Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra), vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį, administracinėje byloje Nr.eI3-3224-983/2020, 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-1361 neleido pareiškėjai keisti Taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 (toliau – ir Leidimas) sąlygų, patikslino Leidimo 6 lentelę „Kitos sąlygos nepavojingų atliekų apribojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Sprendimo sudėtinė dalis yra Leidimas Nr. TL-V.7-46/2016 ir 6 lentelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4-1361 teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Taigi sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Agentūros sprendimą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

6.1. Nustatyta, kad Agentūra 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu peržiūrėjo pareiškėjos Leidimo sąlygas, vadovaudamasi Taisyklių 50.3 papunkčiu nusprendė patikslinti Leidimo sąlygas, papildant Leidimą 6 lentele.

6.2. Pareiškėja, nesutikdama su šio sprendimo dalimi, kuria patikslintos sąlygos, numatančios, kad atliekų rūšiavimo veiklos vykdymo metu uždarų patalpų pastato durys turi būti uždarytos (6 lentelės 1 punktas), kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 21R-204 (AG-435/06-2019) pareiškėjos skundą atmetė.

6.3. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3224-983/2020 buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikinta Agentūros 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis dėl Leidimo sąlygų patikslinimo, kad atliekų rūšiavimo veikla turi būti vykdoma tik uždarose patalpose, esant uždarytoms pastato durims ir panaikintas Komisijos 2020 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 21R-204 (AG-435/06-2019).

7. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl Leidimo sąlygų patikslinimo, ginčijamo sprendimo panaikinimo, pažymi, kad konstituciniai natūralios gamtinės aplinkos, jos atskirų objektų naudojimo ir apsaugos santykių teisinio reguliavimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47, 53 ir 54 straipsnių nuostatose. Šios normos nustato, jog valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (53 straipsnio 3 dalis). Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (54 straipsnis). Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą (47 straipsnio 1-3 dalys).

8. Aiškindamas minėtas konstitucines nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nuosekliai pažymi, jog vienas iš valstybės veiklos tikslų, expressis verbis įtvirtintų Konstitucijoje, yra užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Jose įtvirtintas konstitucinis aplinkos apsaugos imperatyvas. Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga (šiais aspektais žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2003 m. spalio 29 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimus; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A520 -211/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, p. 271-301; 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-186/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad dar 1972 m. pirmosios Jungtinių Tautų Stokholmo konferencijos dėl žmogaus aplinkos metu priimtoje deklaracijoje akcentuota, jog tiek natūrali, tiek žmogaus kuriama aplinka yra būtinos žmogaus gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms, pačiai teisei į gyvybę užtikrinti. Pirmasis šios deklaracijos principas teigė, kad žmogus turi fundamentalią teisę į laisvę, lygybę ir tinkamas gyvenimo sąlygas tokioje aplinkoje, kurios kokybė leidžia gyventi oriai ir užtikrina žmogaus gerovę, o žmogaus pareiga yra saugoti ir gerinti aplinką esamoms ir būsimoms kartoms.

9. Europos Vadovų Taryba 1990 metais taip pat paskelbė, jog Europos Bendrija ir jos valstybės narės turi imtis veiksmų, kurie garantuotų žmonių teisę į švarią ir sveiką aplinką, įskaitant oro kokybę, upes, ežerus, pakrantės ir jūros vandenis, maisto ir geriamojo vandens kokybę, apsaugą nuo triukšmo, apsaugą nuo žemės taršos, faunos ir floros, kraštovaizdžio bei kito gamtos paveldo išsaugojimą, gyvenamųjų vietovių kokybę ir teikiamą malonumą. Natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, žemę, jos gelmes, vandenį, orą ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Nuosavybės teisės atžvilgiu jie yra ypatingi objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Šių objektų apsauga bei gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo užtikrinimas laikytini viešuoju interesu, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Visi asmenys turi konstitucinę pareigą tausoti gamtą, susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui ir orui, augalijai ir gyvūnijai, o padarius gamtinei aplinką žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti. Valstybė turi konstitucinę priedermę nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas. Šiems tikslams turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos saugoti natūralią gamtinę aplinką, jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą. Įstatymų leidėjas turi uždrausti veiksmus, darančius žalą natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams, ir nustatyti teisinę atsakomybę už tokius veiksmus. Valstybė gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.

10.2. Taisyklių 6 punktas nustato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Pagal Taisyklių 8 punktą, leidimą pagal veiklos vykdytojo pateiktą paraišką išduoda, pakeičia ir jo galiojimą panaikina Agentūra. Taisyklių 20 punktas nustato, kad pareiškėjas rengia bendrąją paraiškos dalį ir tą (-as) specialiąją (-asias) paraiškos dalį (-is), pagal kurią (-as) turi būti išduotas ar pakeistas leidimas. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad leidimui rengti arba pakeisti naudojami veiklos vykdytojo paraiškoje pateikti duomenys ir kartu su paraiška pateikti dokumentai, aplinkos ministro įsakymu patvirtinti teisės aktai, kuriuose nustatyti reikalavimai įrenginyje vykdomai veiklai (kai tokie reikalavimai nustatyti), planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių arba informacijos atrankai ir atrankos išvados duomenys (jei buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Taisyklių 40 punktas įtvirtina, kad leidimas išduodamas ar pakeičiamas pagal veiklos vykdytojo parengtą ir Agentūros pagal Taisyklių 30.1 papunktį priimtą paraišką. Taisyklių 47.5 ir 47.6 papunkčiuose nustatyta, kad siekdama užtikrinti Taisyklių 14 punkte nurodytų principų laikymąsi, užtikrinti, kad įrenginys būtų eksploatuojamas pagal leidimo sąlygas, ir leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, Agentūra privalo peržiūrėti leidimo sąlygas šiais atvejais: gavusi Taisyklių 46 punkte nurodytą informaciją; kai Agentūra atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas. Taisyklių 50.3 papunktyje nustatyta, kad jei atliekant leidimo sąlygų peržiūrą nenustatoma nei viena Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nurodyta leidimo pakeitimo sąlyga, tačiau atsižvelgiant į peržiūros metu nustatytus rezultatus, nustatoma, kad leidimo sąlygas būtina patikslinti, priimamas sprendimas, kad nėra pagrindo keisti leidimą, tačiau tokiu atveju sprendime nurodomos patikslintos leidimo sąlygos: nurodomas įrenginio pavadinimas, leidimo specialiosios dalies pavadinimas, lentelės numeris ir pavadinimas, galiojančios sąlygos, kurias reikia tikslinti, ir patikslintos sąlygos, kuriomis turi būti vadovaujamasi nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodoma, kad šis sprendimas laikomas leidimo sąlyga ir juo turi būti vadovaujamasi eksploatuojant įrenginį ir vykdant leidimo sąlygų laikymosi kontrolę. Sprendimas pridedamas prie Taršos leidimo ir įtraukiamas į leidimo priedų sąrašą.

11.1. Teismas pažymi, kad dėl šio Leidimo 6 lentelės 8 punkto Agentūra 2020 m. kovo 16 d. sprendimu peržiūrėjo Leidimo sąlygas, vadovaudamasi Taisyklių 50.3 papunkčiu patikslino Leidimo sąlygas, 6 lentelę papildant 6–9 punktais. Pareiškėja nesutikdama su papildytu 6 lentelės 8 punktu, jog atliekų laikymo teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga (asfaltuota) ir įrengtos taip („bordiuruota“), kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 21R-367(AG-340/04-2020) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 129–134), Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėja jo neskundė.

11.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisijoje buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Agentūros 2020 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslintos Leidimo sąlygos, 6 lentelę papildant 6–9 punktais, pareiškėja ginčijo 6 lentelės 8 punktą, numatantį, kad atliekų laikymo teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga (asfaltuota) ir įrengtos taip („bordiuruota“), kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Komisijos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 21R-367(AG-340/04-2020) pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, sprendimas nebuvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl yra įsiteisėjęs. Šioje byloje pareiškėja reiškia tapatų reikalavimą, t. y. panaikinti Leidimo 6 lentelės 8 punktą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 3 punktu, šios administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėja reiškia reikalavimą panaikinti Leidimo 6 lentelės 8 punktą, nutraukti.

11.3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė taip pat reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (LVAT 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017 Administracinė jurisprudencija. 2017, 34, p. 281-300).

12. Pareiškėjos teigimu, Agentūros sprendimas patikslinti Taršos leidimo 6 lentelės 1 punktą, nepateikiant jokių motyvų ar argumentacijos, yra perteklinis, formalus, todėl naikintinas.

12.1. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes Agentūra, siekdama užtikrinti Taisyklių 14 punkte nurodytų principų laikymąsi, užtikrinti, kad įrenginys būtų eksploatuojamas pagal leidimo sąlygas, ir leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir vadovaudamasi Taisyklių 47, 50, 72.6, 72.11 punktais, privalo peržiūrėti leidimo sąlygas, kai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo metu nustato, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas. Jei atliekant leidimo sąlygų peržiūrą nenustatoma nė viena Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nurodyta leidimo pakeitimo sąlyga, tačiau atsižvelgiant į peržiūros metu nustatytus rezultatus, nustatoma, kad leidimo sąlygas būtina patikslinti, priimamas sprendimas, jog nėra pagrindo keisti leidimą, tačiau tokiu atveju sprendime nurodomos patikslinimo sąlygos. Taigi, Agentūra turi plačią diskreciją atsižvelgti į peržiūros metu nustatytus rezultatus, kurie, Agentūros nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl leidimo sąlygų patikslinimo, tačiau tai darydama Agentūra privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, kurie pagrįstų sprendimą dėl leidimo sąlygų patikslinimo. Agentūros ginčijamas Sprendimas nagrinėjamu atveju yra individualus administracinis aktas, todėl toks sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis).

12.2. Teismo vertinimu, ginčijamame sprendime, jo prieduose aiškiai nurodyta, kad Sprendimas buvo peržiūrėtas ir sąlygos patikslintos atsižvelgus į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. (18.1)-AD5-11375 „Dėl informavimo ir sprendimo priėmimo dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimo panaikinimo“ ir 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-11926 „Dėl pastabų pateikimo“ pateikta informacija apie nustatytus Leidimo sąlygų pažeidimus.

12.3. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2020 m. gegužės 27 d. sprendime aiškiai konstatavo: „kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-241; Vilniaus miesto agentūros 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-196, Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktas Nr. V-7.7-11 – ir Rašte Nr. 2 ir jo prieduose – AAD ir Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas Nr. V-18.5-16/PA65-56 – nurodyta, kad pareiškėjos vykdoma atliekų tvarkymo veikla pažeidžia taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 sąlygas, t. y. Įmonė atliekas laikė už 0,36 ha betonuotos nepavojingų atliekų laikymo aikštelės, ne Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente numatytose laikymo zonose; kad po atliekų rūšiavimo susidariusias degiąsias atliekas (19 12 10) ir tolimesniam perdirbimui netinkamas atliekas (19 12 12) sandėliavo neuždengtas ir nesupresuotas lauko atliekų aikštelėje kartu su kitomis nerūšiuotomis nepavojingomis atliekomis; kad mišrias statybines ir griovimo, medienos, pakuočių ir kitas nepavojingas atliekas laikė aukštesniame nei 2,5 m. aukščio kaupe ir taip pažeidė Leidimo, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento ir išdėstymo bei technologinės schemos reikalavimus“.

12.4. Pagal ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis, t. y. imtis visų reikiamų taršos prevencijos priemonių, nesukelti didelės taršos, užtikrinti atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrinti, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti, efektyviai naudoti energiją, imtis priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

12.5. Sprendimo įvadinėje dalyje aiškiai teigiama, kad Leidimas buvo peržiūrėtas ir sąlygos patikslintos atsižvelgus į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. (18.1)-AD5-11375 „Dėl informavimo ir sprendimo priėmimo dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimo panaikinimo“ ir 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-11926 „Dėl pastabų pateikimo“ pateikta informacija apie nustatytus Leidimo sąlygų pažeidimus. Agentūra, tikslindama Leidimo 6 lentelės 1 punktą vykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir todėl veikė teisėtai.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad Agentūros 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas su priedais, kuriuo pareiškėjai neleido keisti Taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 sąlygų, patikslino Taršos leidimo 6 lentelę „Kitos sąlygos nepavojingų atliekų apribojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Be to, Agentūra, ginčijamą Sprendimą priėmė vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą, surinkusi papildomus įrodymus bei informaciją iš suinteresuotų įstaigų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas Sprendimas nemotyvuotas ar nepagrįstas.

14. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėse byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo ir jo priedų turinius, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Agentūros 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. (30.4)-A4-1361 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundo dalį, kuria jį prašo panaikinti Taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 6 lentelės 8 punktą.

Atmesti kitą pareiškėjos skundo dalį kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.