės 28 d. finansinio tarpininkavimo sutarties Nr. 2008/05/FTV-56, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti konsultacijas dėl trumpalaikio finansavimo gavimo apyvartinėms lėšoms, parengti reikiamą informaciją (dokumentus), būtiną finansavimui gauti, bei atstovauti UAB meno galeriją „(duomenys neskelbtini)“ komerciniuose bankuose už sutartyje numatytą 25 000 Lt mokestį, sudarymą užsakovo – UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą direktoriaus M. M. vardu, sutarties aprašomojoje dalyje nurodęs savo kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini)), šią sutartį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku pateikė pasirašyti M. M., po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims pavedė paruošti privalomus pateikti kredito įstaigai UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, finansinės būklės ir jos rezultatų dokumentus, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai melagingus finansinius duomenis, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis šiuos parengtus dokumentus pateikė pasirašyti UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. M., o pastarasis šiuose dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir tokiu būdu suklastojo 2008 m. gegužės 26 d. trumpą UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veiklos pristatymą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. balansą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. mokėtinų sumų iššifravimą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. gautinų sumų iššifravimą, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ pinigų srautus, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) prognozines ataskaitas, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ prognozinius balansus, 2008 m. balandžio 30 d. paraišką 400 000 Lt sumai, po to šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kurie, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, jo, t. y. A. P., pateiktus dokumentus perdavė UAB „Medicinos bankas“ Centro filialo direktorei R. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 2 d. jis kartu su M. M., kuris vykdė A. P. nurodymus, atvyko į UAB „Medicinos bankas“ Centro filialą, (duomenys neskelbtini), kur UAB „Medicinos bankas“, atstovaujamas Centro filialo direktorės R. M., iš UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. M., pasirašę vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68828 įgijo paprastąjį vekselį VEK_68828 100 000 Lt sumai už 94 283,33 Lt, vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68808 įgijo paprastąjį vekselį VEK_68808 100 000 Lt sumai už 94 283,33 Lt, vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68848 įgijo paprastąjį vekselį VEK_68848 100 000 Lt sumai už 93 155,56 Lt, vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68868 įgijo paprastąjį vekselį VEK_68868 100 000 Lt sumai už 93 155,56 Lt, bendrai 374 877,78 Lt sumai, o 2008 m. birželio 2 d. UAB „Medicinos bankas“ pervedus į UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vekselio sumas pagal sudarytus sandorius, t. y. 374 877,78 Lt, jis kartu su M. M. apgaule savo naudai įgiję svetimą didelės vertės turtą, tą pačią dieną atliko finansinę operaciją (kodas 42510476) pervesdami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt pagal tarpininkavimo sutartį Nr. 2008/05/FTV-56, o likusią sumą, t. y. 348 403,00 Lt, pagal čekį Nr. 124576 išgrynino UAB „Medicinos bankas“ Centro filialo, (duomenys neskelbtini), kasoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.
Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės atkartodamas savo byloje duotų parodymų turinį teigia, jog pinigų, kurie buvo gauti iš UAB „Medicinos bankas“, jis negavo ir jų nenaudojo. Pinigus paėmė kiti asmenys, kurie byloje buvo apklausti liudytojais - V. Č. ir M. M. Pastarojo liudytojo parodymai, apelianto vertinimu, prieštarauja visų kitų liudytojų parodymams ir bylos aplinkybėms. Pirminiuose savo parodymuose M. M. net neužsiminė apie V. Č. ir tik apklausiamas trečią kartą, kai byloje buvo nustatyta, kad į banką atėjo trys vyrai, jis prisiminė V. Č. Tai, nuteistojo nuomone, leidžia spręsti apie jų bendrą veikimą, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Be to, šis liudytojas yra miręs, o pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo apklaustas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo atkreiptas dėmesys į UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ savininko, vadovo ir sumanytojo G. K. ir V. Č. santykius, jie pažįstami nuo mokyklos laikų, o su apeliantu susipažino vėliau. Apeliantas teigia, kad būtent G. K. suorganizavus V. Č. atėjo į banką pasiimti pinigų.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Z. firma yra dukterinė UAB „Medicinos bankas“ įmonė. Bankas siunčia pas A. Z. savo klientus, kad jis tarpininkautų paskolos gavimo klausimais. A. Z. sutvarko dokumentus, o po to pasirašomi vekseliai. A. Z. atlygis yra 25 000 Lt, o jis pasirašo 400 000 Lt vekselį. Tai patvirtina, kad A. Z. taip pat gali būti prisidėjęs prie nusikalstamos veikos. Nuteistojo duotus parodymus patvirtino liudytojai G. D. ir J. V. S.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jo veiksmai šioje byloje galėjo būti kvalifikuoti nebent pagal BK 207 straipsnį, nes byloje buvo nustatyta, jog pinigines lėšas buvo siekiamos įgyti verslui, o ne savo ar kitų naudai. Byloje nebuvo nustatyta apgaulė siekiant gauti pinigines lėšas, todėl jo veiksmuose nėra ir BK 207 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi kreditą buvo siekiama gauti verslo kūrimui nenaudojant apgaulės.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad civilinis ieškinys šioje byloje buvo pareikštas nepagrįstai, nes už šią paskolą su banku atsiskaitinėja A. Z. Bankas neturėtų reikalauti to, ką kitas asmuo jau yra grąžinęs ar žada grąžinti, o apygardos teismas turėjo atsižvelgti į civilinėje byloje priimtą sprendimą, kadangi civilinėje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai turėjo esminę įtaką ir prejudicinę galią sprendžiant civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą baudžiamojoje byloje. Buvo pažeistas teisės principas non bis in idem, kuris reiškia, jog asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apygardos teismo nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, byloje nebuvo pašalintos abejonės, kurios turėjo būti aiškinamos jo naudai. Apygardos teismas, tinkamai neišanalizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningą loginę visumą, nenurodęs iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančios medžiagos, ir kartais net iš esmės iškreipdamas jų turinį, padarė neteisingas išvadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (8 t., b. l. 1-10).
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių kitų liudytojų parodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad A. P. kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistasis atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo jų visumos.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Nuteistasis A. P. neigia savo kaltę, teigia, kad iš UAB „Medicinos bankas“ pinigų negavo ir jų nenaudojo, pinigus paėmė kiti asmenys – V. Č. ir M. M., o skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir prieštaringais teisiamajame posėdyje perskaitytais mirusio liudytojo M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Liudytojas M. M. iš tikrųjų apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminio tyrimo metu jis mirė (mirties data 2011-04-23). Dėl to pirmosios instancijos teismas (nors tiesiogiai nuosprendyje to nenurodė), apklausęs teisiamajame posėdyje visus liudytojus, perskaitęs rašytinius bylos duomenis, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalimis, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. liepos 28 d. duotus liudytojo M. M. parodymus (2 t., b. l. 7-11, 14-18). Apygardos teismas vertino ir tikrino liudytojo M. M. parodymuose nurodytas aplinkybes, nuteistojo ir liudytojų parodymus analizavo, lygino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatavo, kad liudytojo M. M. parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumą ir teisingumą, todėl teismas pagrįstai jais grindė nuteistojo A. P. kaltę. Nors pirmosios apklausos metu M. M. neužsiminė apie V. Č., apie jį paminėjo tik antroje apklausoje, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo M. M. parodymus vertinti kritiškai ir spręsti apie jų bendrininkavimą nusikalstamojoje veikoje, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. M. M. abejose apklausose davė iš esmės nuoseklius parodymus, antroje apklausoje patvirtino pirminius parodymus, o papildomų aplinkybių nurodymas antros apklausos metu negali būti vertinamas kaip prieštaravimas ankstesniems parodymams. Liudytojo M. M. parodymuose esantys duomenys patvirtina teisme apklaustų liudytojų V. Č., A. Z., S. Š., J. P., R. M., D. Š. parodymus, rašytinius bylos duomenis. Apygardos teismas BPK nustatyta tvarka ištyrė visus bylos duomenis ir galėjo jais remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Apklaustas 2012-02-29 ir 2013-11-25 teisiamuosiuose posėdžiuose liudytojas V. Č. parodė, kad A. P. jam buvo skolingas 39 000 Lt. Buvo UAB „Medicinos bankas“ patalpose, kai A. P. ėmė kreditą UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Dar dalyvavo A. P. ir M. M., pastarasis pasirašinėjo dokumentus. Kai vekseliai buvo pasirašyti, jis, A. P. ir M. M. nuėjo į kasą, kur kasininkė išgrynino pinigus. A. P. prieš išmokant grynuosius pinigus, padarė pavedimą A. Z. įmonei už suteiktas paslaugas. Likusią sumą kasininkė išmokėjo grynais, A. P. iš savo lagaminėlio išsitraukė 2 maišelius, į kuriuos sudėjo pinigus. Po to A. P. paskambino savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei ir paklausė, kaip padaryti pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant grąžinti skolą. Gavęs buhalterės nurodymus, jis išsiėmė pinigus iš maišo, atsiskaičiavo ir išėjo į kitą salę, į savo sąskaitą įnešė pinigus ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimą. Kai grįžo iš kitos salės, pinigų į maišą negrąžino. Netrukus, dar būnant banke, jis iš banko darbuotojos sužinojo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą jau pervesti pinigai. Iš banko jis, A. P. ir M. M. išėjo kartu, likusius pinigus nešėsi A. P. arba M. M., jo akivaizdoje A. P. niekam jokių pinigų neperdavinėjo. Kur A. P. panaudojo likusią pinigų sumą, jis nežino, tik girdėjo pastarąjį kalbant, kad turi daug skolų. Mano, jog A. P. jam skolą – 39000 Lt grąžino būtent iš tų pinigų, kuriuos išmokėjo bankas pagal vekselius ir, kuriuos jis išgrynino banko kasoje. Daugiau pinigų iš A. P. ir M. M. jis negavo. Suprato, jog A. P. pinigus pasiskolino iš UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigojo juos grąžinti. Bankas prieš išduodamas paskolą kalbėjosi ir derinosi su A. P., o ne su M. M. Žinojo, jog. M. M. buvo statytinis direktorius. M. M. raštas, kur nurodyta, jog pinigus paėmė jis (A. Č.), neatitinka tikrovės. A. P. prašė jo paimti kreditą savo įmonės vardu ir už gautus pinigus padengti UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautą paskolą. Iš A. Z. sužinojo, jog A. P. jau tvarkė dokumentus paimti kreditą jo vardu, užstatant jo namą, dėl ko leidimo nedavė. Liudytojo V. Č. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 100-104, 6 t., b. l. 182-185), tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutapo ir buvo nuoseklūs (5 t., 160-163, 7 t., b. l. 122-124). Be to, juos patvirtina 2007-11-12 – 2007-11-12 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 35, iš kurio matyti, jog 2007-11-12 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 39000,00 Lt. Iš 2008-06-02 - 2008-06-02 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo Nr. 35 matyti, jog 2008-06-02 į gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 39000,00 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „2007 lapkričio 12 d. avanso grąžinimas 39000,00 Lt“ (2 t., b. l. 112-116). Nors teisminio nagrinėjimo metu V. Č. taip kategoriškai, kaip ikiteisminio tyrimo metu, netvirtino, jog išeinant iš banko likusius pinigus savo lagaminėlyje nešėsi A. P., o nurodė, jog negali tiksliai nurodyti, kas išsinešė likusius pinigus iš banko, tai buvo arba A. P., arba M. M., tačiau tai neturi reikšmės, nes byloje tiek iš V. Č. ir kitų liudytojų parodymų bei kitų įrodymų nustatyta, jog kreditą UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ vardu siekė gauti A. P., jis tvarkė dokumentus dėl kredito gavimo ir gautais iš banko pinigais laisvai disponavo (A. P. vos tik gavęs iš banko pinigines lėšas, pervedė jų dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Č. parodymus šioje dalyje vertino kaip siekį padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovė už atlygį teikė tarpininkavimo paslaugas gaunant kreditus iš bankų. Maždaug 2008 m. gegužės mėnesį A. P. pas jį kreipėsi su prašymu skubiai gauti 400 000 Lt kreditą A. P. įmonei UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko tarpininkauti, pasakė A. P., kokie dokumentai reikalingi, tačiau patarimų dėl dokumentų turinio neteikė. Pastarajam pateikus reikiamus dokumentus, pateikė juos UAB „Medicinos bankas“. Bankas paprašė jo asmeniškai laiduoti išduodamą paskolą, todėl jis paprašė A. P. laiduoti šią paskolą jam. A. P. sutiko. Pasitikėdamas A. P., jis sutiko laiduoti bankui. 2008-05-28 buvo pasirašyta finansinio tarpininkavimo sutartis Nr. 2008/05/FTV-56, tarp užsakovo UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-06-02 iš UAB „Medicinos bankas“ buvo gautas 400 000 Lt kreditas – 4 vekseliai po 100 000 Lt. Pasirašant vekselius jis nedalyvavo, vekselius banke pasirašė UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M.. Kam tiksliai buvo skirtos kredito lėšos, jis nežino, paraiškoje buvo nurodyta, kad įmonės reikmėms. Po kredito gavimo jis paprašė A. P. pasirašyti vekselį 400 000 Lt sumai, nenorėdamas prisiimti rizikos už UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“. A. P. minėtą vekselį pasirašė. A. P., prašydamas tarpininkauti gaunant kreditą UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad valdo minėtą įmonę, konkrečiai pasakydamas, kad įmonė priklauso jam. Visas tarpininkavimo sutartyje nurodytas sąlygas jis aptarė su A. P. Paėmęs sutartį, A. P. po kurio laiko grąžino su UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. parašais. Tarpininkavimo sutartyje tarp UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie užsakovo rekvizitų buvo įrašyti A. P. mobilaus ryšio telefono numeris bei elektroninio pašto adresas, dėl to, kad A. P. šiai bendrovei atstovavo, asmeniškai pateikė šios bendrovės visus reikiamus dokumentus. Dėl UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ kredito gavimo jis ir jo vadovaujamos įmonės darbuotojai bendravo tik su A. P. Apie tai, kad oficialiai UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja direktorius M. M., jis sužinojo tik pamatęs pastarojo pavardę užpildytoje paraiškoje. Asmeniškai M. M. nepažįsta. Kam buvo reikalingos kredito lėšos ir, kur jos vėliau buvo panaudotos, jis nežino. Dėl užmokesčio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas jis kalbėjosi su A. P., kuris su nurodyta suma sutiko. Už tarpininkavimo paslaugas UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ padarė 25 000 Lt pervedimą į jo vadovaujamos įmonės sąskaitą. Dėl nepadengtų vekselių jis su M. M. nebendravo, kalbėjo tiesiogiai su A. P., nes manė jį esant UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ savininku. A. P. nurodžius, kad kredito pinigus iš jo paėmė ir negrąžino V. Č., jis telefonu susisiekė su minėtu V. Č., kurio telefono numerį jam buvo davęs A. P. Pokalbio metu V. Č. paneigė ėmęs pinigus. Po to jis surengė Kaune savotišką akistatą tarp A. P. ir V. Č., pastarasis neigė paėmęs pinigus. Šio susitikimo metu jis suprato, kad A. P. meluoja ir tempia laiką. Liudytojo A. Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 71-72, 77-78, 86-89, 90-92, 93-94, 6 t., b. l. 169-171), tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs (5 t., 152-154, 7 t., b. l. 114-115). 2011-02-03 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos, A. Z. atpažino V. Č., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, įvardindamas pastarąjį Valdu (2 t., b. l. 90-92).
Siekiant patikrinti kaltinamojo A. P. bei liudytojų V. Č. ir A. Z. parodymus, teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys). M. M. parodė, jog nuo 2008-02-19 iki 2008-04-01 dirbo UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Šias pareigas jam pasiūlė bei įdarbino jo pažįstamas G. K., kuris paprašė laikinai vadovauti minėtai įmonei. Jo, kaip direktoriaus, pareiga buvo įvairių dokumentų, sutarčių pasirašymas, kuriuos gaudavo iš G. K. arba jo padėjėjo J. Š. Įmonei faktiškai vadovavo ir visus reikalus tvarkė G. K. UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje Vilniuje jis niekada nebuvo, pateiktus dokumentus pasirašinėdavo Kauno kavinėje, esančioje prekybos centre „Savas“, kur susitikdavo su paminėtais asmenimis, arba automobilyje. Paprastai nepasirašinėdavo dokumentų visai jų neskaitęs, tačiau nepamena, kokiomis aplinkybėmis pasirašė apklausos metu pateiktą tarpininkavimo sutartį Nr. 2008/05/FTV-56, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ trumpą veiklos pristatymą, balansus, finansines ataskaitas ir kitus dokumentus. Tarpininkavimo sutartyje nurodyti rekvizitai – telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), yra ne jo naudojami kontaktiniai duomenys. UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ne jis. Pirmą kartą apie A. P. jis išgirdo iš G. K., kai pastarasis pasakojo, kad pažįstamas A. P. nori parduoti žemės sklypą užsieniečiui, tačiau prieš parduodant reikia parengti detalųjį sklypo planą, o A. P. dėl kažkokių priežasčių negali naudoti savo piniginių lėšų. Todėl, pasak G. K., UAB meno galerijai „(duomenys neskelbtini)“ reikia paimti kreditą banke ir šiuos pinigus perduoti A. P. Jis suprato, kad A. P. šie pinigai reikalingi sklypo detalaus plano parengimui. 2008 m. vasario mėnesį jis Kaune susitiko su A. P. Susitikimo metu A. P. jam aiškino apie sklypo projektavimą. Antrą kartą jis su A. P. susitiko pavasarį, taip pat Kaune, tada kalbėjosi apie paskolos gavimą banke. Trečią kartą A. P. jis sutiko UAB „Medicinos bankas“ patalpose, kai UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ gavo 400 000 Lt kreditą. Banke su A. P. buvo kitas vyras, žemas, trumpai kirptais plaukais. Jie kartu užėjo į banką, jis ir A. P. susitiko su banko darbuotoja, jis (M. M.) pasirašinėjo ant įvairių dokumentų, kur jam rodė A. P. Pasirašinėjant prie stalo buvo jis, A. P. ir banko darbuotoja. UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą paprastai turėdavo G. K., tačiau gali būti, jog važiuojant į banką šis antspaudas buvo perduotas jam. Nuėjęs į kasą jis pasirašė čekyje, kad gavo pinigus, kasininkė išmokėjo didelę grynų pinigų sumą, kurią pasiėmė A. P., pinigus susidėjo į atsineštą krepšį. Atsiimant pinigus prie kasos buvo ir jo minėtas žemo ūgio vyras, trumpai kirptais plaukais. Jo akivaizdoje A. P. niekam pinigų neperdavė. Paskutinį kartą A. P. matė 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje, kai važiavo į UAB „Medicinos bankas“ rašyti prašymą dėl pinigų grąžinimo termino pratęsimo. Į banką jį nuvežė ir parvežė atgal A. P. Paaiškinimą banke jis rašė dalyvaujant A. P. ir banko darbuotojai, tekstą diktavo A. P., pastarojo nurodymu paaiškinime jis parašė, kad 2008-06-02 banke gautus pinigus jis atidavė V. Č., nors iš tikro pinigus paėmė A. P. Paaiškinimo tekstą jis surašė ant A. P. turėto lapo su UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, pats tą dieną antspaudo neturėjo. Nei A. Z., nei kitų jo įmonės darbuotojų jis nepažįsta, niekada nebuvo sutikęs, tačiau žino, kad A. Z. kaip kredito laiduotojas pasirašė banke ant vekselių (2 t., b. l. 7-11, 14-18). 2010-07-28 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos M. M. atpažino A. P. kaip asmenį, panašų į tą, apie kurį davė parodymus, įvardindamas pastarąjį A. P. (2 t., b. l. 19-21). 2010-07-28 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos, M. M. atpažino G. K. kaip asmenį, įdarbinusį jį UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei pateikdavusį jam pasirašyti įvairius minėtos bendrovės dokumentus (2 t., b. l. 22-24). 2010-07-28 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos, M. M. atpažino V. Č. kaip asmenį, panašų į tą, kuris buvo UAB Medicinos bankas, kai jis su A. P. gavo pinigus (2 t., b. l. 25-27).
Aplinkybę, jog visus reikalus, susijusius UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ kredito gavimu, tvarkė A. P. taip pat patvirtino liudytojai J. P., R. M., D. Š., S. Š.
Teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių byloje apklausti liudytojai M. M., A. Z., V. Č., J. P., R. M., D. Š., S. Š. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš kaltinamąjį A. P., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje aukščiau paminėtų liudytojų parodymai apie nusikaltimo faktines aplinkybes sutampa, jų parodymai nuoseklūs, aiškūs, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningą įrodomąją medžiagą bei atskleidžia nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Tai, kad G. K., UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ tikrasis savininkas, buvo pažįstamas su V. Č., nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, motyvuotai paneigė nuteistojo A. P. versiją, kad iš UAB „Medicinos bankas“ pinigų negavo ir jų nenaudojo, pinigus paėmė kiti asmenys – V. Č. ir M. M. Apygardos teismas pagrįstai nuteistojo iškeltą versiją laikė kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės bei ją paneigė liudytojų V. Č., A. Z. ir kitų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei byloje esantys dokumentai.
Apelianto teiginiai, jog A. Z. firma yra dukterinė UAB „Medicinos bankas“ įmonė, bankas siunčia pas A. Z. savo klientus, kad jis tarpininkautų paskolos gavimo klausimais, todėl A. Z. taip pat gali būti prisidėjęs prie nusikalstamos veikos, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. Z. firma oficialiai teikė konsultacijas ir tvarkė dokumentus kreditams gauti. 2008-05-28 buvo pasirašyta finansinio tarpininkavimo sutartis Nr. 2008/05/FTV-56 tarp užsakovo UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tarpininkavimo paslaugas buvo sutartas 25 000 Lt atlygis, kuris, gavus iš UAB „Medicinos bankas“ pinigus, buvo sumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat byloje nustatyta, jog A. P. pasirašė A. Z. vekselį ne už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, o už tai, kad A. Z. sutiko būti laiduotoju UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ gaunant kreditą ir nenorėdamas prisiimti rizikos už UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“. Tokias pačias išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas, kurias motyvuotai išdėstė skundžiamame nuosprendyje,
Iš liudytojų J. V. S. ir G. D. parodymų matyti, kad jie tiesiogiai nedalyvavo tvarkant dokumentus dėl kredito gavimo ir jį gaunant, apie susiklosčiusią situaciją sužinojo tik iš nuteistojo A. P. žodžių, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, be to, šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų J. V. S. ir G. D. parodymais nesivadovavo.
Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai keliamas klausimas dėl veikos atitikimo BK 207 straipsnyje numatytam nusikaltimui – kreditiniam sukčiavimui. BK 182 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 207 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Pagal BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytas dispozicijas abi veikos – sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas – padaromos panaudojant apgaulę. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius (tokie buvo nagrinėjamu atveju), turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje. Kreditinio sukčiavimo sritis daug siauresnė negu sukčiavimo. Kreditinis sukčiavimas yra nusikaltimas ekonomikai (BK XXXI skyrius), todėl galimas tik paskolų, kreditų, subsidijų, laidavimo ar banko garantijų komercinei, ūkinei ar finansinei veiklai išdavimo srityje, tuo tarpu sukčiavimas galimas žymiai platesnėje terpėje, tame tarpe ir visai nesusijusioje su ekonomine veikla. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama siekiant pasisavinti turtą, t. y. negrįžtamai paversti jį savo nuosavybe, tuo tarpu kreditiniame sukčiavime apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turto, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudotas vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Be to, BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo, bet jei ji panaudojama ekonominei veiklai ir negrąžinama kreditoriui padarant žalos, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį. Tokiu atveju kredito negrąžinimo priežastys neturi įtakos veikos kvalifikavimui, išskyrus jei kredito negrąžinimas yra susijęs su gautos paskolos pasisavinimu. Nustačius apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktą, veika kvalifikuotina jau pagal BK 182 straipsnį. Taigi, BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali – atsakomybė atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2014, 2K-339/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. veikdamas bendrininkų grupe su M. M. organizavo sukčiavimą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (UAB „Medicinos bankas“) turtą – pinigines lėšas (vekselio sumas pagal sudarytus sandorius), kurios 2008-06-02 UAB „Medicinos bankas“ pervedus į UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jos tą pačią dieną banke buvo išgrynintos, apeliantas gautų pinigų negrąžino, nenaudojo UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Pažymėtina, kad pasirašant UAB „Medicinos bankas“ paprastuosius vekselius nuteistasis klaidino banką ir tai lėmė, kad šis perleido A. P. savo turtą. Šiuo atveju svetimas turtas įgytas panaudojant apgaulę. A. P. UAB ,,Medicinos bankas“ pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinę, turtinę padėtį (suklastotos pelno (nuostolių) ataskaitos, veiklos pristatymas, balansas ir kt. dokumentai), nuslėpė, jog ši įmonė nevykdo jokios veiklos, neturėjo resursų atsiskaityti, po sutarties pasirašymo vengė laiku vykdyti UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtus įsipareigojimus, nemokėjo jokių įmokų. Sprendžiant nuteistojo veikos kvalifikavimo klausimą reikšmingos aplinkybės yra tai, kad vekseliai buvo reikalingi ne tam, kad sukurtų juose numatytas abipuses teises ir pareigas, o kad šių sandorių dėka, t. y. esant formaliam pagrindui, būtų įgyvendintas tikslas neteisėtai įgyti svetimą turtą ir jo negrąžinti, nuteistojo tyčia buvo susiformavus dar iki paskolos gavimo. Aplinkybė, jog buvo sudaryti civilinėje teisėje numatyti kreditinio pobūdžio sandoriai, nesudaro pagrindo nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį. Iš BK 182 straipsnyje nurodytų veikos požymių matyti, kad sukčiavimas yra ir tais atvejais, kai kaltininkas įgyja svetimą turtą kitų naudai, o tai, kaip jis (ar kitas asmuo, kurio naudai turtas įgyjamas) panaudoja neteisėtai įgytą turtą, baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį reikšmės neturi. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti, juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje A. P. veika atitinka sukčiavimo sudėtį sudarančius požymius, ji buvo baigta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai A. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad civilinis ieškinys šioje byloje buvo pareikštas nepagrįstai, nes už šią paskolą su banku atsiskaitinėja A. Z.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis UAB „Medicinos bankas“ ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškė ieškinį (vėliau patikslintus ieškinius) dėl jam padarytos ir neatlygintos turtinės žalos. Nors iš A. Z. kaip laiduotojo ir vykdomas išieškojimas UAB „Medicinos bankas“ naudai pagal nesumokėtus vekselius, tai nesudaro pagrindo UAB „Medicinos bankas“ civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, laikyti nepagrįstu. Baudžiamojoje byloje ieškinys pareikštas ne A. Z., o nuteistajam A. P., t. y. kitam asmeniui, ir kitu pagrindu – dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl sukčiavimo, t. y. apgaule savo naudai įgijimo didelės vertės svetimo - UAB „Medicinos bankas“ turto, pagrįstai iš dalies patenkino ieškovo UAB „Medicinos bankas“ civilinį ieškinį ir nepažeidė non bis in idem principo reikalavimų.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, perskaitė kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo A. P. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo A. P. parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. A. P. teisingai paskirta švelnesnė negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tenkinti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.