Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-08 · Administracinė byla Nr. A-502-2818-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-597-602/2011Sprendimas · 2011-01-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-597-602/2011Nutartis · 2011-09-08Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-09-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
A-502-2818-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02192-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
O. A.
Advokatai
Ina Navickienė
Administracinė byla Nr. A502-2818/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02192-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Inai Navickienei,atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovei Ritai Zubkevičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ atstovui Valentui Gailiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Infomedia“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2010 m. birželio 4 d. protokolinį sprendimą (protokolo Nr. 14/6-2010) nepripažinti jai profesinio susirgimo.

Skunde (t. I, b. l. 1-5) O. A. paaiškino, kad nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. liepos 22 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Infomedia“. Prieš kelerius metus pajutusi skausmą, ūžimą, spengimą ausyse, sutrikus klausai, kreipėsi į medikus, kurie diagnozavo abipusią kochlearinę neuropatiją. Vėliau jai pasireiškė neigiama ligos dinamika, abiejų ausų garsą suvokiančios sistemos pakenkimas. O. A. buvo nustatyta profesinė lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija, 2009 m. vasario 9 d. surašytas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-190(0751-09), kuriame pagrindiniu profesinės rizikos veiksniu nurodytas akustinis triukšmas ir klausos analizatoriaus įtampa. Išnagrinėjusi UAB „Infomedia“ skundą, Valstybinė darbo inspekcija 2009 m. kovo 5 d. sprendimu pripažino, kad nėra pagrindo atlikti papildomo tyrimo dėl pareiškėjos profesinės ligos aplinkybių. UAB „Infomedia“ skundą 2009 m. rugsėjo 3 d. atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2010 m. birželio 30 d. priėmė išvadą Nr. S-(14.2)-350 nepripažinti pareiškėjai profesinio susirgimo, konstatavusi, kad triukšmas neviršija leistinų ribinių dydžių. Pareiškėjos nuomone, būtent darbo pobūdis (darbas su video terminalu, nuolatiniai ir ilgai trunkantys pokalbiai telefonu) galėjo sukelti profesinę ligą. Ji pažymėjo, kad įmonėje nebuvo organizuojami sveikatos patikrinimai. Už darbą buvo nustatytas fiksuotas pagrindinis atlyginimas ir priedai, kurių dydis tiesiogiai priklausė nuo su klientais sudarytų sutarčių kiekio, pagrindinis darbas buvo atliekamas telefonu. Pabrėžė, kad kitų priežasčių ligai kilti nenustatyta, o šiuo metu atliktų tyrimų negalima sieti su buvusia situacija. Galimybės atlikti reikalingus tyrimus nebuvimas neduoda pagrindo teigti, jog pareiškėją veikę veiksniai negalėjo sukelti profesinės ligos. Mobilieji telefonai gali spinduliuoti stiprius elektromagnetinius laukus. Pasaulyje atliktais tyrimais patvirtinta, kad elektromagnetinės bangos yra veiksniai, galintys sukelti vėžį. Pareiškėja pažymėjo, kad kvietimo dalyvauti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija, CDMEK) 2010 m. birželio 4 d. posėdyje negavo, apie ji sužinojo tik iš 2010 m. liepos 8 d. gautų dokumentų.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 43-46) paaiškino, kad pirmą kartą pareiškėjos atvejis buvo svarstomas 2009 m. lapkričio 26 d. posėdyje. Išnagrinėjus profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2009 m. vasario 9 d. akte Nr. S-190(0751-09) pateiktus profesinių rizikos veiksnių matavimo duomenis, konstatuota, kad pareiškėjos darbo aplinkoje rizikos veiksnių parametrai neviršijo teisės aktais reglamentuotų dydžių. Posėdžio metu buvo nuspręsta, kad būtina atlikti triukšmo rizikos vertinimą pareiškėjos darbo vietoje, tačiau tokių tyrimų Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ar Higienos institutas neatlieka, o remiantis akustinio triukšmo parametrų tyrimo protokolu ir profesinės rizikos vertinimo ataskaita, darbo aplinkoje rizika priimtina. Pagal teisinį reglamentavimą, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Liga, kurią pareiškėja prašo pripažinti profesiniu susirgimu, įrašyta į minėtą sąrašą, tačiau būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp profesinės lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos ir darbo triukšmo, kuris viršija teisės aktų apibrėžtus lygius – 85 dB. Atsakovo teigimu, šiuo atveju priežastinio ryšio įrodyti neįmanoma, nes triukšmo parametrai neviršijo leistinų ribų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Komisijos posėdyje pareiškėja dalyvavo, o į antrą 2010 m. birželio 4 d. posėdį buvo kviečiama pareiškėjos advokatė, tačiau kvietimas į posėdį grįžo neįteiktas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. I, b. l. 143-145) paaiškino, kad VDI organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis. VDI kompetencijos ribos apima profesinės ligos priežasčių ištyrimą ir profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmosios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ užpildymą. VDI Vilniaus skyriuje 2008 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruotas pranešimas apie pareiškėjai įtartą profesinę ligą – klausos susilpnėjimą dėl triukšmo. Profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija ištyrė pareiškėjos darbo sąlygas ir užpildė atitinkamą akto dalį. Kaip priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, nurodytas triukšmas ir įtampos veiksniai. Pažymėjo, kad priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas yra priskirtas darbo medicinos gydytojo kompetencijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infomedia“ prieštaravo O. A. skundo tenkinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. I, b. l. 33-38) paaiškino, kad pareiškėjos kaltinimai Komisijai nepagrįsti jokiais įrodymais, kilusiame ginče O. A. vadovaujasi išimtinai emocijomis. Apie tai, kad Komisijoje pakartotinai bus nagrinėjama jos ligos istorija, pareiškėjai buvo žinoma 2009 m. kovo mėnesį, be to, Komisija 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. S-(14.2)844 pranešė visoms šalims apie nagrinėjamų dokumentų apimtį. Pareiškėja turėjo būti aktyvi ir domėtis šio tyrimo eiga, be to, ji buvo atstovaujama advokatės, todėl manytina, kad turėjo visas galimybes teikti Komisijai paaiškinimus ir dokumentus. UAB „Infomedia“ pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2009 m. vasario 3 d. išdavė kontingento patvirtinimo pažymą, kurioje nurodytas pareiškėjos pareigybei priskirtas profesinės rizikos veiksnys – darbas su video terminalu (kompiuteriu), taigi dirbant šį darbą nereikia tikrintis klausos. Darbuotojams prie video terminalų nėra pridedamos garso kolonėlės, kas vieną darbo valandą su kompiuteriu nustatyta papildoma 10 min. trukmės pertrauka. Be to, darbuotojai nedirba nedarbo metu ar būdami nedarbingi, todėl tokie pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėja 2009 m. sausio 15 d. paaiškinime profesinės ligos tyrimo komisijai nurodė, kad pokalbių telefonu trukmė per dieną siekdavo virš 3 val., tačiau pagal įmonės patvirtintus vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis, pareiškėjos skambinimai klientams ir vizitai pas klientus sudarydavo 2,5 val. (vizitai trukdavo 2 val., skambinimas 0,5 val.). Pabrėžė, kad ir po profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto surašymo pareiškėja ir toliau kalbėjo telefonu, nors tai daryti bendrovė jai draudė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos O. A. skundą tenkino ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350 nepripažinti O. A. profesinio susirgimo panaikino (t. II, b. l. 12-21).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1953/2008 pažymėjo, kad skundą CDMEK suinteresuotas asmuo gali paduoti profesinės ligos tyrimo komisijai visiškai užbaigus profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą (nustatyta tvarka atlikus veiksmus dėl akto I-oje ir II-oje dalyse nurodytų aplinkybių nustatymo, po to komisijai pasirašius visą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą). Ištyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius dėl akto II dalyje nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo į CDMEK kreipėsi 2009 m. kovo 12 d., t. y. profesinės ligos tyrimo komisijai užbaigus minėtą procedūrą. CDMEK 2009 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-(14.2)844 įpareigojo VDI inicijuoti papildomus tyrimus ir 2010 m. birželio 4 d. posėdyje pakartotinai išnagrinėjusi turimą medžiagą, 2010 m. birželio 30 d. surašė ginčijamą išvadą Nr. S-(14.2)-350 nepripažinti pareiškėjos profesinės ligos. Tai rodo, kad CDMEK aukščiau nurodytą įpareigojimą davė bei išvadą surašė nepasibaigus teisminiam procesui dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo, t. y. neišsprendus akto I dalies teisėtumo klausimo. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas, I ir II dalys, yra vientisas profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūros dokumentas, todėl neišsprendus akto I dalies teisėtumo klausimo, išvada dėl akto II dalies negali būti priimta.

Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūra turi vykti nuosekliai laikantis tokių etapų: 1) profesinės ligos priežasčių tyrimo; 2) profesinės ligos nustatymo; 3) nustatytos profesinės ligos patvirtinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 pagal UAB „Infomedia“ skundą buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmojo profesinės ligos tyrimo etapo – profesinės ligos priežasčių tyrimo, teisėtumo, šio etapo apskundimui nustatyta speciali tvarka. Kol nebuvo išspręstas šis klausimas, CDMEK negalėjo nagrinėti klausimo dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, nes toks nagrinėjimas pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytą eiliškumą. CDMEK sprendė klausimus, nepriskirtus jos kompetencijai. CDMEK priėmė skundžiamą išvadą dėl to, kad nėra pateikti tyrimai, susiję su darbo veiklos raida. Pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1087 (toliau – ir Kriterijai), 6.3 punktą, tai yra vienas iš veiksnių, vertinamų nustatant profesinę ligą (darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje). Minėtos teisės aktų nuostatos bei tiesiogiai Kriterijų 6.3 punkto turinys patvirtina, kad tai yra duomenys, nustatyti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje, kurio teisėtumo patikrinimas vyko teisme. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, jog CDMEK neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti profesinės ligos nustatymo priežasčių tuo metu, kai toks ginčas buvo nagrinėjamas teisme ir šiuo metu nėra pagrindo iš naujo nagrinėti šį klausimą, nes teismas patvirtino VDI nustatytų profesinės ligos nustatymo priežasčių teisėtumą. Šiuo atveju ginčijama CDMEK išvada prieštarauja teismo sprendimui, priimtam administracinėje byloje pagal UAB „Infomedia“ skundą. Teismo vertinimu, CDMEK galėjo spręsti klausimą tik dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo vadovaudamasi VDI nustatytomis profesinės ligos priežastimis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, CDMEK išvada naikinama kaip viešojo administravimo subjekto dokumentas, nors CDMEK yra ikiteismine tvarka skundą nagrinėjanti institucija. Todėl jos sprendimo panaikinimas šiuo atveju suprantamas kaip VSDFV Vilniaus skyriaus prašymo dėl VDI sprendimo (ar veiksmo) diagnozuojant profesinę ligą, panaikinimo ar pakeitimo, netenkinimas.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infomedia“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pavesti CDMEK iš naujo nagrinėti profesinės ligos diagnozės nustatymo klausimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais (t. II, b. l. 28-32):

Žemesnės instancijos teismas

CDMEK profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalies atžvilgiu pasisakė lygiai taip pat, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, t. y. paliko šią dalį tokią, kokią ją surašė gydytoja I. B..Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad CDMEK neturėjo teisės nagrinėti diagnozės nustatymo pagrįstumo tuo metu, kai dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo teisme nevyksta ginčas, paneigė UAB „Infomedia“ konstitucinę teisę į teisminę gynybą profesinės ligos diagnozės nustatymo teisėtumo plotmėje.Tiek darbo medicinos gydytoja, tiek CDMEK, vykdydamos teisės aktais joms pavestas funkcijas, susijusias su profesinių ligų nustatymu, neturėjo išsamios pareiškėjos asmens ligos istorijos, t. y. duomenų apie O. A. ligas 1999–2008 m. laikotarpiu, kurias buvus patvirtina jos nedarbingumo pažymėjimų šaknelės, kas profesinės ligos diagnozės nustatymą daro negalimą.Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vykdė ne tik teisingumą, bet ir atliko CDMEK funkciją – patvirtino darbo medicinos gydytojo nustatytą profesinės ligos diagnozę. CDMEK yra speciali iš Lietuvoje pačios aukščiausios kvalifikacijos darbo medicinos srities specialistų-ekspertų sudaryta kolegiali darbo medicinos ekspertų grupė, kuriai teisės aktai suteikia teisę patvirtinti arba paneigti darbo medicinos gydytojų nustatytą profesinės ligos diagnozę. Jos išvados daromos išimtinai medicinos mokslo pagrindu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad CDMEK padarė procedūrinių pažeidimų ir panaikindamas pareiškėjos ginčytą išvadą, privalėjo CDMEK pavesti iš naujo atlikti tyrimą.CDMEK tyrė darbo medicinos gydytojos O. A. nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą ne vien tik pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą. 2009 m. kovo 16 d. į CDMEK su analogišku prašymu kreipėsi ir UAB „Infomedia“, tačiau jos pareiškimo teismas iš esmės nesprendė, tuo padarydamas akivaizdų UAB „Infomedia“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Atsiliepimas

Pareiškėja O. A. atsiliepime prašo UAB „Infomedia“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 68-72). Papildomai paaiškina, kad jai diagnozuota liga yra dešimties darbo metų pas apeliantą pasekmė. Jokių kitų priežasčių šiai ligai kilti nėra ir nebuvo nustatyta, todėl visiškai be pagrindo apeliantas į bylą pateikė jos nedarbingumo pažymėjimų kopijas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į UAB „Infomedia“ skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nagrinėdama profesinės ligos nustatymo pagrįstumą CDMEK neturėjo išsamios O. A. ligos istorijos, todėl šie duomenys išreikalautini iš VSDFV Vilniaus skyriaus (t. II, b. l. 60-62).

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pavesti CDMEK iš naujo nagrinėti pareiškėjos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo klausimą bei surašyti naują išvadą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. II, b. l. 65-66) pažymi, kad teismuose ginčyta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 pripažinta teisėta, todėl CDMEK išvada, priimta akto I dalyje ir kituose dokumentuose esančių duomenų pagrindu, taip pat laikytina pagrįsta. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino suinteresuotų šalių teisę ir galimybę ikiteismine tvarka kreiptis į CDMEK, kaip tai numato Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487, 31 punktas. Pažymi, jog apelianto UAB „Infomedia“ pateikti įrodymai (pareiškėjos nedarbingumo pažymėjimų šaknelės), leidžia teigti, kad CDMEK negavo visų O. A. medicininių dokumentų, todėl negalėjo disponuoti visa ginčui aktualia informacija.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius sutinka su UAB „Infomedia“ apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. II, b. l. 63-64) paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendime nurodydamas, kad CDMEK išvados panaikinimas turi būti suprantamas kaip VSDFV Vilniaus skyriaus, kuris kreipėsi į CDMEK dėl pareiškėjai nustatytos profesinės ligos diagnozės panaikinimo, prašymo netenkinamas, neišaiškino, ar įsiteisėjus teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimui, CDMEK turės atskirai nagrinėti UAB „Infomedia“ prašymą dėl O. A. nustatytos profesinės ligos diagnozės panaikinimo. Teismas, nepasisakydamas dėl UAB „Infomedia“ prašymo ir konstatuodamas, kad pareiškėjai yra diagnozuota profesinė liga, pats atliko CDMEK funkciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad profesinės ligos tyrimo komisija 2009 m. vasario 13 d. pasirašė darbo medicinos gydytojo užpildytą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, kuriame O. A. nustatyta profesinės ligos diagnozė – lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija (t. I, b. l. 122). Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Infomedia“ ir VSDFV Vilniaus skyrius, nesutikdami su profesinės ligos diagnozės nustatymu, atitinkamai 2009 m. kovo 16 d. (t. II, b. l. 34-38) ir 2009 m. kovo 17 d. (t. I, b. l. 47), kreipėsi į CDMEK. CDMEK 2010 m. birželio 4 d. posėdyje priėmus sprendimą nepripažinti O. A. profesinio susirgimo, Komisijos pirmininkas 2010 m. birželio 30 d. surašė išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. S-(14.2)-350. Jai nepalankų CDMEK sprendimą, pareiškėja 2010 m. liepos 20 d. apskundė administraciniam teismui (t. I, b. l. 1-5). Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad profesinės ligos nustatymo klausimu CDMEK pasisakė nepasibaigus teisminiam procesui dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo procedūros teisėtumo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1500-437/2009 įsiteisėjo tik 2010 m. spalio 21 d.). Šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas vertino kaip esminį, sudarantį pakankamą pagrindą naikinti CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350 ir atmesti VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą dėl O. A. nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (t. II, b. l. 12-21). Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo UAB „Infomedia“ padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Ši įstatymo nuostata detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487, 32 p., Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir CDMEK nuostatai), 1, 2, 7– 9, 27, 37 p.) nustatant, kad CDMEK, priėmusi sprendimą dėl profesinė ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Pagal CDMEK nuostatų 7 punktą, CDMEK uždaviniai – nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai. Komisijos funkcijos apibrėžtos Nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.).

Taigi CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, įgaliota nagrinėti ir kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo). Bylą dėl CDMEK sprendimų (išvadų) nagrinėjantis teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinė ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) laikėsi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje A146-273/2011).

Patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) ir išanalizavusi administracinės bylos proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai, kad pirma aptartų procedūrinių reikalavimų nesilaikymas daro administracinį sprendimą neteisėtą. Faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad Komisija neužtikrino suinteresuotų asmenų teisės dalyvauti jos posėdžiuose (apie 2010 m. birželio 4 d. posėdį O. A. nebuvo informuota, o pranešimas, adresuotas jos atstovei, grįžo neįteiktas, t. I, b. l. 108, 109), pareiškėjos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą vertino neturėdama išsamių ir objektyvių medicinos duomenų apie visus reikšmingus O. A. gyvenimo faktus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinti CDMEK 2010 m. birželio 30 d. išvadą Nr. S-(14.2)-350 yra pagrįstas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, administracinis teismas neturi viešojo administravimo funkcijų ir jų vykdyti negali. Todėl skundžiamo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentas, kad 2010 m. birželio 30 d. išvados Nr. S-(14.2)-350 panaikinimas reiškia ir VSDFV Vilniaus skyriaus skundo, paduoto CDMEK, netenkinimą, pripažįstamas perteklinis ir iš sprendimo šalinamas. Kadangi ginčo teisiniams santykiams taikytinos procesinės teisės normos nesuteikia teismui teisės perduoti klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, įgaliotam viešojo administravimui subjektui nagrinėti iš naujo, UAB „Infomedia“ apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė