Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. gavo teisėjos L. V. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog pavaduojanti raštinės skyriaus posėdžių sekretorė A. Ū. nepateikė Civilinės bylos su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui (t. 1, b. l. 82).

2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžių sekretorė A. Ū. Raštinės vedėjai V. D. pateikė paaiškinimą ,,Dėl 2019 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. TSDR-1116“ (t. 1, b. l. 83–84).

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 4 d. surašė išvadą ,,Dėl tarnybinio patikrinimo“ Nr. TSDR-1148. Su šia išvada 2019 m. lapkričio 5 d. buvo supažindinta teisėja L. V. (t. 1, b. l. 86).

Komisija 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. TSDR-1206 informavo pareiškėją apie jos atžvilgiu pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikė turimą medžiagą, išaiškino pareiškėjai teisę iki 2019 m. lapkričio 26 d. pareikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 9–11).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Minėta, kad Įsakymu pripažinta, kad pareiškėja pažeidė šiuos Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.) punktus: 3 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys; 4 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą; 8 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad turi būti surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuojamas valstybės tarnautoją, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir įteiktas valstybės tarnautojui; 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą; 15 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad motyvuotoje išvadoje turi būti pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo; 17 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų.

Dėl informavimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančią Komisiją ir jos šališkumo

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymu Nr. V-447 „Dėl Komisijos sudėties pakeitimo“ ir todėl jai buvo atimta teisė pasinaudoti Aprašo 9 punkte nustatyta teise pareikšti nušalinimą Komisijos nariui dėl galimo jo šališkumo.

Aprašo 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Aprašo 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams)). Taigi, šios Aprašo nuostatos suponuoja asmens, inicijavusio tarnybinio nusižengimo tyrimą, pareigą, informuoti valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį pažeidimą, apie tyrimą atliekančios Komisijos sudėtį ir suteikti jam galimybę pareikšti nušalinimą Komisijos nariui.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-416 buvo sudaryta V. D. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kurią sudarė Komisijos pirmininkė D. R. ir narės O. R. ir L. K. (t. 1, b. l. 79). Komisija 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. TSDR-1206 apie galimą tarnybinį nusižengimą informavo pareiškėją apie galimą tarnybinį pažeidimą, šiame pranešime Komisijos narėmis buvo nurodytos 2019 m. lapkričio 14 d. įsakyme Nr. V-416 nurodytos Komisijos narės (t. 1, b. l. 87–89). Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-447 buvo pakeista Komisijos sudėtis, narę L. K. pakeičiant nare G. V. (t. 1, b. l. 92). Pareiškėja nebuvo supažindinta su šiuo įsakymu tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerė D. U.. Aplinkybių, kodėl taip atsitiko, minėta liudytoja negalėjo teismui paaiškinti.

Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėja buvo informuota apie Komisijos sudėtį, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-416, tačiau pareiškėja nebuvo supažindinta su pasikeitusia Komisijos sudėtimi, todėl jai buvo užkirstas kelias pasinaudoti jai pagal Aprašo 9 punktą nustatyta teise pareikšti nušalinimą Komisijos narei G. V..

Pareiškėja skunde teismui ir teismo posėdyje nurodė, kad Komisijos narė G. V. atliko ankstesnį pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė dėl jo išvadą, kurios pagrindu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Ši Komisijos narė atstovavo Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje (administracinės bylos Nr. I-1600-643/2019). Tuo metu, kai buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio pagrindu buvo priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad, jos manymu, tarp jos ir G. V. yra susiklostę tam tikri įtempti santykiai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kai pareiškėja nebuvo supažindinta su pakeista Komisijos sudėtimi, kai ji neturėjo galimybės pareikšti nušalinimą vienai iš Komisijos narių, rodo, kad buvo padaryti Aprašo 7 ir 9 punktų pažeidimai, kurie nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip esminiai procedūriniai pažeidimai. Teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės, susijusios su Komisijos narės G. V. atliktais veiksmais pareiškėjos atžvilgiu ankstesnio tarnybinio nusižengimo tyrime ir nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1600-643/2019, rodo, kad pareiškėja turėjo pagrindą abejoti šios Komisijos narės nešališkumu, todėl jai turėjo būti suteikta galimybė susipažinti su aktualia Komisijos sudėtimi ir išreikšti savo poziciją dėl Komisijos narės G. V. galimo šališkumo. Nesuteikus pareiškėjai tokios teisės, buvo pažeistos pagrindinės tarnybinių nusižengimų tyrimą reglamentuojančios procedūros. Šie teismo nustatyti Aprašo 7 ir 9 punktų pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties ir paskirtos nuobaudos

Ginčijamu Įsakymu yra pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Apraše ir VTĮ nustatytus reikalavimus, taikomus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai.

Pareiškėja teigia, kad ji atliko teisėjos L. V. 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, siekdama nustatyti, ar yra pagrindas inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėja nurodo, kad ji turi teisę patikrinti teisėjos pranešime nurodytas aplinkybes pagal jai suteiktą kompetenciją.

Atsakovės nuomone, pareiškėja savo veiksmais atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi, gavusi teisėjos tarnybinį pranešimą, ji paprašė teismo posėdžių sekretorės paaiškinimo ir, gavusi jos paaiškinimą, 2019 m. lapkričio 4 d. surašė išvadą dėl tarnybinio patikrinimo Nr. TSDR-1148. Atsakovės teigimu, pareiškėja nesilaikė Apraše įtvirtintų reikalavimų, todėl pažeidė atitinkamas jo nuostatas, o kartu ir VTĮ nuostatas, ir todėl jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Aprašymas) (t. 1, b. l. 73–74) 5 punkte, be kita ko, įtvirtintos raštinės skyriaus vedėjo funkcijos: organizuoti teismo raštinės darbą, kontroliuoti, kad jis būtų tinkamai ir laiku atliktas; organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, esant reikalui, skirti juos dirbti su kitais teisėjais; užtikrinti tinkamą bylų ir dokumentų tvarkymą, kaupimą ir saugojimą, tvarkyti procesinių dokumentų ir duomenų apskaitą, kontroliuoti duomenų apie bylas suvedimo teisingumą informacinėje sistemoje „Liteko“. Aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus teismo kancleriui. Taigi raštinės skyriaus vedėjas turi kompetenciją atlikti plačias kontrolės funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamą raštinės skyriaus darbą. Teismo posėdžių sekretorių kontrolė taip pat įeina į raštinės skyriaus vedėjo funkcijas.

Nagrinėjamu atveju teisėja L. V. pateikė pareiškėjai tarnybinį pranešimą apie tai, kad Civilinė byla laiku nebuvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Taigi, teisėjos pateiktas pranešimas buvo susijęs su pareiškėjos, kaip raštinės skyriaus vedėjos, kuruojama sritimi.

Atlikdama teisėjos pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, pareiškėja žodžiu paprašė teismo posėdžių sekretorės A. Ū. pateikti paaiškinimus dėl teisėjos pranešime nurodytų aplinkybių. Gavusi teismo posėdžių sekretorės paaiškinimą, pareiškėja 2019 m. lapkričio 4 d. parengė išvadą, kurioje nurodė, kad ji nenustatė netinkamai atliktų teismo posėdžių sekretorės A. Ū. funkcijų, todėl tarnybinį patikrinimą nutraukia.

Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip raštinės skyriaus vedėja, turėjo teisę atlikti teisėjos tarybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, ji taip pat turėjo teisę paprašyti teismo posėdžių sekretorės pateikti paaiškinimus žodžiu ir / arba raštu dėl teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Tačiau, surašiusi išvadą dėl atlikto aplinkybių tyrimo, ji turėjo pareigą informuoti į pareigas priėmusį asmenį apie susidariusią situaciją ir galėjo pasiūlyti pradėti tarybinio nusižengimo tyrimą arba jo nepradėti. Pareiškėjos surašytos išvados forma ir turinys iš esmės atitinka išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo formą ir turinį. Nors pareiškėja skunde teismui ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo ji neatliko, tačiau, surašydama išvadą, ji sudarė pagrindą manyti, kad tokį tyrimą ji atliko.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai gali būti pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą (tai matyti iš bylos medžiagos, kuri patvirtina, kad tokius tyrimus pareiškėjai buvo pavesta atlikti (t. 2, b. l. 153–157). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja netinkamai įformino atlikto teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, surašė išvadą netinkama forma ir neinformavo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens (nagrinėjamu atveju teismo kanclerės) apie atliktą tyrimą ir jo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokiais veiksmais pareiškėja nesuteikė galimybės valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui susipažinti su susidariusia situacija ir nuspręsti dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo iniciavimo. Teismas daro išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Aprašo 3 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir Aprašo 4 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Pažeisdama Aprašo 3 ir 4 punkto reikalavimus, pareiškėja taip pat pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismo vertinimu, pareiškėja atliko tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl teismas daro išvadą, kad ji nepažeidė Aprašo 8, 14, 15 ir 17 punktų, kurie reglamentuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Teismo vertinimu, pareiškėjos padaryti pažeidimai nėra tokio masto ir pavojingumo, kad būtų galima pripažinti, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojų veiklos etikos principą – pagarbos žmogui ir valstybei principą.

Nustačius valstybės tarnautojo neteisėtą elgesį, turi būti nustatyta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Komisijos išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos elgesys vertintinas kaip padarytas dėl nerūpestingumo. Dėl pareiškėjos kaltės formos Įsakyme nepasisakyta. Teismo nuomone, pagal einamas pareigas, pareiškėja turėjo žinoti teisės aktus ir tvarką, kaip turi būti atliekama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Taigi pripažintina, kad Aprašo 3 ir 4 punkto nuostatas ji pažeidė dėl neatsargumo. Tačiau šiuos pareiškėjos veiksmus suponavo ir paties atsakovo veiksmai. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek jos atstovas, tiek atsakovo atstovė, tiek liudytoja pateikė teismui paaiškinimus, pagal kuriuos teismas nustatė, kad dėl tarnybinių pranešimų tyrimų ir dėl tarnybinių nusižengimų organizavimo tvarkos komunikacija tarp teismo administracijos ir pareiškėjos iš esmės nevyko, pareiškėjai nebuvo teikiamos instrukcijos, kaip ji turėtų atlikti aplinkybių, susijusių su raštinės skyriaus darbu, tyrimą, kaip ji jį turėtų įforminti, kokius asmenis ji turėtų apie tai informuoti. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjos veiksmus įtakojo ne tik jos pačios veiksmai, kurie lėmė Aprašo nuostatų pažeidimus, bet ir atsakovo veiksmai, nesiimant efektyvių priemonių, siekiant nustatyti aiškias tvarkas ir procedūras, pagal kurias valstybės tarnautojai, šiuo atveju raštinės skyriaus vedėja, galėtų tinkamai atlikti savo pareigas pagal pareigybės aprašymą. Vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 2 dalimi, ši byloje nustatyta aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Komisija Išvadoje pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, grįsdama tuo, kad dėl nerūpestingumo kilo žala, kad teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu jai jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kad 2019 m. vykusio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjos veikla įvertina gerai, tačiau po veiklos vertinimo buvo sistemingai gaunama duomenų apie jos tarnybinių pareigų neatlikimą. Pažymėtina, kad Įsakyme dėl šių Komisijos išvadoje nurodytų aplinkybių nepasisakyta, jos nebuvo vertintos.

Teismas pažymi, kad, priimant Komisijos išvadą ir Įsakymą, jau buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-643/2019, kuriame buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. V-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“. Nors šis teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka LVAT, tačiau tiek Komisijai, tiek teismo kanclerei šios aplinkybės buvo žinomos ir į jas turėjo būti atsižvelgta priimant Įsakymą ir sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo.

Teismo vertinimu, Komisijos išvadoje nurodyti argumentai dėl padarytos žalos yra nepagrįsti. Nors pareiškėja ir padarė Aprašo pažeidimus, tačiau teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, veiksmai, kuriais buvo siekiama išspręsti su Civilinės bylos išsiuntimu ir informacinėje sistemoje „Liteko“ padarytų įrašų susijusius klausimus, buvo atlikti, taigi pareiškėja atliko jai pavestas kontrolės funkcijas ir pašalino kilusius nesklandumus. Tai, kad teismo posėdžių sekretorei A. Ū. galėjo manyti, kad jos atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta žala. Taigi, į šias aplinkybes taip pat turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo.

Kiti Komisijos išvadoje nurodyti argumentai, kad yra gaunama duomenų apie netinkamą pareiškėjos tarnybinių pareigų atlikimą, yra abstraktūs, jie negali būti vertinami kaip reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

Aprašo 17 punkte yra nustatytos sprendimų, kuriuos gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, rūšys. Aprašo 17.3. papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrįstai paskirta pastaba – papeikimas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kuri padarė Aprašo 4 ir 5 punktų pažeidimus, tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Pats pažeidimų padarymo pripažinimas yra pakankama priemonė sprendžiant dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad priimant Įsakymą, buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – pareiškėja nebuvo supažindinta su tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios Komisijos sudėtimi, jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti nušalinimą Komisijos narei G. V.. Teismas sprendžia panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. D. skundą patenkinti.

Panaikinti 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymą Nr. V-465 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.