Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir nukentėjusiosios N. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. (buvusi pavardė M.) pripažintas kaltu

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. G. paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir V. G. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir V. G. paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. spalio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžiu už tai, kad 2025 m. laikotarpiu nuo kovo 30 d. 22.00 val. iki kovo 31 d. 04:00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine N. G. (buvusi pavardė L.) metu, jai gulint lovoje, suėmęs nukentėjusiajai už riešų juos spaudė, po to ranka suėmęs spaudė kaklą, kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių jai į galvą ir kitas kūno vietas, neleido išeiti iš buto, rankomis pastūmė nukentėjusiąją ir nuo pastūmimo jai parkritus ant grindų, vieną kartą spyrė į galvą, po to, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, bandė tempti ją atgal, laikė suėmęs už kaklo - tokiais veiksmais padarė N. G. daugines poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, ausies kaušeliuose, krūtinės abiejose pusėse, pilve, kairio peties, kairės alkūnės srityse, šlaunų išoriniuose paviršiuose, paviršinius odos nubrozdinimus kaklo srityje - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios N. G. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie V. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, V. G. nuteistas, už tai, kad 2025 m. gegužės 12 d. apie 08.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine N. G. metu, jai gulint lovoje, kumščiu sudavė smūgį į veidą, nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę ir sėdint ant kėdės, kumščiu smūgiavo į veidą ir galvą, nukentėjusiajai dengiantis veidą rankomis, smūgiavo į rankas ir galvą, sugriebęs rankomis už veido jį stipriai spaudė – tuo, ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais (kontaktais) padarė N. G. muštines žaizdas kaktoje ir viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas galvoje ir dešiniame petyje, viršugalvio sumušimą, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimą - nesunkiai sutrikdė nukentėjusios N. G. sveikatą. Tokie V. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. ir nukentėjusiosios N. G. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

9. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. G., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytiems nusikaltimams, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

11. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

12. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad V. G. 2 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai (Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad V. G. iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo buvo vieną kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis nesistengė keisti gyvenimo būdo, nepasimokė iš ankstesnės patirties bei nėra linkęs laikytis įstatymų.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. G. padarė dvi tyčines, baigtas nusikaltimas veikas, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Nuteistasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė vedinas žemų smurtinių paskatų, jokių išvadų nepadarė, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, o anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo ir nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi akivaizdu, jog iki nusikaltimų padarymo anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės, nebuvo paskata jam nesielgti nusikalstamai, o darydamas nusikalstamas veikas nuteistasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms.

14. Apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė ir po nusikalstamų veikų padarymo sudarė santuoką, niekaip nepateisina jo padarytos nusikalstamos veikos ir nešvelnina baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir esant neišnykusiam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio nuostatas, jis laikytinas recidyvistu. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje baigė pykčio valdymo programą, tačiau apelianto asmenybė ir pasikartojantis smurtinis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam anksčiau buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tačiau tai jokios įtakos jam nepadarė (Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto). Be to, nuteistajam anksčiau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė paskirtų įpareigojimų ir bausmės vykdymo atidėjimo buvo panaikintas (Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi panaikintas 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams). Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė lygtiniai paleistas (Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo).

16. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

17. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 2 metų laisvės atėmimo), o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarytą nusikaltimą, paskirdamas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 5 metų laisvės atėmimo), kurias subendrino iš dalies sudedant ir paskiriant 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

19. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis buvo lygtinai paleistas neatlikęs 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Teismas bausmes visiškai sudėjo, t. y. vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė V. G. galutinę subendrintą 1 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

20. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo V. G. ir nukentėjusiosios N. G. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

21. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 21 d. pirminė pažyma dėl 156,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo V. G., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

23. Nagrinėjamoje byloje gynėjas nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jo valios. Taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu oficialiai niekur nedirba, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje nėra, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. ir nukentėjusiosios N. G. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš V. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.