- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- II-82-289/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant paskyrusios administracinę nuobaudą bei surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijų atstovui O. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda V. V. atstovo advokato A. K. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. sausio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nutarimu Nr. ATPN 41 V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41¹² str. 1 d. Jam paskirta administracinė nuobauda – dviejų šimtų litų bauda. V. V. nubaustas už tai, kad neblaivus buvo darbo vietoje (įstaigos patalpose) darbui pasibaigus. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda V. V. nurodė, kad jis yra persekiojamas ir norima jį sukompromituoti. Yra persekiojamas laikraščio „Šiaulių naujienos“ ir vieno Šiaulių piliečio. Policija kreipėsi į Darbo inspekciją, kad jį nubaustų dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, t.y. dėl to, kad jis buvo darbo vietoje neblaivus. Pagal neseniai įsigaliojusį įstatymą, jis yra ne darbuotojas, o valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas. Jam atrodo, kad nutarime neteisingai traktuojama ir jis yra įsitikinęs, kad įstaigos vadovas gali užsukti į darbo vietą po darbo. Po oficialių miesto iškilmių jis užėjo į pastatą Dvaro g. 76, į savo kabinetą, pasiėmė portfelį ir ruošėsi eiti namo. Kadangi buvo sekamas žurnalistų, buvo iškviesta policija, karo policija. Jis žinojo, kad vyksta pasala, gaudynės, užėjo į trečią aukštą pasižiūrėti, kas darosi gatvėje. Tada prisistatė policija, žurnalistai. Policininkas liepė pūsti į alkotesterį. Jis nežino, ar tas alkotesteris buvo patikrintas metrologiškai, nes jokių oficialių protokolų jam niekas neparodė. Pažeidimo nepripažįsta. Tai įvyko ne darbo vietoje. Jis užėjo kaip įstaigos vadovas, buvo ne darbo vietoje. Darbo inspekcija jokio papildomo tyrimo neatlikusi, o gavusi vien policijos pranešimą, jam paskyrė nuobaudą, kurią prašo panaikinti ir bylą nutraukti. Jo darbovietės adresas neseniai pasikeitė, o nubaudimo metu jis buvo Dvaro g. 76, Šiauliuose. Tai trijų aukštų pastatas. Šiuo metu jis priklauso Krašto apsaugos ministerijai, o gal perduotas Turto bankui. Vyriausybės atstovo tarnyba buvo įsikūrusi antrame aukšte ir užėmė pusę antro aukšto. Tos patalpos rakinamos. Koridorius yra užtvertas ir įvesta signalizacija, kad niekas nevaikščiotų. Patalpos visiškai atskirtos nuo pirmo ir nuo trečio aukšto bei nuo kitos antro aukšto koridoriaus pusės. Incidentas su policijos pareigūnais vyko trečiame aukšte. Trečias aukštas tuo metu buvo tuščias. Įsikūrus šiame pastate jų įstaigai, trečias aukštas buvo tuščias. Šį pastatą po truputėlį iškrausto, nes nori privatizuoti. Trečiasis aukštas nepriklausė Vyriausybės atstovo tarnybai. Jų patalpos buvo tik antrame aukšte. Tame pastate įsikūrusi Karo prievolės tarnyba, o tuo metu pirmame aukšte dar buvo įsikūrę savanoriai. Dabar juos taip pat ruošiasi iškraustyti. Trečias aukštas buvo tuščias. Pastatas nebuvo rakinamas, nes buvo budintis ir bet kas negalėjo įeiti. Jis yra valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas ir dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Jų įstaiga yra savarankiškas juridinis asmuo, o jis yra šio savarankiško juridinio asmens vadovas. Jie vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais įstatais. Jis leidžia potvarkius savo darbuotojų komandiruotėms, atostogoms, vertina jų darbą, pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą, esant reikalui, rašo teikimus savivaldybėms jų kolegialiems ir nekolegialiems organams – taryboms ir vykdomajai institucijai. Jeigu nevykdoma Konstitucija, įstatymai arba yra kokie netikslumai, prašo pataisyti jų priimtus teisės aktus.
Šalies argumentai
Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda atstovas advokatas A. K. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. V. V. nurodė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą. Tas įstatymas skunde nebuvo nurodytas, bet būtent šio įstatymo nuostatomis V. V., kaip Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje, yra suteiktos valdžios atstovo funkcijos, kurios atskiria darbuotojus nuo pareigūnų darbo Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio prasme ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. yra priskirtinas prie pareigūnų pagal minimo 14 str. 1 d. nuostatas. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas pareigūnų atsakomybę numato kaip atskirą ir atskirų straipsnių dispozicijose yra skiriama darbuotojų atsakomybė ir pareigūnų atsakomybė. Mano, kad šis straipsnis, pagal kurį V. V. buvo surašytas ATP protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas, negalėjo būti priimtas, nes nėra subjektas šio Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris jam yra inkriminuojamas. Nėra įrodyta, kad V. V. buvo darbo vietoje, įstaigos patalpose, kaip nurodyta nutarime. Jo tarnybos vieta yra atskiros uždaros patalpos antrame aukšte, o iš Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo akivaizdu, kad tas fiksavimas incidento metu buvo trečio aukšto laiptinės aikštelėje. Tai neturi nieko bendro nei su tarnybos vieta, nei su Darbo inspekcijos įvardinta darbo vieta. Tie argumentai buvo dėstomi priiminėjant nutarimą, t.y. vykstant administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimui Darbo inspekcijoje, tačiau į tuos argumentus nebuvo atkreiptas dėmesys. Neblaivumo faktas, jo nuomone, taip pat nėra užfiksuotas įstatyme nustatyta tvarka, kuri iki šio nėra pakeista. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 452, kuriame numatė, kad tiek transporto priemones vairuojančių, tiek kitų asmenų blaivumas turi būti nustatomas. Neturima nei prietaiso rodmenų užfiksavimo, nei jo atitikties sertifikato, nei įrašų žurnaluose. Darbo inspekcijoje buvo prašoma įsitikinti, ar tie parodymai buvo užfiksuoti. Visoje eilėje bylų tokie parodymai nėra užfiksuoti. Visa bylos esmė ir neblaivumo faktas yra įrodinėjamas prietaisą naudojusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Šio prietaiso kokybės reikalavimų negalima patikrinti, kaip ir užfiksuotų rodmenų. Pagal taisykles, visi rodmenys fiksuojami specialios formos žurnaluose. Kad buvo tikrintas V. V. nėra užfiksuota jokiuose žurnaluose. Taigi, šitie tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi įrodymais pagal Administracinio teisės pažeidimo kodeksą ir būti pagrindu, kad neblaivumo faktas yra nustatytas. Mano, kad O. Š. pagal 259¹ str. yra neįgaliotas surašyti protokolą, kadangi pagal ATPK 233 str. 2 d. 2 p. vyresnysis darbo inspektorius turi teisę nagrinėti administracines bylas ir skirti baudas darbuotojams iki 100 litų. Šiuo atveju buvo paskirta 200 litų bauda, todėl mano, kad protokolas buvo surašytas pažeidžiant procedūras, t.y. jį surašė tam neįgaliotas asmuo. Prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010 m. sausio 19 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Paskyrusios administracinę nuobaudą bei surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijų atstovas O. Š. nurodė, kad įstatyme nėra išskiriamas įstaigos vadovas, ar darbuotojas, visi vadinami darbuotojais. Tai numatyta ATPK 41¹² straipsnyje. Dėl neblaivumo nustatymo. 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 45 pasisakoma, kad: „...darbuotojo būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo, ar ne...“. Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. sako, kad: „...tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai ar per atstovus paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis...“. 3 d. numato: „... įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai padaryti nepažeidžiant įstatymo...“. Taigi, darytina išvada, kad girtumui nustatyti nebūtina medicinos išvada, bet galima tai padaryti ir kitomis priemonėmis. Jie vadovavosi iš policijos gauta medžiaga. Buvo pateikti policininkų tarnybiniai pranešimai ir alkotesterio parodymai. Tarnybinis pranešimas yra rašytinis įrodymas. Baudžiamojoje teisėje žmogus prieš duodamas parodymus prisiekia. Jis tiki tuo, ką rašo pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose. Pagal 41¹² str. nėra įstaigos vadovo, ten yra tik darbuotojas. 41¹² str. kalbama tik apie darbuotojus, jis ir liečia visus darbuotojus. Nieko negali pasakyti apie ATPK 14 str. numatytų pareigų nesilaikymą. Dėl alkotesterio sertifikatų nieko negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
V. V. skundas tenkintinas, o skundžiamas 2010 m. sausio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nutarimas Nr. ATPN 41 naikintinas ir byla nutrauktina.
ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:
nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);žinomas pažeidimą padaręs asmuo;galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidom (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328-329). Taigi, ATP protokole formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu bei nurodomas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju iš surašyto 2009 m. spalio 27 d. ATP protokolo matyti, kad šiame dokumente nurodyta, jog V. V. 2009-09-11 apie 21 val., būdamas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, neblaivus buvo darbo vietoje (įstaigos patalpose) darbui pasibaigus (adm. bylos Nr. I-403-189/2010 lapas 124). Jokių kitų faktinių aplinkybių ATP protokole nėra nurodyta. 2010 m. sausio 19 d. nutarime, kuriuo buvo skirta administracinė nuobauda, yra nurodyta, kad V. V., būdamas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, neblaivus buvo darbo vietoje (įstaigos patalpose) darbui pasibaigus. Nurodoma, kad 2009-10-09 VDI Šiaulių skyrius gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu persiųstą medžiagą sprendimo priėmimui dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal LR ATPK 41¹² straipsnį. Toliau nutarime konstatuojama, kad pagal gautą policijos medžiagą 2009-09-11 apie 21.02 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius gavo pranešimą apie tai, kad Šiauliuose, Dvaro gatvės 76 numeriu pažymėtame pastate girtaujama. Į nurodytą vietą nuvyko policininkai A. K. ir S. V.. Apžiūrint 3 aukštą, koridoriuje buvo pastebėtas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje V. V.. Alkotesteriu „Drager 7410“ V. V. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 promilės). Apie tai policininkai A. K. ir S. V. surašė tarnybinius pranešimus. Apie įvykį policininkai informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių ir išvyko patruliuoti į savo maršrutą. V. V. paaiškino, kad buvo blaivus, darbo vietoje nebuvo. Pažeidimo padarymo nepripažino (adm. bylos Nr. I-403-189/2010 lapas 134).
Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole padarytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarpusavyje susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 – 62-576/2006).
Objektyvioji pusė – tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. Pažymėtina, jog tinkamiausia įstatymo formuluotė yra tokia, kai pačioje teisės normoje tiksliai ir aiškiai apibūdinama administracinės teisės pažeidimo objektyvioji pusė, tačiau kartais teisės normoje abstrakčiai suformuojama administracinės teisės pažeidimo objektyvioji pusė. Pagrindinis administracinės teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei. Aplink jį grupuojasi visi kiti objektyviosios pusės požymiai. Veika gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas – tai sąmoninga, valingas, aktyvių veiksmų visuma. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis privalo ir gali atlikti teisės numatytus veiksmus, bet jų neatlieka.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41¹² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą.
Tiek iš ATP protokolo, tiek iš nutarimo, kuriuo buvo skirta administracinė nuobauda matyti, kad joks papildomas tyrimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekamas, tiesiog buvo tik pasiremta gauta informacija iš policijos komisariato (pareigūnų tarnybiniai pranešimai). Iš turimos bylos medžiagos negalima spręsti, kad V. V. nurodytu laiku buvo savo darbo vietoje, savo darbovietės patalpose, nes policijos buvo fiksuotas jo buvimas Šiaulių miesto Dvaro gatvės namo Nr. 76 trečiame aukšte, kuris nei tuomet, nei šiuo metu nėra Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos patalpų dalimi. V. V. neblaivumas (girtumas) buvo nustatinėjamas nesilaikant norminiais aktais nustatytos tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. V. V. medicininė apžiūra jo neblaivumui (girtumui) nustatinėti nebuvo atliekama, nėra aišku kokiu alkotesteriu buvo nustatinėjamas asmens girtumas, ar prietaisui buvo atlikta metrologinė patikra, nepateiktas prietaiso atitikties sertifikatas, nėra duomenų, kad patikrinimo rezultatai buvo fiksuojami atitinkamuose žurnaluose ir t.t. Iš administracinėje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nėra nurodyta galimo pažeidimo esmė ir visi būtini faktiniai nusižengimo pagal ATPK 41¹² straipsnio 1 dalį požymiai (ATPK 260 str.). Remiantis netinkamai surašytu protokolu buvo skirta administracinė nuobauda, o pats nutarimas skirti administracinę nuobaudą taip pat neatitinka nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamų reikalavimų (ATPK 286 str.).
Teismo nuomone, tai, kad surašyti ATP protokolas ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra nekonkretūs, juose tinkamai nesuformuluotas kaltinimas ir neapibrėžtos kaltinimo ribos, padaryti pažeidimai skiriant administracinę nuobaudą. Šiuos trūkumus konstatavo ir Šiaulių apygardos administracinis teismas savo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartyje ir kuri yra įsiteisėjusi. Šiuos trūkumus teismas neturi galimybės pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl priimtas nutarimas naikintinas. Byla nutrauktina ir negali būti grąžinta naujam nagrinėjimui institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nes yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 35 str.).
Teismo nuomone, pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Turi būti taikomas principas, kad visi neaiškumai traktuojami apkaltintojo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 (62) – 658/2007), nes administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, todėl patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Pažymėtina, jog apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Taigi, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nutarimas, kuriuo V. V. paskirta administracinė nuobauda naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 105-106 str.,
nutaria:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.
2010 m. sausio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nutarimą Nr. ATPN 41, kuriuo V. V. pagal ATPK 41¹² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) litų bauda – panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.