Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2020 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), BK 259 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. Š. 2024 m. birželio 25 d. apie 00.21 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355 nustatytas mažiausias 2,09 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis L. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog įvykio dieną 2024 m. birželio 25 d., naktį, prie (duomenys neskelbtini) klubo, pilies aikštelėje, buvo išgėręs ir emociškai lūžęs, galvojo mašinoj pasėdės, garsiai muzikos paklausys ir jau norėjo važiuoti namo, bet atvyko pareigūnai ir nustatė, kad buvo girtas. Parodė, kad labai gailisi, teigė, kad daugiau negers. Alkoholį vartojo maždaug valandą prieš, išgėrė daug įvairių alkoholinių gėrimų, pradedant nuo stipriųjų, baigiant prie lengvųjų. Su nustatytu girtumo laipsniu sutiko, teigė, kad neturėjo kelionės tikslo, tiesiog važiavo nuo Savanorių pr. iki pilies aikštelės, tikėjosi, kad jo emocinė būklė pagerės. Teigė, jog alkoholį vartojo dėl blogų emocijų, paliko mergina. Automobilis priklauso „Bolt“ įmonei, išsinuomojo ją maždaug valanda prieš atvažiuojant policijai. Nuomojantis automobilį nesijautė neblaivus, vėliau būnant aikštelėje suprato. Anksčiau niekada nėra vairavęs išgėręs, turėjo problemų su alkoholiu, tačiau po įvykio visiškai nevartoja. Teisiamojo posėdžio metu su „Emprekis“ pažymoje nustatyta verte nesutinka, teigė, kad automobilis vertas 10 000 Eur, automobilis naudotas, ant kėbulo jau buvo įbrėžimų. Parodė, kad 2024 m. liepos 13 d. būtų buvę 5 metai, kaip turi teisę vairuoti. Posėdžio metu teigė, kad labai gailisi ir pasimokė iš tokios savo klaidos. Kaltinamasis teismo posėdžio metu žodžiu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti motinos D. Š. atsakomybėn, prašė teismo leisti jo mamai D. Š. laiduoti už jį. Prašo laidavimo be užstato. Nurodė, kad mama jam visą gyvenimą gera, visko mokina, bet pats dažnai suklysta. Parodė, kad mama geras žmogus, yra dirbanti, gyvena kartu, kartu taip pat gyvena tėvas. Su mama sudarė sutartį, kad laikysis namų taisyklių, nurodė, kad dar nori su mama gyventi, tiki, jog ji gali jam padėti, patarti, padės mesti gerti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Tai, kad prieš kaltinamojo tikrinimą alkoholio kiekio matavimo prietaisu jis nevartojo nei alkoholio, nei jokių kitų medžiagų ar produktų, kurie galėtų iškreipti alkotesterio rodmenis, patvirtina byloje esantys J. M., betarpiškai stebėjusio kaltinamąjį nuo policijos pareigūnų iškvietimo iki jų atvykimo į kvietimo vietą, parodymai. Be to, tai objektyviai patvirtina byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, atitinkamai 00.28 val. ir 00.48 val., taigi tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą (b. l. 77).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad L. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos D. Š. atsakomybei. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

Šiuo atveju, L. Š. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad išties L. Š. 2020 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Svarbu pažymėti, kad L. Š. pirmo nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, tad teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies b punktas, 4 dalis). Todėl pagrindo abejoti L. Š. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019)

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo mamos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su mama, ateityje bus apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo, kad nori ir toliau gyventi su galima laiduotoja, kuri jam yra labai gera ir padės jam nevartoti alkoholio bei būti geresniam. Kaip minėta, jis anksčiau teistas (2020 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje), bet teistumas yra išnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad teisę vairuoti kaltinamasis įgijo prieš 5 metus, t. y. vairavimo stažas 5 metai. Per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tris kartus, pažymėtina, kad nei vienas administracinis nusižengimas nėra susijęs su Kelių eismo pažeidimu (L. Š. važiavo autobuso su lengvatiniu bilietu be dokumento suteikiančio teisę į transporto lengvatą, būdamas blaivus nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, elgėsi agresyviai, stangrino rankas, į perspėjimus nereagavo, keikė necenzūriniais žodžiais pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą). Pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai padaryti būnant blaivam. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimo, tačiau po šio įvykio nebegeria. Teigė, kad tą vakarą vartojo alkoholį, nes jį paliko mergina, emociškai jautėsi labai prastai. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga, sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas kaip teigiamai charakterizuojamas asmuo. Bylos duomenys bei teisiamojo posėdžio metu L. Š. duoti parodymai neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo mama, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Tiek D. Š., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Galima laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja pakankamai dažnai – jie kartu gyvena. Galima laiduotoja nurodė, kad jos nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotoja, neteista, nebaustas administracine tvarka. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad D. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui. Esant L. Š. ir D. Š. prašymui perduoti kaltinamąjį L. Š. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (b. l. 83-86), baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu (b. l. 98-99). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (b. l. 107), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 108). Kaltinamasis L. Š. nuo 2024 m. liepos 15 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo L. Š. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, jog kaltinamasis dirba, bet vis dar gyvena su tėvais, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas – laiduotoja šiuo metu dirba, kartu su vyro atlyginimu per mėnesį lėšų gauna apie 2 300 Eur, teismas sprendžia, kad kaltinamasis L. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant trijų metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl atleidus kaltinamąjį L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,09 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Iš 2024 m. liepos 12 d. laikinos darbo sutarties nustatyta, kad kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini), pareigos – operatorius. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad einamoms pareigoms ir funkcijoms vykdyti yra privalu turėti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 164).

Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamasis vairavo automobilį mieste (duomenys neskelbtini), judriose gatvėse, važiavo ilgą atstumą, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje ratais, apvažiuodamas kitus automobilius gana ilgą laiko tarpą, nors buvo nakties metas, tačiau aikštelėje buvo daug automobilių, taip pat iš vaizdo įrašo matyti, buvo aikštelėje stovinčių žmonių, tokiu būdu sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, liudytojo parodymai, kuris pranešė apie kaltinamojo galimai vykdomą veiką – vairavimą esant neblaivius, patvirtina, kad kaltinamasis itin pavojingai manevravo, trukdė kitiems eismo dalyviams sukdamas ratus aikštelėje ir staiga stabdydamas, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, specialiąją teisę vairuoti įgijo prie 5 metus, t. y. vairavimo stažas 5 metai, per šį laikotarpį administracine tvarka dėl Kelių eismo pažeidimo nėra baustas, administracine tvarka iš viso baustas du kartus (L. Š. važiavo autobuso su lengvatiniu bilietu be dokumento suteikiančio teisę į transporto lengvatą, būdamas blaivus nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, elgėsi agresyviai, stangrino rankas, į perspėjimus nereagavo, keikė necenzūriniais žodžiais pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą), baudos sumokėtos, nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. birželio 27 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju L. Š. nuosavybės teise nepriklauso nusikalstamos veikos įrankis – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis AB „Regitra“ duomenų bazės pateikta informacija, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – „Swedbank Lizingas“, valdytojas – UAB „Bolt Sevices LT“ (b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam asmeniui ir duomenų, kad jam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma. Iš byloje esančių duomenų iš VšĮ „Emprekis“ nustatyta, kad minėtos transporto priemonės, kurios gamybos metai yra 2023, automobilio vertė su PVM 16 260 Eur, su kuria kaltinamasis nesutiko. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis prieš jam vairuojant jau buvo apibraižytas, be to jau yra naudotas.

Taigi konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. Š. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad nustatyta vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 16 260 Eur. Nors nuteistasis šiuo atveju nesutinka su nustatyta verte, akcentuodamas, kad transporto priemonė buvo naudota, matėsi apibraižymų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Tačiau teismo vertinimu tokia transporto priemonės išieškotina vertė šiuo konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, įvertinus tai, kad automobilis kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, automobilis buvo laikinai išnuomotas, kas leidžia manyti, jog tokios vertės konfiskavimas neatitiktų kaltinamojo turtinės padėties, būtų neproporcingas padarytai veikai ir bausmei. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba, gaunamos pajamos nėra didelės, gyvena su tėvais, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5 000 Eur, išieškojimas.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 121-122), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-127) ir dokumento - vairuotojo pažymėjimas Nr. 01779262, paėmimas (b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

1. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2024 m. birželio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato vyresniosios tyrėjos S. M. nutarimu grąžintas UAB „Bolt Service LT“.

2. L. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01779262, po nuosprendžio įsiteisėjimo perduodamas AB „Regitra“;

Kompaktiniai diskai (2 vnt.) su kūno kameros vaizdo įrašu ir kompaktinis diskas su stovėjimo aikštelės vaizdo įrašais saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2024-29139, kurioje nurodyta, kad advokatui A. M. teikiant antrinę teisinę pagalbą L. Š. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 70,83 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo L. Š. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo L. Š. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Š. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. Š. atsakomybėn 3 (trejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 27 d., apie tai pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš L. Š. automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumą, t. y. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01779262, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

L. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01779262, po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti AB „Regitra“;

Kompaktinius diskus (2 vnt.) su kūno kameros vaizdo įrašais ir kompaktinį diską su stovėjimo aikštelės vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. Š. nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.