Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, nukentėjusiajam A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pažeidė viešąją tvarką (viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką), t. y. 2013-06-23 apie 20.00 val. Vilniuje, Krakiškių sodų 2-oji g. 21, apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje be jokios pagrįstos priežasties, A. A., vairavusiam automobilį „Toyota“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) paprašius pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, bandė pro atidarytą automobilio vairuotojo durelių langą įspirti A. A., tačiau A. A. pradėjus važiuoti, pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, o po to tyčia spyrė į automobilio galą, taip apgadindamas automobilį, dėl ko A. A. buvo padaryta turtinė žala.

taip apgadindamas automobilį, dėl ko A. A. buvo padaryta 2316,91 Lt turtinė žala.

R. G. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad stovėjo pas kaimyną prie 23 namo. A. A. važiavo, sustojo prie jų, ką tai pasakė ar pagrasino. Jis priėjo ir norėjo spirti į mašiną. Jis visko nepamena, bet lyg nieko neapspardė, galėjo tik keiktis viešoje vietoje. Vieną kartą lyg spyrė į automobilį, pataikė į langą, o ne į dureles. Jį laikė kaimynas S. P.. Iš dalies pripažįsta galėjęs padaryti žalą.

Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad tą dieną važiavo iš koncerto, buvo apsirengęs tautiniais rūbais. Jam kelią pastojo bent 9 žmonės. Jis pasakė, kad netoli gyvena, prašė jį praleisti grįžti namo. R. G. tai priėmė kaip įžeidimą, grasinimą. Pajudėjus mašinai pajuto smūgį į užpakalines kairės pusės dureles. Jis užtraukė rankinį stabdį ir pasižiūrėjo, kas atsitiko automobiliui. Buvo įlenkimas. Po to tas įlenkimas atšoko. Jis labai supyko, norėjo R. G. pamokyti. J. P. pradėjo R. G. ginti. Jis nutarė nuvažiuoti prie savo garažo ir iškviesti policiją. Pradėjus važiuoti automobilis gavo kokiu rastu ar kokiu kuolu. Bagažinės dangtis atsidarė, įlinko bagažinė, bamperio kairioji pusė nukrito. Automobilis truktelėjo priekin. Pamatęs, kad jo niekas nesiveja, jis ramiai nuvažiavo į garažą, ramiai paskambino 112. Laukti teko ilgai. Skambino antrą kartą. Vėliau pastebėjo, kad policijos mašina stovi už S. P. gyvatvorės. Jis atėjo ir pareiškė pretenzijas policijos pareigūnams, policijos komisariate parašė pareiškimą. Polivija tramdė R. G.. Automobilį jis tvarkė oficialiam servise. Konkrečiai negali pasakyti, kiek servise išleido pinigų. Galėjo būti iki 1000 litų. Automobilio detales dažė pats, ne tai brangiai kainuoja. Kai ką mėgino pats patiesinti, kai ką tiesino autoservise, bet nesėkmingai dirbo ir sakė, kad negali pritvirtinti bamperio.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad buvo susibūrimas. Tuo metu važiavo kaimynas, kažkodėl sustojo, nes šiam parūpo, kas vyksta. Daug žmonių prašė, kad šis nuvažiuotų, kad netrukdytų bendrauti. Kaimynas vis tiek kišosi, klausinėjo. R. jam pasakė, kad važiuotų savo keliu, kad nelįstų į jų reikalus. Jie apsižodžiavo, nesutarė. Nukentėjusiajam nepatiko, kad jam aiškino. Kilo kivirčas. R. koja trenkė į mašiną. Vieną ar du kartus spyrė, bet nestipriai. Jie buvo neblaivūs. Kiek R. buvo išgėręs, ji negali pasakyti.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad J. pakvietė į svečius. Ten ji buvo pirmą kartą. Po kurio laiko atėjo jos vyras su draugais, vėliau draugai pasišalino. R. stovėjo, kalbėjo su J. tėvu. Važiavo kaimynas ir pradėjo priekabiauti. Jos vyras pasakė šiam važiuoti savo keliu. Prasidėjo šūkavimai. Ji išsigandau. Jos vyras spyrė į mašiną vieną sykį. Jos vyrą laikė kaimynas, J. tėtis. Po to ji nuėjo pas tą kaimyną pasižiūrėti, ar buvo spyris didelis. Šis pabėgo. Ji mašiną palietė, ten buvo batų žymė. Įlenkimo ji nematė. Mašina stovėjo garaže. Apžiūrėjusi grįžo į įvykio vietą. Policija greitai atvažiavo. R. buvo neblaivus įvykio metu.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad R. pažįsta, su juo yra kaimynai. Praeitais metais, per Jonines 24 dieną birželio, jie šventė pavėsinėje prie namo. Buvo R., jo žmona, stovėjo prie tvoros. Važiavo kaimynas A., kuris sustojo. Šis klausė, kame reikalas, pradėjo ginčytis, bartis su R.. Šis sakė „važiuok sau ramiai, kelias laisvas“. A. pradėjo nervuotis. R. taip pat susinervino, koja spyrė ir paliko juodą dėmę ant automobilio. Jis laikė R. už pečių ir niekur nebeleido. Tada R. žmona su dukra nuėjo pas kaimyną aiškintis. Vieną kartą R. spyrė į kaimyno automobilį. Norėjo spirti dar kartą, bet jis R. neleido. Vieną kartą spyrė, liko juoda dėmė. Antrą kartą spyrė, bet nepataikė, nes jis R. patraukė.

Iš 2013-06-23 A. A. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis pranešė apie tai, kad nepažįstamas vyras bandė jam įspirti, bet pataikė į dureles, jų nesugadino, tada trenkė į bagažinės dangtį ir ji atsidarė; nuo smūgio atšoko bamperis (b. l. 3).

Iš automobilio „Toyota Avensis Verso“ apžiūros protokolo matyti, kad dienos metu apžiūrėjus automobilį ant jo kairės pusės galinių durelių rasta bato pado gumos žymė, apgadinimų nesimato; kairės pusės galinio bamperio dalis atšokusi; ant galinių bagažinės durelių yra įlenkimas, įbrėžimai, iš kurių purvo viduje panašu, kad šie susiformavo anksčiau (b. l. 7-8).

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu A. A. pateikė remonto sąmatą, kurioje remonto darbai įvertinti 2116,91 Lt suma; taip pat pateikė PVM sąskaitą–faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą dėl remonto darbų sąmatos sudarymo apmokėjimo 200 Lt suma (b. l. 15-21).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad R. G. 2013-06-23, 21.25 val. buvo nustatytas 2.32 promilių girtumas (b.l. 43).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims be jokios pagrįstos priežasties spyrė A. A., vairavusiam automobilį, ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, o po to tyčia spyrė į automobilio galą, tačiau į jį nepataikė. Dėl R. G. veiksmų nukentėjusysis A. A. patyrė turtinę žalą, kurios byloje išnaudojus visas galimybes nebuvo galima tiksliai nustatyti. Tokią tiesą byloje patvirtina R. G., nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, minėti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai.

Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad R. G. smūgiavo į užpakalines kairės pusės dureles, po ko jis užtraukė rankinį stabdį ir pasižiūrėjęs pamatė įlenkimą, kuris vėliau atšoko, vėl pradėjus važiuoti automobilis gavo kokiu rastu ar kuolu, dėl ko atsidarė bagažinės dangtis, įlinko bagažinė, bamperio kairioji pusė nukrito. Netrukus po įvykio protokole-pareiškime policijai A. A. nurodė, kad nepažįstamas vyras bandė jam įspirti, bet pataikė į dureles, jų nesugadino, tada trenkė į bagažinės dangtį, ji atsidarė, nuo smūgio atšoko bamperis (b. l. 3). Įvykio dieną apklaustas A. A. parodė, kad R. G. bandė jam įspirti, tačiau nepataikė ir spyrė į galines kairės pusės dureles, ant jų liko guminio bato žymė, jis nesustodamas nuvažiavo, tada pajuto smūgį į bagažinės skyrių, ši atsidarė (b. l. 9-10). Papildomai apklaustas tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad R. G. ketino jį nužudyti (b. l. 11-12). Tokių parodymų visuma rodo, kad nuketėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, nes juose prieštaringai nurodomos aplinkybės apie durelių sužalojimą, apie sustabdytą automobilį po pirmo smūgio, o automobilio bagažinės atsidarymo aplinkybių byloje apskritai nepatvirtina jokie kiti duomenys. R. G. teisme pripažindamas kaltę ir iš dalies padarytą žalą parodė, kad vieną kartą spyrė į automobilį, į jį pataikė, viso įvykio aplinkybių nepamena. Tyrimo metu R. G. teigė, kad būdamas neblaivus bandė spirti nukentėjusiajam pro atidarytą langą, bet pataikė į dureles, po to koja trenkė į bagažinę (b. l. 50-49). Liudytoja J. P. teisme parodė, kad R. koja vieną ar du kartus spyrė į nukentėjusiojo mašiną. Liudytoja D. G. teisme parodė, kad jos sutuoktinis R. spyrė į mašiną vieną sykį, jį laikė kaimynas. Liudytojas S. P. parodė, kad R. koja spyrė ir paliko juodą dėmę ant automobilio. Antrą kartą spyrė, bet nepataikė, nes jis R. patraukė. Iš automobilio „Toyota Avensis Verso“ apžiūros protokolo matyti, kad dienos metu apžiūrėjus automobilį ant jo kairės pusės galinių durelių rasta bato pado gumos žymė, apgadinimų nesimato, kairės pusės galinio bamperio dalis atšokusi, ant bagažinės durelių yra įlenkimas ir įbrėžimai, iš kurių purvo viduje panašu, kad šie susiformavo anksčiau (b. l. 7-8). Nuosekliai ir logiškai jungiant visus šiuos duomenis tarpusavyje teismas pripažįsta, kad R. G. du kartus spyrė tį nukentėjusiojo automobilį, tačiau pataikė tik vieną kartą į dureles, dėl ko ant durelių liko batų žymė, tuo tarpu kiti automobilio sužalojimai dėl jų apžiūros protokole įvertinto senumo turėjo atsirasti ne įvykio metu.

R. G. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes kaltinamasis viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, t. y. be jokios pagrįstos priežasties apgadindamas A. A. automobilį, taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį, ką patvirtina priverstinis policijos pareigūnų kvietimas.

Teismas šalina kai nusikalstamos veikos aplinkybę nepagrįstai nurodytą faktą, kad dėl R. G. veiksmų A. A. buvo padaryta 2316,91 Lt turtinė žala. Teismas nustatė, kad tokia žala apskaičiuota įvertinus automobilio remonto sąnaudas ir nukentėjusiojo išlaidas dėl remonto darbų sąmatos sudarymo, tokiu būdu inkriminuota žala nėra tiesiogiai susijusi su nusikalstamais R. G. veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino dėl padarytos veikos ir gailėjosi, ką įrodė atlygindamas dalį žalos, taip siekdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. R. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo įsitikinimu turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Teisme buvo gautas D. G. prašymas perduoti jai vyrą R. G. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Spręsdamas šį prašymą ir dėl kaltininko baudžiamosios atsakomybės teismas nustatė, kad R. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį padarytos žalos ir įsipareigojo atlyginti likusią, teismo sprendimu pripažintą, turtinę žalą, praeityje tik kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka (b. l. 42), vedęs ir šeimoje augina du nepilnamečius vaikus. Tokios faktinės aplinkybės, R. G. pastangos iki bylos išnagrinėjimo teisme ir asmeninės savybės leidžia pagrįstai manyti, kad žala bus atlyginta, o R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertindamas laiduotojos D. G. asmenybę teisme nustatyta, kad ji yra neteista, bausta tik administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galiojančių nuobaudų senai nebeturi, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad D. G. yra nepriekaištingos reputacijos pasitikėjimo vertas asmuo, yra kaltininko sutuoktinė, gyvena kartu, objektyviomis ir asmeninėmis savybėmis turi galimybę daryti teigiamą įtaką R. G.. Tokiu būdu nustačius visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas mato pagrindą R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus tai, kad D. G. yra vienintelis keturių asmenų šeimoje dirbantis žmogus, laidavimas taikytinas be užstato, nustatant įstatyme numatytą vidurkio terminą.

Įvertinus tai, kad R. G. padarė tyčinį nusikaltimą pasikėsindamas į viešąją tvarką, todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir padaryti jam poveikį taip, kad ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, padarytų reikalingas išvadas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam kaip nedirbančiam asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Kaltinamajam paskirta karomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje nukentėjusysis A. A. pareiškė 2316,91 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Nukentėjusysis proceso metu pateikė įrodymus dėl 520 Lt dydžio turtinės žalos išlaidų (200 Lt už remonto darbų sąmatą b. l. 20-21, 200 Lt už kėbulo remonto ir kt. darbus b. l. 117, 170 Lt už dažus automobiliui ir dažymo reikmenis b. l. 120). Kiti nukentėjusiojo dokumentai, t. y. PVM sąskaita faktūra dėl langų apklijavimo plėvele ir komercinis pasiūlymas dėl bagažinės spynelės neįrodo patirtų išlaidų, nes nėra dokumentų apie tokio dydžio sumokėtas sumas. Šios sumos iliustruoja galimą žalą nukentėjusiojo automobiliui, tačiau ši žala dėl reikalingų išlaidų automobilio langams ir bagažinės spynelei, kaip teismas pripažino, nebuvo padaryta nusikalstamais R. G. veiksmais. Tuo tarpu likęs civilinio ieškinio dydis buvo grindžiamas nukentėjusiojo asmeniniais darbais (b. l. 116) ir yra neįrodytas. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir vertina, kad R. G. pripažindamas kaltę sutiko atlyginti dalį žalos, o būtent 1000 litų, todėl teismas vadovaudamasis civilinio proceso normomis, kurios neprieštarauja baudžiamojo proceso normos (baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d.) nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina iš dalies priteisdamas kaltininko pripažįstamą žalos dydį. Įvertinus tai, kad R. G. teisme sumokėdamas pinigais atlygino nukentėjusiajam 500 litų dydžio žalą, iš jo priteistina likusi 500 litų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio4 dalimi

nusprendė:

R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. perduodant jį D. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d., 70 str. R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 35 (trisdešimt penkias) valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per šešis mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš R. G. A. A. naudai priteisti 500 (penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.