Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto - nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, jog Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Nurodė, kad Č. J. sutuoktinė D. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl jos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios turto dalies priėmimo, kadangi nežinojo, kad yra koks nors D. J. priklausantis turtas. Tvarto dalis ir butas, kuriais rūpinosi pareiškėjos motina santuokoje su sutuoktiniu, buvo registruoti sutuoktinio vardu, todėl visi manė, kad turtas priklauso jam vienam. Tiek Č. J., tiek pareiškėjai dėl sąžiningo suklydimo nebuvo žinoma, kad tėvų santuokoje įgytas turtas, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu nuosavybės teisė į žemę mamos vardu buvo atkurta jau gerokai po mamos mirties.

Pareiškėja pažymėjo, kad po jos mamos mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Atsižvelgus į tai, kad į pareiškėjos mamos turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė, pareiškėja kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos mamos D. J., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 80, mirties jai priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje faktiškai pradėdamas valdyti turtą priėmė pareiškėjos tėvas, D. J. sutuoktinis Č. J.. Tai, kad Č. J. priėmė sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje faktiškai ją valdydamas kaip savo (jame gyveno, tvarkė, rūpinosi ir pan.) patvirtina nuolatiniai mokėjimai už butą. Kaip matyti iš namo pirmininko pažymos, kurioje nurodytus faktus parašais patvirtino ir kaimynai, pareiškėjos tėvas iki mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.50 straipsniu, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau Taisyklės). LR Vyriausybė 2015- 03-13 nutarimu Nr. 259 (Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėtino turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 p. nuostatas, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, Vį Turto banką (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.). Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir/ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Vį Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015-03-20 VMI neturi teisinio pagrindo perimti į apskaitą valstybės paveldėtiną nekilnojamąjį turtą, kadangi VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Kadangi velionei nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, ir statiniai, todėl ši civilinė byla susijusi su Nacionalinės žemės tarnybos bei VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis, kurie įtrauktini suinteresuotais asmenimis šioje civilinėje byloje, o VMI suinteresuotu asmeniu netraukiama.

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Šalims apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus – Valstybės įmonės Registrų centras 2019-09-19 Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirusi santuokoje, sutuoktinis Č. J., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), vaikai – R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini); santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp Č. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J. (iki santuokos Paškevičiūtė), gim. (duomenys neskelbtini); mirties liudijimą, iš kurio matyti, kad D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); Medicininį mirties liudijimą, iš kurio matyti, kad Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-09-19 išrašą, iš kurio matyti, kad Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/8 pastato (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-09-19 išrašą, iš kurio matyti, kad Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-09-19 išrašą, iš kurio matyti, kad D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-16 sprendimą, iš kurio matyti, kad D. J. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 1,91 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės 1-jo notaro biuro notaro M. V. liudijimą, iš kurio matyti, kad po D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties duomenų apie sudarytus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų nėra įregistruota, paveldėjimo bylų taip pat nėra, notaras taip pat neturi duomenų apie palikimo priėmimo faktus po D. J. mirties; gimimo liudijimą, iš kurio matyti, kad R. J. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas Č. J., jos motina D. J.; (duomenys neskelbtini). Gyventojų patvirtinimas, iš kurio matyti, kad Č. J. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini); A. J. gim. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo, mirus D. J. ir Č. J., kurį patvirtino Elektrėnų savivaldybės 1-jo notaro biuro notaras M. V., ir kuriuo Aušrytė atsisako teisių į palikimą, likusį po tėvų mirties; mokėjimus už komunalinius patarnavimus patvirtinantys kvitus - laiko, kad palikimą, atsiradusį po D. J. mirties šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė, rūpinuosi juo kaip savo turtu t. y. pradėjo jį faktiškai valdyti jos sutuoktinis Č. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., CK 5.50, 5.51 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 80, mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos sutuoktinis Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.