Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, kaltinamajam V. G. (buvęs M.), jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, nukentėjusiajai N. G. (buvusi L.)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, bausmę atlikęs 2018 m. liepos 12 d.;

2) 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą- 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi panaikintas 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą bausmę- laisvės atėmimą 1 metams. 2025 m. sausio 17 d. paleistas lygtinai neatlikus 3 mėn. 2 d. laisvės atėmimo, 2025 m. balandžio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. (buvęs M.) 2025 m. laikotarpiu nuo kovo 30 d. 22.00 iki kovo 31 d. 04:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine N. L. metu, jai gulint lovoje, suėmęs nukentėjusiajai už riešų juos spaudė, po to ranka suėmęs spaudė kaklą, kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių jai į galvą ir kitas kūno vietas, neleido išeiti iš buto, rankomis pastūmė nukentėjusiąją ir nuo pastūmimo jai parkritus ant grindų, vieną kartą spyrė į galvą, po to, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, bandė tempti ją atgal, laikė suėmęs už kaklo - tokiais veiksmais padarė N. L. daugines poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, ausies kaušeliuose, krūtinės abiejose pusėse, pilve, kairio peties, kairės alkūnės srityse, šlaunų išoriniuose paviršiuose, paviršinius odos nubrozdinimus kaklo srityje - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios N. L. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šiuose V. G. (M.) veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies, požymiai;

2025 m. gegužės 12 d. apie 08.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine N. L. metu, jai gulint lovoje, kumščiu sudavė smūgį į veidą, nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę ir sėdint ant kėdės, kumščiu smūgiavo į veidą ir galvą, nukentėjusiajai dengiantis veidą rankomis, smūgiavo į rankas ir galvą, sugriebęs rankomis už veido jį stipriai spaudė – tuo, ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais (kontaktais) padarė N. L. muštines žaizdas kaktoje ir viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas galvoje ir dešiniame petyje, viršugalvio sumušimą, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimą - nesunkiai sutrikdė nukentėjusios N. L. sveikatą. Šiuose V. G. (M.) veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, požymiai.

Kaltinamasis V. G. (M.) dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. kovo mėnesį iš 30 d. į 31 d. (duomenys neskelbtini) N. L. (G.) bute, įvyko konfliktas su nukentėjusiąja. Tuo metu su nukentėjusiąja bendravo apie metus laiko.Priežastis – pavydas. Nukentėjusiajai, kuri gulėjo lovoje, suėmė už riešų, spaudė kaklą, ištempė iš lovos, gulinčiai ant grindų spyrė. Kadangi buvo apimtas pykčio, detaliai neprisimena visų savo veiksmų, bet galėjo nukentėjusiajai padaryti visus konstatuotus sužalojimus. Mušti nustojo, nes atsipeikėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji N. G. (buvusi L.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis, jos bute jie kartu gyvena nuo vasario mėnesio. V. M. serga depresija ir geria vaistus, jam kartais pasireiškia panikos priepuoliai, po jų būna nepaaiškinami pykčio priepuoliai, t. y. jis būna irzlus, piktai kalba pakeltu tonu. 2025 m kovo 30 d. ji su V. M. buvo namuose, alkoholio nevartojo. Apie 22 val., jiems gulint lovoje, įvyko žodinis konfliktas dėl pavydo, nes V. M. pamatė telefone kitus jos draugus, dedančius širdeles ar "like" ženklą po jos nuotraukomis. Ji iš jo pasiėmė savo telefoną ir užrakino, kad nelandžiotų. Jis vėl paprašė duoti telefoną, o kai ji atsisakė, suėmė jai už rankų ties riešais ir juos spaudė, dėl to ji juto fizinį skausmą. Kai ji pasakė paleisti rankas, jis paleido. Tada jis viena ranka suėmė ją už kaklo ir jį spaudė, dėl to juto fizinį skausmą, paleido, vėl prašė duoti telefoną, kai ji nesutiko, jis pradėjo kumščiu sudavinėti jai smūgius į galvą, į kitas kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, nes bandė save dengti rankomis, bet jis vis tiek mušė. Jai pradėjo bėgti kraujas, nes prakirto kaktą, lūpą. Tada V. M. nurimo, pradėjo jai valyti kraują nuo veido, sakė eiti nusiprausti. Nusipraususi ji norėjo apsirengti ir išeiti, bet tai pamatęs jis vėl supyko, pradėjo ant jos šaukti ir stipriai ją pastūmė. Neišlaikiusi pusiausvyros ji krito ant grindų, ir jai griūnant V. M. dar spyrė vieną kartą į galvą, dėl to ji juto fizinį skausmą. Tada V. M. nuėjo į balkoną parūkyti. Ji atsikėlusi norėjo išeiti iš buto išsikviesti pagalbą, nes telefonas buvo ne prie jos, bet jis liepė laukti kol parūkys ir visą laiką į ją žiūrėjo. Kai jis nusisuko mesti cigaretę pro langą, ji greitai išėjo iš kambario ir išbėgo pro buto duris, pradėjo belstis į kaimyno duris prašydama pagalbos, atsisėdo laiptinėje ir įsikabinusi į turėklą laikėsi už jo, galvojo, kad jau į butą jos neįtrauks. Kaimynas atidarė duris ir ji paprašė iškviesti pagalbą. Tuo metu į laiptinę išėjo ir V. M., kvietė sugrįžti į vidų, bandė ją tempti, bet ji pasakė, kad neis ir nepaleido turėklo. Ar jis jai ką dar darė laiptinėje, neprisimena, nes svaigo galva. Į laiptinę išėjus kaimynui, V. M. ją paleido ir grįžo į butą, apsirengė ir išėjo. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir medikai, išvežė ją į Kauno klinikas. Po įvykio V. M. telefonu jos atsiprašė. Ji supranta, kad jam dėl depresijos užėjo pykčio priepuolis. Nemano, kad jis ją norėjo tyčia sumušti, tai darė būdamas neadekvatus. Ji V. M. dėl šio įvykio atleido, supranta, kad jis šiuo metu serga ir bando gydytis. Civilinio ieškinio ji nereikš (1 tomas, b. l. 57-60).

Liudytojas T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 31 d. apie 04.00 val. būdamas namuose išgirdo, kad į jo duris kažkas stipriai daužo. Pažiūrėjęs pro durų akutę pamatė, kad kaimynė tupi atsirėmusi į sieną, o priešais ją stovi vyras ir ranka jai laiko už kaklo, kaimynė šaukė "gelbėkit". Atidaręs buto duris jis (T. K.) paklausė ką jis čia daro, tada vyras moterį paleido, nuėjo į butą, o moteris liko laiptinėje ir prašė kviesti kuo skubiau policiją. Jis grįžo į butą pasiimti telefoną, pradėjo skambinti 112, tada vėl grįžo į laiptinę, kaimynė jau buvo nuėjusi į savo butą. Pasibeldė į kaimynės duris, jai atidarius, paklausė, ar jai reikia greitosios, bet ją pamatęs, pats nusprendė kviesti med. pagalbą, kadangi moters veidas buvo su mėlynėmis, raudonas, vietomis sutinęs, taip pat ji parodė galvos dešinę pusę ir plaukuotoje dalyje matėsi pabrozdinimai ar kraujosruvos. Jos vyro jau bute nebuvo, sakė, kad jis pabėgo. Stovėdamas tarpduryje jis sulaukė policijos pareigūnų. Kaimynė jam sakė, kad ją jos vyras mušė nuo 22 val., neleido išeiti iš buto, ją kankino, t. y. kišo į ausis ir akis pirštus, spardė į įvairias kūno vietas, taip pat ir rankomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas (1 tomas, b. l. 80-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad N. G. (buvusiai L.) nustatyta: dauginės poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, ausies kaušeliuose, krūtinės abiejose pusėse, pilve, kairio peties, kairės alkūnės srityse, šlaunų išoriniuose paviršiuose, paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo srityje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis. Poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų pobūdis medicininiuose dokumentuose nenurodytas, todėl jų padarymo laikui nustatyti duomenų nėra, galimai šie sužalojimai švieži, padaryti užduotyje nurodytu laiku, 2025 m. kovo 31 d. Sužalojimai medicininiuose dokumentuose nurodyti kaip dauginiai, trauminių poveikių skaičiaus nustatyti negalima, nes nežinomas jų skaičius. Sužalojimų padarymo eiliškumui nustatyti medicininių duomenų nėra. Sužalojimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 75-79).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2025 m. kovo 31 d. 04:01 val. T. K. pranešė, kad girdi kaip kaimynas muša sugyventinę. Moteris prašosi pagalbos išbėgusi į laiptinę (1 tomas, b. l. 10-14).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. kovo 31 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, miegamojo kambaryje ant lovos rastas ir paimtas megztinis šviesios spalvos su rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo. Ant lovos yra pagalvė su raudonos spalvos dėme, galimai kraujo (1 tomas, b. l. 31-42).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas šviesios spalvos megztinis, paimtas 2025 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini), ant kurio rankovės ir priekio yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Po apžiūros megztinis perduotas saugoti PD prie LR VRM Turto Valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui (1 tomas, b. l. 43-51, 52-53, 54).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Įrašuose matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitinka moteris, atpažįstama kaip N. L., kuri sako, kad ją sužalojo sugyventinis V. M., kad jau nuo dešimtos ją kankino. Ji pareigūnams parodo ant veido, ant kūno esančius sužalojimus. Į įvykio vietą atvyksta medikai, kurie apžiūri nukentėjusiąją ir nurodo, kad reikės vykti išsamiai apžiūrai į Kauną. Įvykio vietoje įtariamojo nėra, moteris paaiškina, kad jis pabėgo, pasakoja, kad jis jai ir į ausis pirštus kišo, trankė ir spyrė (1 tomas, b. l. 84-86).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausios patrulės A. Č. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nustatoma, kad policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji N. L. nurodė, kad sugyventinis V. M. žalojo ją namuose nuo 2025 m. kovo 30 d. 22.00 val. iki 2025 m. kovo 31 d. 03.30 val., t. y. ranka ir koja sudavė smūgius į galvą, į kitas kūno vietas, kišo pirštus į ausis, spaudė akis. Kol V. M. ją mušė, ji šaukdama bandė pasikviesti kaimynų pagalbą. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai veide - žaizda, patinimas, kraujosruva. Pabendravus su pranešėju T. K., šis nurodė, kad išgirdęs trenksmą į duris ir išėjęs į laiptinę pamatė, kaip vyras smaugė moterį, todėl iškvietė policiją (1 tomas, b. l. 6-9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji N. G. (L.) nusikalstamos veikos padarymo metu bendrai gyveno neįregistravę santuokos, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad V. G. (M.) veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine N. G. (L.) metu, jai gulint lovoje, suėmęs nukentėjusiajai už riešų juos spaudė, po to ranka suėmęs spaudė kaklą, kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių jai į galvą ir kitas kūno vietas, neleido išeiti iš buto, rankomis pastūmė nukentėjusiąją ir nuo pastūmimo jai parkritus ant grindų, vieną kartą spyrė į galvą, po to, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, bandė tempti ją atgal, laikė suėmęs už kaklo - tokiais veiksmais padarė N. G. (L.) daugines poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, ausies kaušeliuose, krūtinės abiejose pusėse, pilve, kairio peties, kairės alkūnės srityse, šlaunų išoriniuose paviršiuose, paviršinius odos nubrozdinimus kaklo srityje - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios N. L. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G. (M.) dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. gegužės 12 d. buvo neseniai grįžęs iš psichiatrinės ligoninės. Be priežasties prasidėjo pavydas nukentėjusiajai ir todėl ją sumušė. Mušė virtuvėje. Suduotų smūgių negali detalizuoti, nes viską prisimena kaip sapne. Kitų asmenų bute nebuvo, todėl visus sužalojimus nukentėjusiajai padarė jis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji N. G. (buvusi L.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su V. M. apie tris mėnesius. Paskutiniu metu V. M. būna agresyvus, ją kaltina neištikimybe, nuolat tikrina telefoną ieškodamas neištikimybės įrodymų. 2025 m. gegužės 12 d. naktį jis tikrino jos telefoną, apie 3 val. pradėjo kabinėtis, neleido jai miegoti. Apie 8 val. dar gulint lovoje pradėjo ją tampyti, sudavė kumščiu jai vieną smūgį į veido kairę pusę, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Pajutusi skausmą veide ir nenorėdama, kad kiltų mėlynė, ji nuėjo į virtuvę ieškoti kuo šaldyti skaudamą vietą. Po to atsisėdo ant kėdės. Į virtuvę atėjo ir V. M., jie toliau žodžiu pykosi ir jis vėl kumščiu smūgiavo jai į veidą, galvą, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Ji užsidengė veidą rankomis, jis vis tiek toliau smūgiavo ir į rankas, ir į galvą - dėl to jai lūžo dešinės rankos delnikaulis. Virtuvėje V. M. jai sudavė nuo 5 iki 10 smūgių į galvą, veidą ir rankas. Tada jis jai ranka suėmė veidą ir suspaudė rėkdamas, kad ji prisipažintų, kitaip išplėš jai liežuvį, dėl to ji juto fizinį skausmą. Paskui bandė nuplėšti jai priaugintas blakstienas. Taip pat jai sužalojo lūpą vidinėje dalyje. Kuriuo metu jai buvo sužalotas petys, neprisimena. Vėliau jai kažkaip pavyko pabėgti į laiptinę, kur laukė kol V. M. išeis iš buto. Pamačiusi, kad jis iš laiptinės išėjo ir sėdo į jos automobilį, ji grįžo į butą. Per kompiuterį, nes V. M. išsinešė jos telefoną, parašė savo kaimynei, kurios įvardinti nenori. Kaimynė atnešė pinigų, kad taksi automobiliu galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kol buvo namuose, V. M. skambino į namus per telefonspynę, prašė įleisti pasiimti savo daiktus, bet ji neįleido ir jis išėjo. Atidariusi duris, pamatė paliktą šiukšlių maišą ir ant jo padėtą savo mobilaus ryšio telefoną, bet raktelių nuo automobilio nebuvo. Tada ji su taksi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Kodėl nekvietė policijos pareigūnų, negali atsakyti, galbūt norėjo susitvarkyti sužalojimus. Policiją iškvietė priėmimo skyriaus medikai. Vėliau policijos pareigūnai pastebėjo jos automobilį (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo ir tame name sulaikė V. M.. Nemano, kad V. M. norėjo automobilį pavogti ar sugadinti, jis tiesiog juo išvažiavo, kad nesusitiktų su policijos pareigūnais. Nenori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės, dėl to pretenzijų neturi. Sulaužytą rankos delnikaulį, po medikų suteiktos pirmos pagalbos, ji gydėsi namuose ambulatoriškai. Civilinio ieškinio nereikš. V. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. V. M. vėl į savo namus priėmė gyventi savo noru, nors žinojo, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi nuo jos ir nebendrauti su ja (1 tomas, b. l. 123-125, 126-129).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2025 m. gegužės 12 d. 09:27 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, jog pristatyta N. L., namuose sumušta vyro (1 tomas, b. l. 92-95).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. gegužės 12 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 108-119).

Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu nustatoma, kad N. L. anamnezė: trauma buityje 05.12, sumušė draugas (1 tomas, b.l. 133-134).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad N. L. nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ir viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos galvoje ir dešiniame petyje, viršugalvio sumušimas, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Neatmetama galimybė, kad delnakaulio lūžis galėjo gautis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 12 d. Dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 140-142).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Įraše matyti, kad nukentėjusioji N. L. ligoninės priėmimo skyriuje policijos pareigūnams paaiškina, jog ją sužalojo sugyventinis V. M., kuris iš namų pabėgo jos automobiliu. N. L. parodo veide esančius sužalojimus, sužalotą dešinę ranką ir medikai nusiveda ją apžiūrai (1 tomas, b. l. 144-146).

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių sužalojami artimas giminaitis ar šeimos narys. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusios parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo N. G. (L.). Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai N. G. (L.) galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas b.l. 140-142). Nukentėjusios parodymai nuoseklūs.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. V. G. (M.) padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str.). Nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir esant neišnykusiam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio nuostatas, laikytinas recidyvistu.

Kaltinamasis administracine tvarka baustas 2022 m. balandžio 20 d. pagal ANK 291 str. 1 d., įspėjimu (2 tomas, b. l. 109-111).2025 m. liepos 18 d. pradėjo ir 2025 m. rugsėjo 10 d. baigė bPykčio valdymo programą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracijos charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) PSC epizodiškai lankėsi nuo 2013 m. Dgn. (duomenys neskelbtini). Paskutinis apsilankymas 2022 m. kovo 23 d. Nuo 2024 m. birželio 10 d. yra Lietuvos kalėjimų tarnybos pacientas. Taip pat gydėsi (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. du kartus. Diagnozė (duomenys neskelbtini). (2 tomas, b. l. 120, 132). Kaltinamasis teistas du kartus (2 tomas b.l. 100-106). Šią nusikalstamą veiką padarė vedinas žemų smurtinių paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. (M.) už nusikalstamų veikų padarymą, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 181,16 Eur žalos atlyginimo (1 tomas b. l. 150-152). V. G. (M.) baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs nukentėjusiąją, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusios gydymą (1 tomas b. l. 150-153). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą V. G. (M.) jį atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. (M.) paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, dokumentų paėmimas, suėmimas– nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –– megztinis – grąžintinas N. G. (L.), 2 vnt. CD laikmenų paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. liepos 15 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. G. (M.) buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 327,15 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš V. G. (M.) nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

V. G. (buvusį M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. spalio 27 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. (M.) paskirtų kardomųjų priemonių rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusios, dokumentų paėmimo, suėmimo– nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. G. (M.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – megztinį – grąžinti N. G. (L.), 2 vnt. CD laikmenų palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.