Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-192-903/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00001-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 21.9.10.

2019 m. balandžio 8 d.

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – KAVMI) atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojui G. K. mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbuotojui G. K. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), grynais pinigais, neišrašius jokio apskaitos dokumento, 2018-07-17 buvo išmokėta 200,00 Eur, 2018-08-01 išmokėta 200,00 Eur, iš viso 400,00 Eur.

Teismo posėdžio metu R. K. su pažeidimu nesutiko, prašo nutraukti šią bylą, nurodė, kad G. K. parašė pareiškimą KAVMI iš keršto, sužinojęs, kad jis pateikė neigiamą G. K. charakteristiką kitam darbdaviui (duomenys neskelbtini) kuriame norėjo įsidarbinti G. K.. Tuo tarpu KAVMI specialistai patikrinimo metu jokių neatitikimų nenustatė. Jokių mokėjimų be apskaitos dokumentų bendrovė neatlieka. Prieš priimant į darbą yra sutariamas konkretus atlyginimas, kuris gali padidėti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, gerai užsirekomendavus, ir to tikrai nebūna mėnesio laikotarpyje. Dėl atlyginimo su G. K. tarėsi R. V.. Jei tarėsi, tai tarėsi ribose, kurias jis nustato tai kategorijai. Sutartyje atlyginimas pas nėra nustatomas tiksliai, nurodomi įkainiai ir už darbą vadovo teikimu jis skiria priedus. Darbo sutartis su G. K. buvo nutraukta prieš dieną iki išbandymo laikotarpio dėl itin blogo darbo bei nesiskaitymo su vadovybe. G. K. buvo statybų vadovu ir atsakingas už saugumą, kokybę ir darbo organizavimą objekte. Jis slaptai lankydavosi objektuose ir jis kelis kartus jo nerado objekte. Vadovai minėjo, kad G. K. objekte nebūdavo. Taip pat jam darbo eiga skundėsi užsakovas (duomenys neskelbtini), kad niekas nevyksta, darbų vadovo nėra, sprendimų nėra. Be to, jie nustatė darbų brokus, kurie buvo sisteminio nedarbo pavyzdys. Jo nuomone, už broką objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakingas G. K., nes brokas buvo daromas ne vieną dieną, o jis akivaizdžiai neprižiūrėjo ir taip pažeidė tarp jų sudarytą darbo sutartį.

Teismo posėdžio metu R. K. atstovas advokatas D. I. paaiškino, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma patvirtina jam inkriminuojama teisės pažeidimo sudėtis. Visi neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Akivaizdu, kad byloje nėra įrodytas grynųjų pinigų išmokėjimo faktas. Iš darbo sutarties matyti, kad joje nėra nustatytas konkretus atlyginimas. G. K. nereiškė darbdaviui pretenzijų dėl žiniaraštyje užfiksuotų jo dirbtų valandų skaičiaus. Pačio pinigų sumokėjimo fakto niekas nematė. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų G. K. nurodytas aplinkybes. Byla iš esmės remiasi tik liudytojo G. K. kerštu dėl neigiamos rekomendacijos pateikimo. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) raštas. G. K. po pinigų gavimo 2018-07-17, 2018-08-01 bei po darbo sutarties pabaigos pareiškimo nerašė, o parašė tik po to, kai sužinojo, jog apie jį buvo pateikta neigiama rekomendacija. R. K. negali būti pripažintas kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Jo manymu bei remiantis teismų praktika, šis nusižengimas gali būti inkriminuojamas tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad jis turi aukštąjį koleginį inžinerinį išsilavinimą, prieš įsidarbinant, balandžio mėnesį, susitiko su projektų vadovu R. V. ir L. V.. Susitikę aptarė, koks bus jo darbas, atlyginimas, t. y. sutarė, jog 1 mėnesį į rankas gaus 800 eurų, plius už automobilio panaudą 100 eurų, vėliau kitus mėnesius gaus į rankas 1000 eurų plius 100 eurų už automobilio panaudą ir kuras jam. Pirmą mėnesį 800 eurų sumą pasiūlė jis, nes toje srityje prie daugiabučių modernizavimo nebuvo labai geras specialistas. Buvo skelbimas, kad (duomenys neskelbtini) siūlo atlyginimą į rankas 1000 eurų. Jo nuomone, darbo sutartis jam visai nesuprantama, bet kadangi direktoriaus nebuvo, o jis buvo atvykęs iš Tauragės, tai nusprendė ją pasirašyti. Dėl atlyginimo buvo žodinis susitarimas su tam tikrais asmenimis. Už pirmą darbo mėnesį gavo tai, ką susitarė. Sekantį mėnesį, kas dvi savaites atvykdavo tai D. A., tai R. V.. Vieno vizito metu, t. y. 2018-07-17 D. A. padėjo 200 eurų ant stalo lauke ir pasakė, kad kiti įkris į kortelę. Ar kas matė, kaip ji padėjo, jis nežino. Paklausus, kas tai yra, ji nieko nepaaiškino. Jam kilo klausimas, už ką gryni pinigai, nes nedavė pasirašyti. Šiuos pinigus jis paėmė, nes manė, jog tai, galbūt, yra premija ir jam vėliau duos už tai pasirašyti. Vėliau, savaitės bėgyje, atvykus R. V. ir jo paklausus „kodėl gryni pinigai ?“, jis davė jam suprasti, kad įmonėje visi administracijos darbuotojai gauna 70 procentų algos į kortelę, o kiti būna gryni. Jis išreiškė susirūpinimą, kad jam tai netinka, nes jis turi didelę šeimą ir yra už jį mokamos mažesnės Sodros įmokos. Po kelių dienų R. V. jam pasakė, kad „ruoškis atleidimui“, nes jų netenkina tokia jo pozicija. Dar prieš paskambinant R. V., po 2018-07-17 D. A. apsilankymo, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) VMI ir klausė, ką daryti tokioje situacijoje, kad jis galimai gavo atlyginimą „vokelyje“, tvirtinti negalėjo, nes dar nebuvo gavęs atlyginimo į kortelę. VMI nieko nepildė ir sutarė, kad jis užfiksuos atlyginimo gavimą „vokelyje“. 2018-08-01 atvyko R. V. ir pranešė, kad jis turi parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir padėjo ant stalo 200 eurų. Tuo metu statybų vagonėlyje buvo jis ir R. V.. Tų pinigų padėjimo jis nespėjo užfiksuoti. Jis vėl nuvyko į VMI, ir jam pasiūlė viską užpildyti internetu. Galbūt apie 2018-08-28, jis pareiškimą pateikė internetu. Visi dokumentai buvo skanuoti, skanavo viską įmonėje (duomenys neskelbtini). Taip pat kreipėsi į Sodrą bei Darbo inspekciją. Jie nukreipė į VMI. Teiravosi, kokie mokesčiai už jį yra mokami. Pinigus nupaveikslavo padėtus ant jo stalo, bet R. V. jau buvo išėjęs. Ant stalo buvo jo asmeninis kompiuteris, statybos darbų žurnalas, galėjo būti ir jo prašymas išeiti iš darbo. Su R. V. apie broką nekalbėjo. Kiek žino, kad po kelių dienų buvo suorganizuotas gyventojų susirinkimas ir, kiek jam gyventojai pasakojo, jis buvo šmeižiamas, kad padarė daug broko. Darbo sutartis buvo neterminuota, bandomasis laikotarpis 3 mėn. Jis savo noru nenorėjo išeiti, tačiau kadangi jo netenkino mokama alga grynais, jis nusprendė vis tik išeiti. Po išėjimo jis nuvyko į Užimtumo tarnybą ir užsiregistravo. Po 2-3 savaičių jis buvo kitame darbo pokalbyje, įmonėje jam davė suprasti, kad buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) apie jį atsiliepė neigiamai. Jis pasiūlė pabendrauti su prieš tai buvusiu darbdaviu. Dėl to, kad jį apšmeižė (duomenys neskelbtini) jis jokių veiksmų nesiėmė, į teismą nesikreipė. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) statybų skyriuje. Į VMI jis kreipėsi dar dirbdamas (duomenys neskelbtini) Į VMI kreipėsi po mėnesio, nes laukė iš (duomenys neskelbtini) galutinio atsiskaitymo. Galutinai su juo atsiskaitė 2018-08-03, o kada atsiuntė išrašus, jis tiksliai nežino, mano, kad 2018-08-09. Po to kai gavo išrašus, jam dar reikėjo pasidomėti, kur kreiptis, paskaityti įstatymus. VMI jis buvo du kartus. Kada konkrečiai jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) dėl darbo, jis nepamena. Pirmas pokalbis buvo telefonu, nesulaukęs jų skambučio, jis pats skambino ir jam pasakė, jog buvęs darbdavys apie jį atsiliepė neigiamai. Tada jis pasiūlė susisiekti su kitu darbdaviu, ir jis vėl gavo pasiūlymą atvykti į Vilnių į darbo pokalbį. Mano, kad į Vilnių vyko po 2018-08-28. Mano, kad jį atleido dėl to, jog jo netenkino atlyginimo išmokėjimas grynais. Jam dirbant buvo atvykęs antstolis ir buvo užfiksuoti darbų kiekiai, kuriuos atliko subrangovai. Subrangovo darbuotojai buvo padarę broko, t.y. išdažę dažais pastolius ir langus, taip pat buvo blogai sudėta vata. Šią informaciją jis per „Viber“ programą ar pokalbių metu perduodavo R. V..

Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad jis nuo praeitų metų vasario mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Jis įmonėje su darbuotojų parėmimu į darbą nesusijęs. Jis tik gali dalyvauti pokalbyje. Su G. K. bendravo prieš priimant jį į darbą. G. K. susirado internetu. Su juo kalbėjo apie jo darbo specifiką, sutarė 800 eurų atlyginimą į rankas, apie premijas nekalbėjo. Pirmas įspūdis buvo tikrai geras, kalba kaip ir tvarkingai, supranta apie ką kalba, bet tai buvo tik įspūdis. Kaip bus mokamas atlyginimas, taip pat nekalbėjo. Jo darbo vieta Klaipėdoje. Į Tauragę vykdavo 2 kartus per savaitę. Iškilusias statybų problemas spręsdavo su užsakovais, su jų atstovu, tiek su projektų vadovu G. K.. Jo darbas jį netenkino iš pat pradžių, taip pat skundėsi užsakovai, jog nesusitvarko su dokumentacija. Žino, jog į objektą buvo nuvykęs antstolis. Tai inicijavo jis. Jie turėjo užfiksuoti nekokybiškai atliktą darbą. Broką pamatė visi, t.y. užsakovas, jis bei subrangovas. Tai, kad yra daromas brokas, jis sakydavo G. K. ir prašydavo susitvarkyti. Jis jam sakydavo žodžiu, nes įmonės viduje jie nebendrauja raštais. Jo nuomone, G. K. buvo netinkamas darbuotojas. Apie tai jis pasakė savo vadovui ir buvo priimtas sprendimas jį pakeisti. D. A. yra personalo žmogus. Ar ji važiavo su juo, tikrai nepamena, gal prieš metus ir važiavo. Dėl G. K. atleidimo, tai konkrečiai kalbėta nebuvo. Jis G. K. dėl jo pareigų nevykdymo minėjo, jog jie bus priversti atsisveikinti. Pirmiausia, buvo surastas žmogus į G. K. vietą ir nuspręsta atleisti jį tą pačią dieną. Mano, kad G. K. iš darbo išėjo savo noru. Su G. K. bendravo objekte, ar buvo užėjęs į vagonėlį, nepamena. G. K. grynų pinigų nedavė. Jis įmonėje tiesioginių pareigų su grynais pinigais neturi. Nepamena, ar jis vežė darbo sutarties nutraukimo sutartį. Direktoriaus objekte nebuvo. Kas atsakingas už grynus pinigus įmonėje, nežino. Nepamena, ar G. K. jį informavo apie broką. Atlyginimas jų įmonėje gali kilti po kelių mėnesių ar metų ir tai priklauso nuo įvairių niuansų. Algos kėlimai yra ne jo kompetencija, jis pats nei siūlė, nei iniciavo. Darbo sutartį objekte jis perdavė G. K. pasirašyti. Jo manymu, broku padaryta žala gali siekti keliolika tūkstančių.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. parodė, kad ji nuo 2018-05-14 dirba (duomenys neskelbtini) personalo vadove. Ji G. K. į darbą nepriiminėjo, jai pradėjus dirbti jis jau dirbo. Ji dalyvauja darbo pokalbiuose bei sutvarko priėmimo ir atleidimo dokumentus. Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). Į objektus važiuoja pagal poreikį, nes jai aktualu kaip priimti žmonės dirba, kaip jiems sekasi, pasikalba apie darbo sąlygas. Ji atlyginimų neišmoka. Jie turi darbuotojų, kurie neturi banko kortelių, tai ji atiduoda žiniaraštį ir pinigus projektų vadovui. Ji turi avansinę kortelę ir jei yra paruoštas žiniaraštis, pavyzdžiui dėl avansų - ji nuima pinigus bei atiduoda juos žmogui, kuris važiuoja į objektą. G. K. niekada pinigų nedavė. Jį ji matė tik vieną kartą kai buvo objekte Tauragėje ir kitą kartą Klaipėdoje ofise. Tauragėje ji davė avansus darbuotojams. G. K. tai galėjo matyti, nes stovėjo netoli ir bendravo su projektų vadovu. R. V. yra davusi grynų pinigų. Jei yra atlyginimo diena ir žmogus neturi banko kortelės, tai projektų vadovas planuojasi kelionę į objektą, tai ji jam perduoda žiniaraštį ir pinigus. G. K., jos žiniomis, turi banko kortelę ir jam visada pinigai vedami į ją. Šiai dienai jų įmonėje yra tik keli žmonės, kurie neturi banko kortelės, o pradžioje buvo iki 20 žmonių (emigrantai, užsienio šalių piliečiai).

Teismo posėdžio metu liudytojas L. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apie metus. Jis yra statybos direktorius, kaip ir kuratorius. Dėl priėmimo į darbą jis dalyvauja pokalbiuose. Pas juos darbų vadovas gaudavo apie 800 eurų. Jis bendrauja su žmonėmis daug ir nelabai atsimena, ką konkrečiai kalbėjo su G. K.. Jis atlyginimą gauna pavedimu. Ar kas gauna grynais, jis nežino. Dėl broko jam asmeniškai G. K. nepranešinėjo. Objekte (duomenys neskelbtini) jis buvo, taip į objektus daro vizitacijas kartą per mėnesį. Tauragės objekte broką matė. Jis G. K. akcentavo dėl šiltinimo, dėl kreipiančiųjų ant stogo. G. K. turėjo vadovauti darbininkams ir nurodyti, ką pataisyti. Jis taip pat privalėjo kuruoti subrangovo atliekamus darbus. R. V. taip pat minėjo dėl broko. Jie kalbėjosi su direktoriumi, ir jie priėjo išvadą, kad jis nelabai tvarkosi objekte, neprižiūri subrangovų bei kita, kad jo nebūdavo objekte. Pasiūlyti išeiti iš darbo gali jis, R. V., tačiau šiuo atveju jis asmeniškai nesiūlė. Jie visada stengiasi gražiuoju kalbėti. Ar G. K. fiksuodavo broką, jis nežino. Subrangovus samdo ir sutartis pasirašo direktorius. Būna, kad kartais vizuoja ir jis. Už statybos darbų kokybę objekte yra atsakingas objekto darbų vadovas. Dėl darbų objekte atsakingas buvo G. K., o dėl finansinės pusės R. V.. Dėl didesnio atlygio jis nieko nežada, kol asmuo susivokia, ką ir kaip daryti, praeina pusmetis. Jis tikrai G. K. po mėnesio didesnio atlyginimo nežadėjo. Tik tada ir atsiranda tikslas, ką nors svarstyti dėl atlyginimo. Pirmą įspūdį G. K. sudarė gerą, nes jis sakė, jog jam patinka skaičiavimai, atsiskaitymai (darbas, išdirbis) bei vesti lenteles, apie statybinius dalykus jis suvokė, nurodė, kad tokį darbą dirbo prieš tai, darė panašius darbus. Tačiau faktiškai viskas vyko ne taip, nes atsiskaitomybės nebuvo, o dėl darbo, tai jie net fiksavo su antstoliu. Jis pretenzijas asmeniškai teikė pasitarimų metu G. K. žodžiu. Jo nuomone, G. K. išėjo iš darbo, nes jis pats matė, jog jam su darbu nesisekė.

Teismo posėdžio metu KAVMI atstovas R. G. paaiškino, kad G. K. pateikė tik vieną prašymą, t. y. 2018-08-28. Duomenų, kad G. K. lankėsi jo nurodytomis dienomis VMI, nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes tai nebuvo fiksuota. Iš pateiktų duomenų matyti, kad G. K. elgėsi tinkamai, informuodavo darbdavį dėl broko. Iš darbo jis išėjo dėl to, kad jo netenkino neapskaitytas darbo užmokestis ir dėl to jis kreipėsi į VMI. Atlikus patikrinimą matyti, kad galimai buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas. Pažeidimas padarytas, o dėl nuobaudos dydžio palieka spręsti teismui.

Iš byloje esančios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-12-13 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo patikrinta: kasos dokumentai, kasos knyga, bankiniai išrašai, PVM sąskaitos faktūros, jų registrai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, didžioji knyga už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30. Bendrovės direktorius R. K. nurodė, kad bendrovės buhalterinę apskaitą veda (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo V. M.. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovėje, atsiskaitymai pagrindinai vykdomi mokėjimo pavedimais per banką, atskirais atvejais grynais pinigais per atskaitingą asmenį. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad patikrinimo metu, Bendrovėje dirbo 98 darbuotojai, iš jų 7 užsieniečiai (Ukrainos piliečiai) visi darbuotojai įdarbinti pilnai darbo dienai. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus (darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, bankinius išrašus) nustatyta, kad 2018 m. 01-10 mėn. darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 876,54 Eur. Bendrovėje darbo užmokestis daugumai darbuotojų, pateikusių sutikimus, mokamas vieną kartą per mėnesi bankiniais pavedimais, daliai darbuotojų 2 kartus per mėnesį, išmokant banko pavedimais arba grynais pinigais. Bendrovė G. K. laikotarpiu nuo 2018-05-03 iki 2018-08-03 banko pavedimais iš viso išmokėjo 2885,91 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, įtrauktų į Bendrovės buhalterinę apskaitą.

Iš teismo posėdžio metu pateiktos 2018-05-02 Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir G. K., 3 punkto matyti, kad darbdavio mokamas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojui - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MVA, padauginta iš koeficiento 1.3 už (1) vieną darbo valandą, atsižvelgiant į Darbuotojo faktiškai išdirbtas valandas per mėnesį ir darbo užmokesčio priedą - 1 cnt., už darbuotojo išdirbtą darbo laiką. Darbuotojams dėl kilnojamojo pobūdžio arba susijusios su kelionėmis ar važiavimu darbu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Darbdavio įsakymu darbuotojui taip pat gali būti skiriami ir mokami darbo užmokesčio priedai, premijos, kaip darbuotojo paskatinimas. Darbo užmokesčio priedų, premijų ir kitų paskatinimo formų skyrimas bei mokėjimas darbuotojui nereiškia darbo sutarties sąlygos dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (padidinimo) ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje reikalauti iš darbdavio mokėti didesnį darbo užmokestį, kol nebus sudarytas atskiras rašytinis šios darbo sutarties pakeitimas (papildymas). Darbo užmokestis darbuotojui mokamas grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu į darbuotojo sąskaitą vieną kartą per mėnesį kalendorinio mėnesio 20 dieną už praėjusį mėnesį. Darbo sutartis nutraukta 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojui prašymu).

Iš (duomenys neskelbtini) 2019-01-21 rašto matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2018-08-23 iki 2018-08-28 (tikslesnės datos nurodyti negali) sulaukė G. K. skambučio su prašymu nurodyti, kokią rekomendaciją apie jį buvo gauta iš (duomenys neskelbtini) ir su kokiu asmeniu buvo konkrečiai bendrauta. Rašte nurodyta, kad buvo atskleista, jog bendrovė kreipėsi į R. K. ir kad būtent jis atsiliepė neigiamai apie G. K..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinis kaltinimas R. K. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Minėtą įstatymą papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. O Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014-03-06 nutartis Nr. ATP-166/2014). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų R. K. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vienintelis įrodymas, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra liudytojo G. K. parodymai. Tuo tarpu kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. K. nurodytas aplinkybes apie neapskaityto atlyginimo buhalterinėje apskaitoje išmokėjimą 2018-07-17 ir 2018-08-01, byloje nėra. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje atlyginimo mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. KAVMI atlikto patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatė, o protokolas buvo surašytas vien tik remiantis G. K. 2018-08-28 paaiškinimu. Be to, KAVMI atstovas R. G. teismo posėdžio metus negalėjo patvirtinti, kad G. K. VMI lankėsi 2018-07-17, 2018-08-01. Pažymėtina, kad apie neva 400 eurų neapskaitytų pinigų išmokėjimą G. K. pranešė ne iškart, kai galimai gavo pinigus, o tik po gero mėnesio, kai bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) direktorius apie jį neigiamai atsiliepė. Paties pinigų sumokėjimo fakto, kiek ir už ką buvo sumokėta G. K., taip pat niekas nematė. Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais liudytojų R. V. bei L. V., D. A. parodymais apie G. K. priėmimo ir atleidimo iš darbo aplinkybes, bendrovėje atlyginimų mokėjimo principus įmonėje (gryni pinigai pagal žiniaraštį mokami tik tiems darbuotojams, kurie neturėjo banko kortelių). Tai, kad G. K. sutartas 800 Eur mėnesinis darbo užmokestis buvo mokamas į banko kortelę patvirtina ir byloje paties G. K. pateikti paskaičiuoti darbuotojo priskaitymai/atsiskaitymai bei mokėjimo nurodymai (11-17 b. l.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokių mokėjimų be apskaitos dokumentų bendrovė neatlieka, o G. K. pareiškimą parašė iš keršto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikyti liudytojo G. K. parodymus itin patikimais ir nulemiančiais R. K. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neturi pagrindo.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, R. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti R. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.