Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant I. R., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 04125 Vilnius, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016-07-27 nutarimo Nr. 60N-67313442-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2016-07-27 nutarimu I. R. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir jai paskirta 28 EUR bauda už tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8 punktus, tuo, kad 2016-07-02, 21 val. 30 min. Palangoje, Šventosios g., vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Lvovo 15-1, Vilnius, ir sustojo bei paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 333 STOVĖTI DRAUDŽIAMA galiojimo zonoje.

I. R. skundu apylinkės teismui prašo Institucijos 2016-07-27 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Ginčijamame nutarime nenurodyta, kokia kaltės forma padarytas inkriminuotas ATPK pažeidimas, iš esmės neatskleistas kaltės turinys. Pareigūnas, priimantis nutarimą, visiškai nevertino nei rašytinių, nei žodinių pažeidėjos paaiškinimų dėl 2016-07-02 įvykio, nevertino jos pateikto įrodymo – UAB „Egilora“ ūkinių prekių parduotuvės 2016-07-02 0375, 21:19, Nr. 0375) LF YS05305475 čekio, atsisakė apklausti į bylos nagrinėjimą atvykusį liudytoją A. K., tuo suvaržydamas jos procesines teises, numatytas ATPK 272 str., bei pažeisdamas ATPK 257 straipsnio nuostatas, pagal kurias byloje įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Skunde paaiškinama, jog I. R., 2016-07-02 buvo apsistojusi Kopų g. 33, Palangoje (Šventojoje). Apie 21 val. ji iš Kopų g. 33, Palangoje (Šventojoje) važiavo į Palangą, vairuodama transporto priemonę TOYOTA Land Cruiser 300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo ir jos 2 metų neturintis vaikas. Šis aukštos klasės automobilis yra užkuriamas (užvedamas) ir valdomas ne su raktu, o specialiu pulteliu bei kasate (slapuku), į kurią yra dedama speciali baterija. Jai bevairuojant minėtą automobilį, jis pradėjo gesti. Keletą kartų jis buvo užgesęs Topolių g., Palangoje, tačiau jai dar pavyko keletą kartų jį užkurti. Automobiliui vėl užgesus Šventosios gatvėje, Palangoje, ji vėlgi bandė jį užkurti, tačiau nesėkmingai, todėl paskambino šio automobilio savininkui A. K., kuris paaiškino, jog greičiausiai išsikrauna kasetėje esanti baterija, todėl reiktų nupirkti naują bateriją. Jis pasisiūlė ateiti iš Kopų g. 33, Palangoje (Šventojoje) ir jai pagelbėti. Todėl ji įjungė avarinį ženklą ir laukė, kol A. K. ateis apie 200 metrų. Tuo metu prie jos prisistatė policijos pareigūnė J. R., kuri pareikalavo, kad automobilis būtų patrauktas. Pareigūnei paaiškino, kad automobilis sustojo ne šiaip sau, o dėl gedimo, t. y. dėl to, kad jis nebeužsiveda. Tačiau pareigūnė nenorėjo nieko klausyti ir liepė patraukti automobilį per minutę laiko, nes kitaip ji iškvies policijos ekipažą surašyti ATP protokolą už sustojimą draudžiamoje vietoje bei pradėjo fotografuoti automobilį. Netrukus prie pareigūnės priėjo automobilio savininkas A. K., kuris pareigūnei pakartotinai paaiškino, kad nėra galimybės užvesti automobilio ir jo patraukti be baterijos, kurią yra būtina nupirkti. Pareigūnei jis pasakė, kad eina pirkti baterijos. Jis IKI parduotuvėje baterijos nerado, todėl nuėjo į kitą priešais IKI esančią UAB „Egilora“ priklausančią ūkinių prekių parduotuvę. I. R. pareigūnei pateikė A. K. pirkimo čekį (2016-07-02 0375, 21:19, Nr. 0375) LF YS05305475, kuriame buvo nurodyta, kad 2016-07-02 21 val. 19 min. buvo nupirkta minėta baterija. Pareigūnei buvo paaiškinta, jog tai gali patvirtinti ir šioje parduotuvėje dirbusi bei minėtą bateriją pardavusi pardavėja. Tačiau pareigūnė atrėžė, kad tokio pultelio ir baterijos ji nėra mačiusi, ji nenorėjo nieko klausyti ir paliepė laukti policijos ekipažo, kuris galės surašyti ATP protokolą už sustojimą draudžiamoje vietoje. Kadangi buvo paliepta laukti policijos ekipažo, o automobilyje buvo ir mažametis vaikas, kuriam jau buvo laikas eiti miegoti, todėl vaikui jau nusibodo sėdėti automobilyje ir jis pradėjo klykti, ji paskambinusi mamai paprašė paimti vaiką. Tačiau belaukiant policijos ekipažo, mama jai skambino ir prašė kuo greičiau grįžti namo, nes vaikas klykia, jam prasidėjo isterija, nes šalia jo nėra mamos, kuri vakarais prieš miegą jam yra itin reikalinga. Paaiškinus šią situaciją pareigūnei bei paprašius kuo greičiau surašyti ATP protokolą už neva padarytą pažeidimą ir leisti grįžti pas verkiantį vaiką, pareigūnė tik atmestinai atrėžė, kad privalu laukti policijos ekipažo, nes ji negali surašyti ATP protokolo, kadangi neturi kompiuterio. Taigi pralaukus maždaug valandą, atvažiavo policijos ekipažas, kurio pareigūnams minėta pareigūnė liepė surašyti ATP protokolą už sustojimą draudžiamoje vietoje, nes, jos teigimu, „dauguma prie IKI parduotuvės pasistato mašinas draudžiamoje vietoje ir juos reikia bausti“.

Nors policijos pareigūnams taip pat buvo paaiškintos sustojimo priežastys, tačiau buvo atsakyta, kad nieko negali padaryti, kadangi jie privalo pareigūnės J. R. paliepimu surašyti ATP protokolą, o vėliau jis galės būti ginčijamas.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl 2016 metų liepos 2 d. įvykio nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės – automobilis sustojo dėl specialios baterijos, kuri dedama į specialų pultelį bei kasetę (slapuką), išsikrovimo, todėl administracinės bylos teisena yra negalima (ATPK 250 str.). Nurodytas aplinkybes patvirtina baterijos įsigijimo čekio kopija, jas patvirtins liudytojas A. K.. Be to, ji neturi jokių galiojančių nuobaudų ir yra linkusi atsakingai laikytis Kelių eismo taisyklių, nes per 14 automobilio vairavimo metų tik vieną kartą prieš 6 metus yra bausta už greičio viršijimą.

Atsiliepimu į I. R. skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Klaipėdos AVPK vyresniosios specialistės J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei į pažeidimo vietą atėjęs vyriškis, nebandė patraukti automobilio ar kitaip įrodyti, kad automobilis yra sugedęs. I. R. nurodė, jog automobilį paliko draudžiamoje vietoje, nes aikštelėje nebuvo vietos, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės yra pasirinkta gynybinė pozicija.

Teismo posėdyje I. R. kaltės nepripažino, nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Parodė, kad 21 val. sustojo ženklo „Stovėti draudžiama“ zonoje, nes automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsivedė. Paskambino automobilio savininkui A. K., kuris paaiškino, jog išsikrovė automobilį valdančio pultelio baterija ir pasisiūlė ateiti, nes buvo netoliese. Ji automobilyje buvo su mažamečiu,1 m. 11 mėn., vaiku, kurį buvo problematiška užmigdyti, todėl nusprendė pasivažinėti, kad vaikas užmigtų. Automobilis jau pradėjo gesti Topolių gatvėje, bet jį dar pavyko užvesti, tačiau Šventosios gatvėje visai sustojo. Ji stovėjo įjungusi avarines šviesas ir laukė automobilio savininko, o tuo metu atvažiavo policijos ekipažas bei priėjo policijos pareigūnė J. R., kuri liepė tuoj pat patraukti automobilį. Nors ji paaiškino policijos pareigūnei situaciją ir nurodė, kad A. K. nuėjo pirkti baterijos, tačiau ji šia versija nepatikėjo. Kadangi ši pareigūnė neturėjo kompiuterio protokolui surašyti, iškvietė kitą policijos ekipažą, kuris atvyko po 20 min. Atvykusiems pareigūnams ji taip pat paaiškino sustojimo aplinkybes, tačiau jomis nebuvo patikėta. Prie parduotuvės „IKI“ tikrai nebuvo stovėjimų vietų, tačiau netoliese, už 10 m., prie buvusio pašto, jų buvo, o ji nėra tiek neatsakinga, kad automobilį paliktų draudžiamoje vietoje.

Liudytojas A. K. parodė, kad su I. R. yra pažįstami, jis yra daugiabučių namų bendrijos, kuriame ji turi butą, pirmininkas. Jis liepos 2 d. buvo Kopų g. 33, Šventojoje. Apie 20-20.30 val. I. R. paprašius, jis paskolino automobilį, kad ji galėtų nuvažiuoti į Palanga, nes pati neturėjo automobilio, o norėjo tokiu būdu greičiau užmigdyti vaiką.

Po maždaug 20 min. ji paskambino, sakydama, kad su automobiliu kažkas darosi, jai pavyko nuvažiuoti tik iki Šventosios g. Jis iš karto suprato, kad išsikrauna elektroninio rakto, kuriuo užvedamas automobilis, baterija. Atėjęs iki automobilio, išėmė bateriją ir nuėjo į parduotuvę „Iki“, tačiau ten baterijos nebuvo. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad automobilį fotografuoja policijos pareigūnė, kuri paklausta, pasakė, jog automobilis stovi „po ženklu“. Jis paaiškino situaciją, kad turi nupirkti ir pakeisti bateriją, tačiau pareigūnė nesiklausė, liepė tuoj pat patraukti automobilį, o priešingu atveju siūlė iškvieti techninę pagalbą. Jis aiškino, kad techninė pagalba nereikalinga, būtina tik pakeisti bateriją. Praktiškai jos akivaizdoje nuėjo į kitą parduotuvę ir nupirko bateriją, kurią įstatė į pultelį ir automobilis galėjo važiuoti. Tačiau pareigūnė liepė I. R. stovėti ir laukti atvažiuojant kito ekipažo, protokolui surašyti. Automobilio sustojimas buvo priverstinis, be to, jis nesukėlė nei avarinės situacijos, nei sudarė kamščių.

Liudytoja K. R. teismo posėdyje parodė, kad protokolas buvo surašytas kitos policijos pareigūnės, dėl to, kad automobilis stovėjo po ženklu „Stovėti draudžiama“ ar „Sustoti draudžiama“ be įjungtų avarinių šviesų. Vairuotoja aiškino, kad buvo išsikrovusi automobilio baterija, todėl ji trumpam paliko automobilį po ženklu ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti baterijos, tačiau kolegė, kuri užfiksavo pažeidimą, aiškino, jog tai nėra svarbu. Kolega apžiūrėjo pultelį. Avarinis signalas bet kuriuo atveju turėjo būti įjungtas. Asmenų, nei šalia automobilio, nei automobilyje, be vairuotojos ir policijos pareigūnų, nebuvo. Vairuotoja patraukė automobilį, kai jos buvo paprašyta.

Liudytoja J. R. teismo posėdyje parodė, kad patruliuojant prie parduotuvės „Iki“ buvo pastebėtas eismo kamštis. Aiškinantis jo priežastis, prie parduotuvės, po draudžiamu stovėti ženklu nustatytas stovintis automobilis su įjungtu avariniu signalu. Automobilyje buvo moteris su vaiku. Paklausus moters ar reikalinga pagalba, ši nurodė, kad tuoj paskambins vyrui ir pasiteiraus. Po pokalbio pasakė, kad pagalba nereikalinga. Paprašius patraukti automobilį, ji nurodė, kad negali to padaryti, nes kaip ji suprato, rakteliai buvo pas vyrą, teigė, kad sugedęs pultelis. Grįžęs vyras nepagarbiai aiškino, kad ji neturi jokio pagrindo kabinėtis, nes nusėdo automobilio pultelio baterija ir automobilis neužsiveda, jis apeis parduotuves, nusipirks bateriją ir tada automobilį patrauks. Ji pareikalavo pademonstruoti, kad automobilis tikrai neužsiveda, tačiau jis to nepadarė, o nueidamas į parduotuvę pasakė, kad nusipirks bateriją, tada automobilį patrauks. Ji klausė budėtojo, ar gali būti, kad automobilis neužsivestų dėl baterijos išsikrovimo ir jai buvo paaiškinta, kad tai mažai tikėtina. Ji buvo viena ekipaže, be to, neturėjo kompiuterio protokolui surašyti, todėl iškvietė kitą ekipažą. Pažeidimui užfiksuoti, nufotografavo automobilį. Vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, tačiau moteris patvirtino, kad ji vairavo automobilį. Kol ji bendravo su moterimi, ši nurodė, kad automobilio nepastatė stovėjimo aikštelėje, nes ten nebuvo vietų, todėl abejoja, kad automobilis sustojo dėl nurodomų aplinkybių.

I. R. skundas tenkinamas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).

I. R. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. nubausta už tai, kad jos vairuojama transporto priemonė – automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – stovėjo kelio ženklo Nr. 333, kuris draudžia transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas, išskyrus „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru, galiojimo zonoje.

Nors aplinkybė, kad automobilis stovėjo nurodomo ženklo zonoje nėra, tačiau ištyrus rašytinę bylos medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 15-16), 2016-07-27 nutarimą (b. l. 17-18), J. R. tarnybinį pranešimą (b. l. 19), I. R. rašytinį paaiškinimą (b. l. 11-12, 13-14), liudytojų A. K., K. R., J. R. ir administracinėn atsakomybėn traukiamos I. R. parodymus, duotus teismo posėdyje, darytina išvada, kad I. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d. sudėties.

Draudimas stovėti kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje nėra absoliutus. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 69 p., transporto priemonės stovėjimas yra transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Taigi šio ženklo galiojimo zonoje tam tikrais atvejais galima sustoti.

Be to, sustojimas ir šio ženklo galiojimo zonoje yra galimas ir tuo atveju, jei sustojimas yra priverstinis. Priverstinis transporto priemonės sustojimas laikomas toks transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 51 p.). KET 151 p. reglamentuoja, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.

Šiuo atveju I. R. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog ji sustojo draudžiamo stovėti ženklo zonoje dėl to, kad nusėdo automobilį valdančio pultelio bei kasetės (slapuko) baterija, dėl kurio automobilis užgeso ir jo nebuvo įmanoma užvesti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas automobilio savininkas A. K.. Liudytoja K. R. taip pat patvirtino, kad būtent tokias priverstinio sustojimo aplinkybes nurodė I. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Policijos pareigūnė J. R., kuri fiksavo pažeidimą, taip pat patvirtino, kad pareikalavus patraukti automobilį, I. R. bei A. K. nurodė, jog automobilis negali važiuoti ir jo neįmanoma užvesti, nes nusėdusi užvedimo pultelio baterija. Ši aplinkybė užfiksuota ir jos 2016-07-02 tarnybiniame pranešime. Tiek teisme, tiek ir tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. K. nuėjo į parduotuvę nupirkti baterijos bei parnešęs rodė baterijos įsigijimo čekį, bei pakeitė pultelio bateriją. Kad baterija buvo pirkta patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Egilora“ kasos čekis (b. l. 9). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias automobilio sustojimo aplinkybes, nes tam nebuvo imtasi jokių priemonių. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktu aplinkybių paaiškinimu, kadangi jas patvirtina visa eilė byloje esančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad automobilio sustojimas draudžiamoje stovėti vietoje buvo priverstinis.

Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo (b. l. 19), taip pat J. R. parodymų, automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo su įjungtais avariniais žibintais, taigi KET 151 p. reikalavimas, esant priverstiniam sustojimui, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, buvo išpildytas. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių I. R. veikoje būtų galima konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d. sudėtį, byloje nenustatyta. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje dėl kitų priežasčių nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat, kad šis sustojimas ypatingai trukdė ar kėlė grėsmę kitų automobilių eismui, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis buvo priverstas toje vietoje stovėjo dar gana ilgą laiką dėl to, kad administracinio pažeidimo protokolas buvo surašytas tik atvykus kitam policijos ekipažui, taigi abejotina, kad jis sudarė rimtą kliūtį eismo pralaidumui gatvėje.

Darytina išvada, kad byloje surinkti ir posėdžio metu teismo ištirti įrodymai nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų aplinkybių, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai, o sąlygoti nuo jos nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo, dėl kurio ji buvo priversta sustoti.

Atsižvelgiant į tai, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių I. R. kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju teismas pažymi, kad Institucija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl I. R. kaltės, kadangi, ištyrus byloje esančius įrodymus, neįrodė visų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d. sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes byloje nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų I. R. pateiktą versiją, jog sustojimas Kelio ženklo Nr. 333, draudžiančio stovėti, zonoje buvo priverstinis. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 124¹ str. 4 d., nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla I. R. skundas tenkinamas ir byla jos atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 6 d., 250 str. 1 d. 1 p., 302² str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2016-07-27 nutarimą Nr. 60N-67313442-16, I. R. paskirta 28 eurų bauda ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.