Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Arūnui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 313,75 turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. R., teismo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos AVPK) priteisti 313,75 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimu paskyrė jai 28 Eur baudą už tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8 punktų reikalavimus, nes paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-31-549/2016 patenkino jos skundą ir panaikino ši nutarimą. Teismas konstatavo, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįvykdė pareigos įrodyti, jog apkaltinto asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Argumentuoja, jog ginant pažeistas teises, ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai atlyginti, susijusios su nutarimo apskundimu teismui, ir kelionės išlaidos. Pareiškėjos teigimu, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes išsamiai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nenustatė visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nesant objektyvių įrodymų, pareiškėją pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą. Pareigūnai nevertino jos nurodytų aplinkybių, jog automobilis užvedamas ir valdomas ne raktu, o specialiu pulteliu bei kasete (slapuku), į kurį dedama speciali baterija, nevertino aplinkybės, jog baterija buvo išsikrovusi ir automobilis stovėjo su įjungtu avariniu ženklu, nevertino pateikto baterijos pirkimo čekio, jos paaiškinimų, jog sustojimas kelio ženklo Nr. 333 zonoje buvo priverstinis. Dėl šių neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 250 Eur išlaidos sumokėtos advokatei už skundo surašymą, ginčijant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ir 63,75 Eur kelionės išlaidos, 2016 m. liepos 27 d. vykstant į administracinės bylos nagrinėjimą Klaipėdos AVPK Palangos PK. Teigia, jog tarp patirtos žalos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų yra aiškus priežastinis ryšys. Pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti šioje byloje – 300 Eur už skundo surašymą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentuoja, jog teisminėje praktikoje vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Nurodo, jog policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdami nutarimą, veikė pagal įstatymus taip, kaip privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį yra negalima. Pažymi, jog policijos pareigūnai, skirtingai nei Palangos miesto apylinkės teismas, vertino įrodymų pakankamumą administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. policijos pareigūnės J.R. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos atsisakymo įvykio vietoje vykdyti policijos pareigūnės prašymą atlikti pareiškėjos poziciją įrodančius veiksmus, t.y. pademonstruoti, kad automobilis neužsiveda nepakeitus pultelio baterijos, įvertino tai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėja įvykio vietoje pripažino, kad automobilio parkavimo vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, o dėl vietos trūkumo prie prekybos centro. Teigia, jog pareigūnai neturėjo galimybių leistinomis priemonėmis pagrįsti pareiškėjos pozicijos dėl priverstinio sustojimo. Policijos pareigūnų įsitikinimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo paremtas visapusišku įrodymų vertinimu, todėl negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo ar diskrecijos ribų peržengimo.

Atsakovės atstovas prašo atmesti skundą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais Prašo taikyti Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjai atlygintini nuostoliai turi būti mažinami proporcingai pareiškėjos kaltei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – turtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiškėjai I. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, pagrįstumo nustatymas.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taip pat turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. LVAT praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1446-624/2015, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2019 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1436-822/2019 ir kt.). LVAT yra nurodęs, kad tai, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. 2017 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017). Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (pvz. LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018). Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ATPK nuostatų pažeidimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai, ar ne.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-31-549/2016 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Palangos m. PK pareigūnė K. R. 2016 m. liepos 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog In. R. 2016 m. liepos 2 d. 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokias veiksmais ji pažeidė KET 5, 8 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. 2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos AVPK Palangos m. PK pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo I. R. pripažinta kalta padariusi ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 28 Eur baudą. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-31-549/2016 patenkino I. R. skundą ir panaikino Klaipėdos AVPK Palangos m. PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimą, administracinę bylą nutraukė. Pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjos veiksmuose ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Klaipėdos AVPK nutarimo neapskundė. Teismo nutarimas įsiteisėjęs. Sprendžiant kaltės klausimą tai yra svarbi aplinkybė, nustatant, ar pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą.

Pareiškėja Klaipėdos AVPK Palangos m. PK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėtu nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje, neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, be objektyvių įrodymų pripažinus ją kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuri nutraukta neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Palangos miesto apylinkės teismas nutraukęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad neįrodyta administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, vertino, jog draudimas stovėti kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje nėra absoliutus, sustojimas šio ženklo galiojimo zonoje galimas, esant priverstiniam sustojimui. Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėja kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje sustojo priverstinai – nes išsikrovė automobilį valdančio pultelio bei kasetės baterija, ji buvo įjungusi automobilio avarinę šviesos signalizaciją, sprendė, jog ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti visas administracinio teisės pažeidimo bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištirti, kaip tai numatyta ATPK 284 straipsnio 1 dalyje (numatė, ką privalo išsiaiškinti organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą) ir 248 straipsnyje (nustatė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos uždavinius), nebuvo pakankamai aktyvūs, neapklausė įvykio liudytojų, nevertino pareiškėjos paaiškinimų, rašytinių įrodymų. Administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnai įvykio aplinkybes netyrė išsamiai. Tai patvirtina aplinkybė, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodė, kad pareiškėja sustojo ir paliko transporto priemonę kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje, nors bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys jos buvimą automobilyje. Pareigūnės J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje pareiškėja sėdėjo transporto priemonės galinėje sėdynėje su vaiku. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykęs vyriškis (transporto priemonės savininkas) rodė baterijos pirkimo čekį, tačiau jis liudytoju nebuvo apklaustas, pateiktas pirkimo-pardavimo čekis nebuvo vertinamas. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos vairuojamo automobilio rakto pultelis veikė ir kad ji turėjo realią galimybę transporto priemone pavažiuoti iš draudžiamos vietos. Teismas vertindamas faktines administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo surašymo aplinkybes, sprendžia jog protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašę pareigūnė neatliko ir nesiekė atlikti visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus protokole ir nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimo ir nesilaikė ATPK 248 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimų, nevykdė bendro pobūdžio pareigų, siekė skubotai nubausti asmenį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Atsakovės atstovo argumentai, kad Palangos miesto apylinkės teismas nutarime nevertino policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos elgesio, kategoriško atsisakymo patraukti transporto priemonę, nėra teisiškai reikšmingi, nes teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, vertinama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).

Teismas įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, jog Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija ir jos pareigūnai ir veiksmų neteisėtumas yra įrodytas. Nustačius pareigūnų neteisėtus veiksmus, spręstina dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės elementų: priežastinio ryšio ir padarytos žalos. Pareiškėja nurodo, jog dėl šių policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už skundo surašymą ginčijant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – 250,00 Eur ir kelionės išlaidos, vykstant į administracinės bylos nagrinėjimą Klaipėdos AVPK Palangos m. PK 2016 m. liepos 27 d. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pareiškėjos nurodytos turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžtas, apčiuopiamas turto netekimas ir tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėja su advokate K. R.2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatei pavesta surašyti skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos VPK Palangos m. PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo (sutartis pateikta administracinio teisės pažeidimo byloje b.l. 8). Pagal advokatės išrašytą 2016 m. rugpjūčio 2 d. išlaidų pagrindimą ir pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 900816, pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. advokatei sumokėjo 250 Eur už skundo surašymą, todėl tai yra pareiškėjos realiai patirtos išlaidos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-31-549/2016 esančiais duomenimis advokatė K. R. 2016 m. rugpjūčio 12 d. (t.y. 2016 m. III ketvirtis) surašė skundą dėl nutarimo panaikinimo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 748,00 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 250,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 63,75 Eur kelionės išlaidų atlyginimą. Teismui pateikė degalų pirkimo-pardavimo kvitus Nr. 34933/13, Nr. 34932/17, iš kurių matyti, jog 2016 m. liepos 27 d. 12.17 val. ir 17.15 val. degalinėje Cirkle K Lietuva, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 63,75 Eur suma už degalus. Nutarimas buvo surašytas 2016 m. liepos 27 d. 10.28 val., o degalų pirkimo-pardavimo kvitai po nutarimo surašymo, degalai pirkti Palangos degalinėje. Pareiškėja nurodo, jog turi nekilnojamojo turto Palangoje ir dažnai ten būna, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime jos gyvenamoji vieta nurodyta ne tik Vilniuje, bet ir Palangoje, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas vertindamas degalų pirkimo-pardavimo kvituose nurodytą laiką, jų įgijimo vietą, sprendžia, jog jie nėra tinkami įrodymai pagrįsti išlaidas patirtas kelionės Vilnius – Palanga metu, todėl jos nepriteistinos. Teismo vertinimu, pareiškėjos patirti 250,00 Eur nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebūtų nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priimtas nutarimas, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė gintis nuo nepagrįsto kaltinimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisme ir patirti su tuo susijusias išlaidas, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp nustatytų Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų 250,00 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pripažintinas nepagrįstu atsakovės atstovo argumentas, jog byloje būtina taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes esant valstybės civilinei atsakomybei jos institucijų, pareigūnų kaltės elementas nenustatinėjamas, taip pat nenustatyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindai pagal CK 6.253 straipsnį.

Nustačius visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjai priteistinas 250,00 Eur turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurias patyrė už skundo teismui surašymą. Pateikė 2019 m. liepos 10 d. sutartį dėl teisinės pagalbos, 2019 m. liepos 11 d. advokato išlaidų pagrindimą, 2019 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1002716, patvirtinantį 300 Eur sumokėjimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos ne didesnės kaip numatytos Rekomendacijose. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 dydis Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. III ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. I ketvirtį buvo 1262,7 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 300 Eur neviršija maksimalaus dydžio (1262,7 x 2,5), todėl priteistina. Pagal bendrą taisyklę, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tenkinta reikalavimų apimtis dėl žalos atlyginimo sudaro 79,68 procentus (250 x 100/313,75 = 79,68 procentai), atitinkamai pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 239,04 Eur turėtų išlaidų atlyginimas (300 x 79,68/100). Kitoje dalyje (dėl 60,96 Eur) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. R. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies,

pareiškėjai I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą,

pareiškėjai I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 239,04 Eur (du šimtai trisdešimt devyni eurai ir 4 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,

kitoje dalyje pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.