Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2024 m. gruodžio 23 d., laikotarpiu nuo 19.30 iki 20.00 val., namo kieme, esančiame, adresu (duomenys neskelbtini) , pavadinęs kaimyną D. J. „p<...>ru“ ir šiam atsisukus į jį, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą D. J. į kairę akį, tuo padarė poodinę kraujosruvą kairėje akyje, tai yra sužalojimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 4214/2024 (01)).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prašė kaimyno nuimti pavojingą laidą. Grįžęs iš komandiruotės pamatė, kad ne tik laidas vis dar nenuimtas, bet ir girlianda kabo ant dujų vamzdžių. Ten iš miesto ateina dujų įvadas, jis eina palei visą namą ties pamatu. Prie to vamzdžio yra pritvirtintas nelegalus laidas. Viską pats nuėmė ir numetė į šoną. Tuomet nuėjo namo. Pas D. J. aiškintis nėjo, nes viskas čia tęsiasi nuo seniai. Tas laidas jau antri metai ten buvo. Namo niekas neadministruoja, yra tik bendri savininkai. D. J. suaugęs žmogus, bet žodžiu pasakytų pretenzijų nesuprato. Į tarnybas nesikreipė. Nežino, kodėl. Buvo apsipykęs ir su žmona, nes grįžus namo žmona jam prieštaravo. Kai pamatė D. J., trenkė jam kumščiu į galvą. Kur tiksliai trenkė, nežiūrėjo. Nežino, ar padarė jam kraujosruvą. Galimai ji atsirado nuo jo smūgio. D. J. tuo metu kalbėjo su žmona. Buvo dar kažkoks vyriškis, kuris rūkė. Viskas vyko prie namo. Po smūgio nuėjo į taksi. Kaimyno žmona kažką sakė, bet jis nieko jai neatsakė. Jis buvo blaivus. Su kaimynu šiuo metu nebendrauja. Ligonių kasai ieškinį atlygino. Su nukentėjusiojo 2000 Eur ieškiniu nesutinka. Gali atlyginti 300 Eur. Taikytis su kaimynu yra beprasmiška.

Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis D. J. parodė, kad palaiko savo ieškinį ir jame nurodytus argumentus. Prašo 2000 Eur dėl vaizdo kamerų įdiegimo, dėl apšvietimo įrengimo prie namų. Tokia suma ir susidarytų. Kai bus įrengtos šios sistemos, gal daugiau kaimynui nebekils noras daužyti kitų žmonių veidus. Įvertinti jo neturtinę žalą dėl patirtos skriaudos palieka teismo nuožiūrai. Jam apie porą savaičių skaudėjo akį. Buvo mėlynės, buvo išeiginės, šventės. Buvo susirinkę giminės, teko jiems aiškintis. Kaltinamasis nei karto nebuvo atėjęs atsiprašyti. Dirba (duomenys neskelbtini). Bendrauja su (duomenys neskelbtini) globotiniais. Dirba pilną darbo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusysis teigia, kad konflikto metu A. K. galimai buvo neblaivus, pats A. K. šią aplinkybę kategoriškai neigia. Policija įvykio dieną iškviesta nebuvo, A. K. blaivumas nebuvo patikrintas, objektyvių duomenų, kad kaltinamasis suduodamas smūgį buvo neblaivus, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir kaltinime. Atitinkamai teismas neturi pagrindo konstatuoti kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta neblaivaus asmens.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu A. K. buvo neteistas (teistumas išnykęs), už smurtinį nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 109-111); administracine tvarka per vienerius metus baustas 1 kartą už nedidelį greičio viršijimą, bauda sumokėta (b. l. 107-108), dirba (b. l. 113-114).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už jį numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nustatyta dvi A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo neteistas (teistumas išnykęs), dirba, A. K. skirtina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių– laisvės apribojimas. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikaltimas padarytas namų aplinkoje, nėra pagrindo jam skirti intensyvią priežiūrą. Nustatant laisvės apribojimo bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad smurtas nebuvo intensyvus, anksčiau už smurtines nusikalstamas veikas asmuo teisiamas nebuvo, kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Vertinant padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jam skirtina mažesnė nei šios bausmės rūšies bausmės vidurkis bausmė ir taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę mažinant vienu trečdaliu. Kaltinamajam nustatytini pozityvų užimtumą ir elgesio koregavimą skatinantys įpareigojimai: įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 27,15 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 65-66). Su ieškiniu pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nukentėjusiajam VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2024 m. gruodžio 24 d. buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos I paslauga, kurios vertė 27,15 Eur (b. l. 65-66, 69).

2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio, kuriame civilinis ieškovas nurodė, kad PSDF biudžetui padaryta žala yra atlyginta, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2066-961/2025, civiliniam ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 153). Taip pat ir kaltinamasis pateikė 2025 m. kovo 17 d. pinigų pervedimo kvito kopiją, patvirtinančią, kad į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą buvo pervesta 27,15 Eur suma (b. l. 156). Atsisakymas nuo civilinio ieškinio nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas, procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Nukentėjusysis D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl važinėjimų į tris gydymo įstaigas sumušimų apžiūrai, patyrė emocinį sukrėtimą dėl pasiaiškinimo vaikams ir giminėms šventinio susitikimo metu, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą darbo kolektyve, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes dirba globos namuose ir turi bendrauti tiesiogiai su užsakovais ir globotiniais. Turėjo šiems rodytis sumuštu veidu. Kadangi tai vyko šventiniu Kalėdų laikotarpiu, emocijos buvo dar sunkesnės. Sukeltą dvasinį ir fizinį skausmą vertina 2000 Eur. A. K. ir anksčiau įžeidinėjo ir grasino jam ir jo žmonai, jo asocialus elgesys kelia grėsmę namo gyventojams, 2025 m. sausio 13 d. girtaudamas jis paliko atsuktas dujas rūsio patalpoje. Gautas lėšas norėtų panaudoti prevencinėms apsaugos priemonėms įsigyti (kiemo apsaugos vaizdo kameroms, dujų ir dūmų daviklių įrengimui) (b. l. 79).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą, emocinį diskomfortą gijimo laikotarpiu. Sužalojimas buvo veide, taigi aiškiai matomas, kas vertė nejaukiai jaustis šventiniu (kalėdiniu) laikotarpiu. Kita vertus, nukentėjusysis nenurodė, kad jam būtų tekę imti nedarbingumą, būtų likusios ilgalaikės sužalojimo pasekmės. Savo neturtinės žalos turinį nukentėjusysis grindė ne tik fiziniais ir emociniais išgyvenimais dėl sužalojimo, bet ir su ankstesniu kaltinamojo elgesiu (grasinimais, įžeidinėjimu) arba elgesiu po nagrinėjamo įvykio (girtavimu ir atsuktomis dujomis namo rūsyje), kas kelia grėsmę baimę namo gyventojams, poreikiu įsigyti prevencines apsaugos priemones namui – kiemo apsaugos vaizdo kameras, dujų ir dūmų daviklių įrengimą. Tačiau baudžiamojoje byloje yra atlyginama tik tiesiogiai iš nagrinėjamos nusikalstamos veikos kilusi turtinė ar neturtinė žala. D. J. nurodomos aplinkybės apie praeities ar po nagrinėjamos veikos sekusius įvykius negali įtakoti priteistinos žalos dydžio.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia tik į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį (viena kraujosruva veido srityje) ir būtent dėl pastarojo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizinį diskomfortą. Atsižvelgiant į panaudoto smurto pobūdį (vienas smūgis), jo pasekmes (kraujosruva), gydymosi trukmę (nėra duomenų apie ilgalaikes pasekmes, nedarbingumą) nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 500 eurų suma. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-495/2021 (500 Eur – poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimai blauzdose, 300 Eur – kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimas), 2K-8-489/2022 (200 Eur – poodinė pakaušio kraujosruva), 2K-164-387/2022 (450 Eur – viršutinės lūpos muštinė žaizda ir aplinkinė kraujosruva, 450 Eur – smakro poodinė kraujosruva), 2K-256-648/2022 (600 Eur – kraujosruva nosies nugarėlėje), kuriose asmeniui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašais (body kamerų įrašais) paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Civilinio ieškovo D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui D. J. iš kaltinamojo A. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais (BPC garso įrašais, body kamerų įrašais) palikti saugoti byloje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.