- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- eI-2602-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00832-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jovita Einikienė, Rūta Miliuvienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Pareiškėjas
- UAB „LiTak-Tak“
- Atsakovas
- Komisijai strateginių prekių licencijų
- Advokatai
- Paulius Koverovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei Agnei Karalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „LiTak-Tak“ skundą atsakovėms Komisijai strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „LiTak-Tak“ skundu (b.l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovo Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) sprendimą, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019-01-31 raštu Nr.(24.30-72)-3-403 „Dėl prašymo Nr.17/276 ED išduoti dvejopo naudojimo prekių eksperto licenciją“; 2) pripažinti, kad pareiškėjui dvejopo naudojimo prekių eksperto licencija į Uzbekistano Respubliką (pagal pareiškėjo UAB „Li Tak-Tak“ 2017-11-24 Ministerijai pateiktą prašymą Nr.17/276 ED) buvo išduota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-18 sprendimo (priimto administracinėje byloje Nr.eA-4736-756/2018) įsiteisėjimo dieną; 3) priteisti pareiškėjui iš Ministerijos patirtų proceso išlaidų atlyginimą.
Skunde paaiškina, kad 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė Ministerijai prašymą išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją į Uzbekistaną. Komisija, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-07-22 nutarimu Nr.932 patvirtintų „Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) išnagrinėjusi prašymą, jį 2018-01-15 sprendimu atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-18 sprendimu administracinėje byloje Nr.eA-4736-756/2018 konstatavo, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas, todėl Komisija ir Ministerija privalėjo iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą ir, atsižvelgiant į LVAT sprendime pateiktus argumentus, priimti naują sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad Ministerija ir Komisija ignoravo teismo pateiktus argumentus. Nors rašte nurodoma, kad sprendimas priimtas vadovaujantis (i) kriterijams, nurodytiems 2008-12-08 Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (toliau – ir Bendroji pozicija), (ii) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesais ir (iii) 2009-05-05 Tarybos Reglamento (ES) Nr.428/2009, nustatančio dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, tačiau nepateikė jokių konkrečių nuostatų ir konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos prašymas išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją į Uzbekistaną turėtų būti atmestas.
Skunde pažymima, kad nepaisant to, jog ginčijamame sprendime ir pateikiamos kai kurių teisės aktų nuostatos, tačiau jame nėra jokių konkrečių sąsajų tarp šių teisės aktų nuostatų ir tų subjektyvių teiginių, kurie nurodomi sprendime. Sprendime pateiktos faktinės aplinkybės nėra susietos su jame nurodytomis teisės aktų normomis. Sprendime nenurodyta kaip konkrečiai sprendime nurodyti teiginiai nulemia, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai licencija neišduodama. Nurodomos tam tikros ne faktinės, tačiau spėjamos ir/ar galimos aplinkybės, susijusios su galimu Uzbekistano ir RF bendradarbiavimu, taip pat šių valstybių planais, tačiau nėra nurodoma, kodėl būtent pareiškėjo planuojamas vykdyti įrangos eksportas galimai pažeistų minėtų teisės aktų nuostatas.
Kaip matyti iš LVAT sprendimo 54 p., pati Ministerija (kaip strateginių prekių kontrolę vykdanti institucija (SPKĮ 5 str.)) privalėjo atlikti išsamią su prašymu susijusių aplinkybių analizę, pateikiant jų vertinimą ir išvadas bei pagrindžiant jas teisiškai reikšmingais faktais bei konkrečiomis materialinės teisės normomis. Tačiau ginčijamame sprendime tokia analizė nėra atlikta. Iš LVAT sprendime pateikto pozicijos matyti, kad ir pati Komisija privalėjo atlikti išsamią susijusių aplinkybių ir pareiškėjo prašymo analizę.
Pažymi, kad teismas privalo siekti realios pareiškėjo pažeistų teisių gynybos, todėl pareiškėja prašo teismo konstatuoti, jog bendrovei jos prašoma licencija buvo išduota.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 50-56), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima, kad Ministerijos raštas ir Komisijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tiek Ministerijos rašte, tiek Komisijos sprendime nurodyta, kad licencija neišduodama, nes tai prieštarauja Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. ta apimtimi, kiek tai susiję su valstybės saugumo interesais, taip pat Bendrosios pozicijos 2 str. nurodytam penktajam kriterijui ta apimtimi, kiek tai susiję, jog valstybės narės atsižvelgia į įrangos eksporto poveikį jų gynybos ir saugumo interesams. Pažymi, jog Ministerija ir Komisija ištaisė LVAT sprendimo 53 p. nurodytus trūkumus. Prašyme pareiškėja nurodė prekę – (duomenys neskelbtini), kurio galutinis panaudojimas yra (duomenys neskelbtini), skirtas Uzbekistano gynybos ministerijai. Ministerijos rašte ir Komisijos sprendime pateikti faktai patvirtina, kad Uzbekistano Respublika vykdo karinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija.
Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002-05-28 nutarimu Nr.IX-907 (2017-01-17 nutarimo Nr.XIII-202 redakcija) 8 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos saugumui dabartiniu laikotarpiu pagrindinę grėsmę kelia agresyvūs Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys visuotinėmis tarptautinės teisės normomis ir principais bei taikiu sambūviu pagrįstą saugumo architektūrą. Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos Respublikos sienų, ypač Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje, telkiama naujausia Rusijos Federacijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pajėgos ir jų pratybos kelia tarptautinę įtampą ir pavojų pasaulio taikai. Taip pat Lietuvos karinėje doktrinoje, patvirtintoje Lietuvos kariuomenės vado 2016-04-22 įsakymu Nr.V-570, nurodoma, kad Rusijos Federacijos veiksmai, griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje, blogina Lietuvos ir kitų valstybių regione saugumo aplinką. Rusijos karinės galios stiprėjimas ir demonstravimas regione, tarptautinių sutarčių nesilaikymas, ypač Krymo aneksija ir veiksmai pietryčių Ukrainoje patvirtina, kad karinės jėgos panaudojimas regione nėra tik teorinė tolimos ateities galimybė.
Vertinant Uzbekistano ir Rusijos karinio bendradarbiavimo turinį ir jo reikšmę Lietuvos saugumo interesams, pažymėtina, kad paprastai kariuomenės atsižvelgia į galimybes, kurias gali pasiūlyti naujos technologijos, inovacija ir sąjungininkai; išnaudoja gebėjimą ir galėjimą veikti su partneriais. Taigi Uzbekistano ir Rusijos, kaip sąjungininkų/partnerių glaudūs ir nuolatinio pobūdžio karinio bendradarbiavimo santykiai, juos patvirtinantys faktai suponuoja išvadą, kad Rusija, savo interesams vienokiu ar kitokiu būdu panaudodama ar vien galėdama panaudoti Uzbekistano karinius pajėgumus, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) gynybos pajėgumus, kuriems ir yra skirtos pareiškėjos ketinamų eksportuoti (duomenys neskelbtini) detalės, tokiu būdu sustiprina ir savo karinę galią, tuo pačiu didindama ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija pateikė atsiliepimą (b.l. 166-169), kuriuo pareiškėjos skundą rašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Komisija nėra tinkamu atsakovu byloje. Taip pat nurodo, jog licencijos neišdavimui pakanka nustatyti tik riziką dėl dvejopo naudojimo prekių numatomo galutinio naudojimo ar nukreipimo, todėl VSD rašte pateiktos aplinkybės suponuoja išvadą, kad egzistuoja dvejopo naudojimo prekių galutinio nukreipimo Rusijai rizika, kuri yra grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu su Rusija. Pareiškėja nepagrįstai Komisijai kelia pačius aukščiausius įrodymų pakankamumo standartus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu į skundą (b. l. 17-21) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2018-01-02 rašte Ministerijai pateikė išvadą dėl pareiškėjos prašymo. Šiame rašte nurodytos aplinkybės nėra išnykusios ar pasikeitusios. 2019-01-16 raštu Ministerijai pateikė papildomą, su pareiškėju susijusią informaciją. Ministeriją informavo, kad pastebimai išaugo dvišalis Uzbekistano ir Rusijos bendradarbiavimas – po 2017 m. įvykusio Uzbekistano prezidento vizito į Maskvą, Uzbekistane apsilankė daugiau kaip 20 įvairaus lygio Rusijos delegacijų, o 2017 m. lapkritį Maskva ir Taškentas pasirašė naujų bendradarbiavimo sutarčių paketą.
VSD atsiliepime pažymima, kad Komisijos sprendimas priimtas vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti prielaidą, kad licencijos išdavimas prieštarautų Pozicijos nuostatoms ir valstybės saugumo interesams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas pripažinti, kad dvejopo naudojimo eksporto licencija į Uzbekistano Respubliką buvo išduota LVAT 2018-12-18 sprendimo įsiteisėjimo dieną, nelogiškas ir nepagrįstas, kadangi sprendime nepasisakyta, jog nėra pagrįsto pagrindo neišduoti licencijos, o tik konstatuota, kad Komisijos sprendimas neatitinka VAĮ 3 ir 8 str. nustatytų reikalavimų. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybe, tačiau neteisingai įvertino ir netinkamai aiškino teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti 2019-01-24 posėdyje priimto sprendimo, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2019-01-31 raštu Nr.(24.30-72)-3-403, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje, taip pat prijungtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr.eI-2038-790/2018 esančiais įrodymais ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja 2017-11-23 Ministerijai pateikė prašymą išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją dėl (duomenys neskelbtini) tiekimo gavėjai (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Prašyme nurodytas galutinis prekės vartotojas – Uzbekistano Respublikos gynybos ministerija, galutinė paskirties valstybė – Uzbekistanas, galutinis panaudojimas – (duomenys neskelbtini) Uzbekistano Respublikos gynybos ministerijai.
2018-01-15 posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą Komisija nutarė neišduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijos, o apie Komisijos sprendimą pareiškėja buvo informuota Ministerijos 2018-01-22 raštu Nr. (24.38-72)-3-264 (adm. byla Nr.eI-2038-790/2018, I t. b.l. 21-22, II t. b.l. 45–47).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-18 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-4736-756/2018, tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą, panaikino 2018-01-15 Komisijos sprendimą, nurodydamas, jog Komisija ir Ministerija turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl dvejopo naudojimo prekių eksperto licencijos išdavimo ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 str. reikalavimus.
Vykdydama teismo įpareigojimą Ministerija 2018-12-21 raštu Nr. (24.30-72)-3-5246 kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrą ir Valstybės saugumo departamentą, prašydama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijos išdavimo su pridedamais dokumentais ir nustatyta tvarka pateikti išvadas atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 str. nuostatas (b.l. 60-77).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2019-01-14 raštu Nr. 12-01-70 (b. l. 83) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2019-01-18 raštu Nr. (21.2.17.)-3-201 (b. l. 84) nurodė, jog klausimą dėl licencijos išdavimo siūlo spręsti Komisijos posėdyje ir jame priimti sprendimą. Valstybės saugumo departamentas 2019-01-16 rašte Nr.18-371 nurodė, jog 2018-01-02 raštu Nr.18-12 pateikė išvadą, kurioje nurodytos aplinkybės nėra išnykusios ar pasikeitusios. Taip pat pažymėjo, jog teikia aktualia informacija papildytą išvadą. Ministeriją informavo, kad yra tikėtina, jog Uzbekistano ir Rusijos Federacijos karinis bendradarbiavimas artimoje perspektyvoje (nuo 6 mėn. iki 2 metų) bus vystomas ir toliau. 2016 m. spalį Uzbekistano karinių oro ir oro gynybos pajėgų daliniai dalyvavo didelio masto NVS šalių bendros oro erdvės gynybos sistemos mokymuose, 2017 m. spalį Uzbekistane buvo surengti bendri dvišaliai Rusijos ir Uzbekistano ginkluotųjų pajėgų mokymai. Uzbekistano oro erdvės gynybos daliniai taip pat dalyvavo 2018 m. rugsėjį vykusiose NVS šalių oro gynybos pratybose, kurioms vadovavo RF oro – kosmoso pajėgų štabas. 2018 m. spalį Taškente vykusiame NVS gynybos ministrų tarybos pasitarime buvo nuspręsta toliau plėtoti bendras NVS šalių oro gynybos ir radiolokacines sistemas. Pasitarimo metu Uzbekistano ir RF gynybos ministrai pasirašė 2019 m. ministerijų bendradarbiavimo planą. Pasitarimo išvakarėse RF gynybos ministras S.Šoigu pareiškė, kad RF laiko Uzbekistaną savo strateginiu partneriu, įskaitant ir saugumo srityje. Išvadoje pažymima, jog tikėtina, kad artimoje perspektyvoje RF toliau nuosekliai plėtos tarpvalstybinius ryšius su Taškentu ir neatsisakys stiprinti įtaką Uzbekistane. 2018 m. spalį įvykęs RF prezidento Vladimiro Putino vizitas Taškente ir susitikimas su Uzbekistano prezidentu Šavkatu Mirzijajevu parodė, kad RF netekina užleisti savo įtakos pozicijų Uzbekistane JAV ar Kinijai. Vizito metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo ir investavimo susitarimų už 25 mljrd. JAV dolerių. Susitikimo metu abiejų šalių lyderiai pareiškė, kad RF ir Uzbekistanas yra strateginiai partneriai ir pažymėjo, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas pasiekė naują kokybinį lygį. VSD vertinimu, oro erdvės gynybos sistemų ir jų komponentų (įskaitant modernizuotas ar nemodernizuotas sovietines sistemas ir jų komponentus) tiekimas į NVS šalis atitinka RF saugumo interesus ir nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesais.
2019-01-24 įvyko Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas pareiškėjos prašymas išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją į Uzbekistaną. Komisija nutarė neišduoti dvejopo naudojimo prekių eksperto licencijos pagal pareiškėjos pateiktą prašymą Nr.17-/27/6ED vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, kad licencija neišduodama, jeigu jos išdavimas prieštarauja: Bendrajai pozicijai, atitinkamai vadovaujantis 2 str. nurodytu penktuoju kriterijumi, pagal kurį valstybės narės atsižvelgia į galimą tam tikros įrangos poveikį jų gynybos ir saugumo interesams; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesams. Pažymėjo, jog Komisija apsvarstė ir įvertino visas susijusias faktines aplinkybes, į kurias svarbu atsižvelgti (dėl Rusijos Federacijos ir Uzbekistano nuosekliai stiprinamo karinio bendradarbiavimo). Taip pat pažymėjo, jog sprendimas priimamas vadovaujantis Reglamento Nr.428/2009 12 str. nuostatomis, kas sprendžiant, ar suteikti leidimą reikia atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, įskaitant tas, kurioms yra taikomas Bendroji pozicija (šiuo atveju vadovautasi Bendrosios pozicijos 2 str. nurodytu 5 kriterijumi) (b.l. 79-80, 91-94). Apie Komisijos sprendimą Ministerija pareiškėją informavo 2019-01-31 raštu Nr.(24.30-72)-3-403, kuriame nurodyti Komisijos atsisakymo išduoti licenciją motyvai, paaiškintos Taisyklių 47 p. nuostatos ir sprendimų apskundimo tvarka (b.l. 58-59).
Pareiškėja nesutinka su Komisijos ir Ministerijos sprendimais ir pažymi, jog Ministerija ir Komisija ignoravo teismo pateiktus argumentus, nepateikė jokių konkrečių nuostatų ir konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos prašymas išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją į Uzbekistaną turėtų būti atmestas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio paskirtis – įgyvendinti tarptautinius susitarimus ir priemones, draudžiančius masinio naikinimo ginklų ir raketų, nešančių tuos ginklus, platinimą; užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą kuriant Lietuvos Respublikoje veiksmingą strateginių prekių kontrolės sistemą, integruotą į Europos Sąjungos ir tarptautinių neplatinimo susitarimų eksporto kontrolės sistemą; sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos saugumui užtikrinti, modernių technologijų plėtrai skatinti ir užsienio prekybai plėtotis.
Pagal Įstatymo 2 str. nuostatas jis taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialams, kurių veikla susijusi su karinės įrangos eksportu, importu, tranzitu, tarpininkavimu bei karinės įrangos įvežimu ir siuntimu Europos Sąjungoje, dvejopo naudojimo prekių eksportu, persiuntimu, tranzitu ir tarpininkavimo paslaugų teikimu. Dvejopo naudojimo prekių kontrolei šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 428/2009) nuostatos.
Įstatymo 8 str. 1 ir 4 d. nustatyta, kad dvejopo naudojimo prekių eksportui reikalingas licencijas išduoda Ministerija, o dvejopo naudojimo prekėms reikalingų eksporto licencijų ir licencijų teikti tarpininkavimo paslaugas išdavimo, licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijų išdavimo procedūrą reglamentuoja Taisyklių nuostatos. Subjektas, norintis gauti licenciją, privalo pateikti Ministerijai nustatytos formos prašymą, taip pat sutartį arba kitus dokumentus, patvirtinančius dvejopo naudojimo prekių pirkimą–pardavimą bei galutinio panaudojimo patvirtinimo pareiškimą, kuriame pateikta informacija apie galutinį vartotoją, prekės galutinio panaudojimo tikslą, nurodyta galutinė paskirties šalis ir kompetentingos šalies importuotojos institucijos patvirtinimas (Taisyklių 14, 15.1.1, 15.1.2 p.). Ministerija, išnagrinėjusi prašymą išduoti licenciją ir kartu pateiktus dokumentus, kurių reikia licencijai gauti, perduoda jų kopijas strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, kurios išnagrinėja prašymą ir gautus dokumentus ir pagal kompetenciją per 12 darbo dienų pateikia Ministerijai išvadas (Taisyklių 19, 20 p.). Individuali eksporto licencija gali būti išduodama vadovaujantis teigiamomis valstybės institucijų išvadomis arba Komisijos išvadomis. Ministerija, gavusi bent vienos institucijos neigiamą išvadą, licencijos išdavimo klausimą taip pat teikia svarstyti Komisijai. (Taisyklių 21 p.).
Nagrinėjamu atveju, pakartotinai vertinant pareiškėjos prašymą išduoti licenciją Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą dėl licencijos išdavimo svartyti ir sprendimą priimti Komisijos posėdyje, o Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą, kuria licencijos siūlė neišduoti, todėl pareiškėjos prašymas buvo stvarstomas Komisijos posėdyje. Pagal Ūkio ministro 2013-06-28 įsakymu Nr.4-566 patvirtinto Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti darbo reglamento 17 p., Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.
Nagrinėjamu atveju 2019-01-24 posėdyje Komisija vertino pareiškėjos prašymą išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją į Uzbekistaną ir bendru sutarimu nutarė neišduoti dvejopo naudojimo prekių eksperto licencijos pagal pareiškėjos pateiktą prašymą Nr.17-/27/6ED.
Pagal Įstatymo 10 str. 1 d. licencija neišduodama, jeigu: 1) jos išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kriterijams, nurodytiems 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, tarptautinių neplatinimo susitarimų nuostatoms, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams; 2) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėl strateginių prekių eksportuotojo, importuotojo, tiekėjo, gavėjo ar tarpininko padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai; 3) paaiškėja aplinkybių, susijusių su strateginių prekių galutinio panaudojimo ar galimybių panaudoti jas masinio naikinimo ginklų gamybai rizika; 4) strateginių prekių eksportuotojas, importuotojas, tiekėjas, gavėjas ar tarpininkas pateikė klaidinančią informaciją, klaidingus duomenis.
Komisija sprendimą atsisakyti išduoti licenciją priėmė vadovaujantis Įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, kad licencija neišduodama, jeigu jos išdavimas prieštarauja: Bendrajai pozicijai, atitinkamai vadovaujantis 2 str. nurodytu penktuoju kriterijumi, pagal kurį valstybės narės atsižvelgia į galimą tam tikros įrangos poveikį jų gynybos ir saugumo interesams; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesams. Taip pat vadovavosi Reglamento Nr.428/2009 12 str. nuostatomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-18 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-4736-756/2018, 2018-01-15 Komisijos sprendimą panaikino nurodydamas, jog jis buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo numatytus objektyvumo ir gero administravimo principus ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl licencijos išdavimo ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 str. reikalavimus.
Teismas sprendžia, jog priimdama pakartotinį sprendimą Komisija ištaisė teismo sprendime nurodytus trūkumus ir 2019-01-24 sprendimą pagrindė konkrečiomis teisės aktų normomis, taip pat nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurios pagrindžia nurodytų teisės normų taikymą.
Priimdama sprendimą Komisija vadovavosi Įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, kad licencija neišduodama, jeigu jos išdavimas prieštarauja: Bendrajai pozicijai, atitinkamai vadovaujantis 2 str. nurodytu penktuoju kriterijumi, pagal kurį valstybės narės atsižvelgia į galimą tam tikros įrangos poveikį jų gynybos ir saugumo interesams; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesams.
Dėl šių teisės aktų nuostatų taikymo Komisija nusprendė, apsvarsčiusi ir įvertinusi Valstybės saugumo departamento 2019-01-16 rašte Nr.18-371 ir 2018-01-02 rašte Nr.18-12 pateiktą analitinio tyrimo metu surinktą ir apibendrintą informaciją apie tai, jog nuo 2016 m. besitęsiantis Rusijos Federacijos ir Uzbekistano karinis bendradarbiavimas tęsiasi ir intensyvėja, artimoje perspektyvoje bus vystomas ir toliau. Komisija įvertino pateiktą informaciją apie kelerius metu vykstančius bendrus RF ir Uzbekistano ginkluotųjų pajėgų mokymus, dalyvavimą pratybose, taip pat informaciją apie siekius toliau plėtoti bendras šalių oro gynybos ir radiolokacines sistemas. Kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo, Komisijos nariai pažymėjo, jog už valstybės saugumo sritį atsakinga institucija pateikė aiškius argumentus, kad licencija neturėtų būti išduodama, pateikta papildoma informacija tik sustiprino buvusią poziciją dėl licencijos neišdavimo.
Pareiškėjas skunde sutinka, jog ginčijamame sprendime yra pateikiamos teisės aktų nuostatos, tačiau mano, jog faktinės aplinkybės nėra susietos su jame nurodytomis teisės aktų normomis, be to šios aplinkybės yra ne faktinio, o spėjamojo pobūdžio. Teismo vertinimu šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
Priimdama sprendimą atisakyti išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją Komisija neturi vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyti, kad teikiamos dvejopo naudojimo prekės bus perduotos kitam galutiniam naudotojui. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 428/2009 12 straipsnio nuostatų, šio reglamento prasme licencijos neišdavimui pakanka nustatyti tik riziką dėl dvejopo naudojimo prekių numatomo galutinio naudojimo ir nukreipimo, todėl šių nuostatų prasme sprendimo dėl licencijos neišdavimo priėmimui pakanka nustatyti riziką, kad įranga bus panaudota prieš jų arba kitų valstybių narių, joms draugiškų šalių ir šalių sąjungininkių pajėgas. Komisijos sprendimą, jog nagrinėjamu atveju ši rizika galima lėmė už valstybės saugumą atsakingos institucijos 2018 m. išvadoje ir pakartotinėje 2019 m. išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės ir jų analizė, taip pat tendencijos, jog Rusijos Federacijos ir Uzbekistano bendradarbiavimas karinėje srityje intensyvėja ir artimiausiu metu plėsis. Esant šioms aplinkybėms buvo pagrįstai pripažinta, jog oro erdvės gynybos sistemų ir jų komponentų (įskaitant modernizuotas ar nemodernizuotas sovietines sistemas ir jų komponentus) tiekimas į NVS šalis atitinka RF saugumo interesus ir nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Valstybės saugumo departamento išvadose nustatytomis aplinkybėmis dėl dvejopo naudojimo prekių galutinio nukreipimo rizikos, grindžiamos glaudžiu ir stiprėjančiu Rusijos federacijos ir Uzbekistano bendradarbiavimu, ir atsižvelgdama į tai, kad Reglamento Nr. 428/2009 nuostatos įpareigoja valstybes nares, priimant sprendimus dėl licencijos suteikimo, atsižvelgti į nacionalinės ir užsienio saugumo politikos aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika, kad įranga bus panaudota prieš jų arba kitų valstybių narių, joms draugiškų šalių ir šalių sąjungininkių pajėgas, o Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad licencija neišduodama, jei jos išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos užsienio saugumo politikos ir valstybės saugumo interesams, Komisija pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją.
Pagal Taisyklių 45 p. Komisijai priėmus sprendimą neišduoti licencijos, Ministerija per 5 darbo dienas praneša prašymą pateikusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialui. Jeigu komisijos sprendimas neišduoti licencijos susijęs su įslaptinta informacija, licencijos neišdavimo motyvai nenurodomi. Pareiškėja apie atsisakymą išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją buvo informuota Ministerijos informuota Ministerijos 2019-01-31 raštu, kuriame nurodyti Komisijos priimto sprendimo motyvai, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Komisijos sprendimas ir Ministerijos raštas yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti, jog pripažinti, kad licencija buvo išduota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-18 sprendimo (priimto administracinėje byloje Nr.eA-4736-756/2018) įsiteisėjimo dieną yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimus, todėl taip pat yra atmestinas.
Pareiškėja taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „LiTak-Tak“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.