- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- I-1500-437/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00367-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Trečiasis asmuo
- O. A.
- Pareiškėjas
- UAB „Infomedia“
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Ina Navickienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. T., atsakovų atstovams Ritai Zubkevičiūtei, Redai Gagienei, Danui Rimdeikai, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A., jos atstovei advokatei Inai Navickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Infomedia“ padavė teismui skundą (b. l. 3-7), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija arba VDI) 2009-03-05 sprendimą Nr. (12)SD-5505; O. A. profesinės ligos tyrimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo (2009-02-09 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalis) dalį, konstatuojančią, kad UAB „Infomedia“ yra ta įmonė, kurioje O. A. profesinės veiklos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą ir įpareigoti Komisiją atlikti papildomus tyrimus ankstesnėse O. A. darbovietėse.
Skunde paaiškino, kad iki įsidarbinimo UAB „Infomedia“ O. A. ilgą laiką dirbo ir kitose įmonėse, kuriose egzistavo tie patys profesinės veiklos veiksniai (akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims ir kt.), kurie galėjo turėti įtakos profesinei ligai ir kurių Komisija netyrė, nenagrinėjo, ar yra O. A. buvusių darboviečių teisių ir pareigų perėmėjai. Šiuo atveju Komisija pažeidė Profesinių ligų tyrimo reglamento 17 punkto reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad O. A. nuo pat darbo UAB „Infomedia“ pradžios (1998-09-11) buvo suteikta darbo vieta biuro patalpose, atitinkančiose teisės aktų keliamus reikalavimus (taip pat ir triukšmingumui). UAB „Infomedia“ darbo aplinka nėra triukšminga: darbuotojai dirba sandariai atitvertose patalpose/kabinetuose, patalpose nėra triukšmą skleidžiančių šaltinių, darbuotojai nedirba jokio su gamyba ar technologijomis susijusio darbo ir pan. Tai patvirtina 2007-01-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro fizikinių veiksnių tyrimų ir chemijos laboratorijos atliktas profesinės rizikos vertinimas bei matavimai. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nėra nurodomas tas tariamas triukšmo šaltinis bendrovėje, kuris neva galėjo sukelti O. A. profesinę ligą. Mano, kad bendrovė O. A. darbą organizavo tinkamai.
Nurodė, kad O. A. daugiausia dirba su klientais parduodama jiems UAB „Infomedia“ teikiamas paslaugas ir nedirba telefono operatoriaus darbo. Pagal vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis O. A. : 3,5 val. per dieną dirba su kompiuteriu; 0,5 val. dalyvauja grupės susirinkimuose aptariant praėjusios dienos darbo rezultatus; 0,5 val. trunka (užima) skambinimai klientams ir 2 val. vizitai pas juos; 1 val. – sutarčių ruošimas ir siuntimas klientams; 0,5 val. ruošia dienos ataskaitas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2009-02-03 išduotoje kontingento patvirtinimo pažymoje esančiai O. A. pareigybei – pardavimo grupės vadovui yra priskirtas vienintelis profesinės rizikos veiksnys – darbas su video terminalu (kompiuteriu), todėl pardavimo grupės vadovui net nereikia tikrintis klausos. Nesupranta, kaip neišmatavus telefono triukšmo lygio buvo galima konstatuoti, kad triukšmas yra priežastis, galėjusi sukelti profesinę ligą ir klausos pablogėjimui šiuo atveju turėjo įtakos nuolat pasikartojantys rankų judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims.
Mano, kad Komisija ir VDI nepagrįstai visiškai nevertino pačios O. A. elgesio dėl kalbėjimo telefonu bei jos pastangų mažinti kalbėjimą telefonu. Darbuotojas taip pat privalo rūpintis savo sveikata ir sąmoningai neturėtų skatinti ligos ūmėjimą, darbuotojas galėjo susimodeliuoti savo darbą taip, kad telefonu reikėtų kalbėti minimaliai arba iš viso apsieiti be jo. Atkreipė dėmesį, kad po Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto surašymo O. A. ir toliau kalba telefonu, kai tuo tarpu darbdavys tai daryti jai buvo uždraudęs (2009-02-05 įsakymas Nr. 1).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė VDI prašė atmesti pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 44-46), kuriame paaiškino, kad pagal Profesinių ligų priežasčių tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 17 p., jeigu asmuo, kurio profesinė liga tiriama, dirbo daugiau nei vienoje darbovietėje, profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo akte surašomos tik tos darbovietės, kuriose dirbtas darbas galėjo turėti įtakos profesinės ligos vystymuisi. O. A. bendras darbo stažas yra 21 metai, iš kurių daugiau kaip 10 metų ji dirba vadybininke paskutiniojoje darbovietėje UAB „Infomedia“. Nurodė, kad O. A. UAB „Trys kvortos“ dirbo 2 mėn., o UAB „Urlita“ – 7 dienas, todėl darbas šiose darbovietėse negalėjo sukelti lėtinių darbuotojo sveikatos sutrikimų. Be to, padavėjos darbo negalima prilyginti darbui su kompiuteriu ir telefonu. Iš UAB „Infomedia“ pateiktos profesinės rizikos vertinimo medžiagos, nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimo metu akustinio triukšmo lygis nebuvo matuotas ir vertintas. Tiriant profesinės ligos priežastis, Nuostatai nenumato triukšmo šaltinio įvardijimo. Iš vidutinės darbo dienos chronometrinių duomenų matyti, kad O. A. dirbo su video terminalu 3,5 val., kalbėdavo su klientais telefonu, tačiau jai darbdavys neorganizavo išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų ir nesuteikė specialios pertraukos dirbant su video terminalu (LR DK 256 str. 2 d., Lietuvos higienos normos HN 32:2004 18 p., LR sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 13 priedo III skyriaus 12 p., 5.3.1.2 p., Lietuvos higienos normos HN 32:2004 13-15 p.).
Atkreipė dėmesį, kad O. A. pardavimų grupės vadove dirbo tik paskutiniuosius 3 mėn., prieš tai 1 metus dirbo pardavimų grupės vadovo pavaduotoja ir 9 metus pardavimų vadybininke, o šiems asmenims pagal pateiktą 2009-02-03 Vilniaus visuomenės sveikatos centro kontingentų pažymą privalomi klausos tikrinimai. Medicininės literatūros duomenimis, profesinį klausos netekimą sąlygoja akustinis triukšmas, klausos analizatoriaus įtampa, o jų neigiamą poveikį sustiprina kai kurios gamyboje naudojamos ototoksinės cheminės medžiagos. Kadangi O. A. darbe jokios cheminės medžiagos nenaudojamos, Akto 16 p. kaip priežastys galėjusios sukelti profesinę ligą nurodyti triukšmas ir įtampos veiksniai, o pagal Nuostatų 25 p. tikrąją ligos išsivystymo priežastį, profesinės ligos diagnozę nustato arba jos nenustato darbo medicinos gydytojas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas VDI Vilniaus skyrius teismo posėdyje palaikė atsakovės VDI pozicija. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 56-59), kuriame prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nesutikimą su pareiškėjos skundu pagrindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė VDI savo atsiliepime į pareiškėjos skundą. Šio atsakovo atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo į skundą motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. su pareiškėjos skundu nesutiko, pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 40-43), kuriame nurodė faktines jai įtariamo profesinio susirgimo atsiradimo aplinkybes. Pažymėjo, kad jai įtariama profesinė liga atsižvelgiant į darbo trukmę ir pobūdį negalėjo išsivystyti ankstesnėse jos darbovietėse, nes tik UAB „Infomedia“ ji dirbo su video terminalu, nuolat ir ilgai kalbėdavo telefonu (tiek fiksuoto ryšio, tiek mobiliu). Jos tiesioginis darbas UAB „Infomedia“ visus tuos metus buvo susijęs su klientų, kurie pageidautų už atitinkamą mokestį skelbti savo duomenis UAB „Infomedia“ paieškos sistemoje, paieška. Kiekvienam mėnesiui buvo nustatomas pardavimų planas, kurį norint įvykdyti teko dirbti teik darbo, tiek ir nedarbo metu ir kurio neįvykdžius grėsė sankcijos. Pagrindinis klientų radimo būdas – jų paieška ir bendravimas telefonu ir tik po to vykimas pas juos pasirašyti sutarčių. Esant nustatytiems pardavimų planams, turėjo dirbti ir nedarbingumo metu. Siekiant objektyvumo, skambučių ataskaitą UAB „Infomedia“ turėtų pateikti pvz. nuo 2006 m. (kai buvo dideli krūviai), o ne už laikotarpį, kai buvo rasta profesinė liga. Darbdavys, nors ir priėmė 2009-02-05 įsakymą, nei darbo funkcijų, nei priemonių joms įvykdyti nepakeitė. Todėl mano, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir naikinti juos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo O. A. ir jos atstovė skundą palaikė jo motyvais.
Skundas atmestinas. Nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo O. A. nuo 1986-08-01 iki 1989-12-27 dirbo Vilniaus maistprekyboje Nr. 1 pardavėja, nuo 1989-12-31 iki 1997-09-22 - Visuomeninio maitinimo susivienijime „Vilniaus stotis“ pardavėja, nuo 1997-12-03 iki 1997-12-10 – UAB „Urlita“ pardavėja, nuo 1998-04-20 iki 1998-06-30 – UAB „Trys kvortos“ pardavėja, o nuo 1998-09-11 iki 2009-07-22 pas pareiškėją UAB „Infomedia“ pardavimų, rinkotyros, turizmo vadybininke. 2009-07-22 O. A. buvo atleista iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus tyrimo komisija (toliau - Komisija) tyrė galimas O. A. ligos priežastis ir 2009-02-09 surašė pareiškėjos skundžiamo akto (toliau – Aktas) I dalį, kurioje pareiškėja įvardijama kaip įmonė, kurioje dirbant profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligą (b.l. 51-53). Akto 16 p. priežastimis, galėjusiomis sukelti profesinę ligą nurodoma „triukšmas ir kiti įtampos veiksniai“. Akto 16.2 p. profesinės ligos vystymosi priežastimi nurodomas „netinkamas darbų organizavimas“.
2009-02-13 Viešoji įstaiga Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė O. A. patvirtino profesinę ligą - abipusę kochlearinę neuropatiją (b.l. 55). Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2009-03-05 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (12) SD- 5505 (b.l. 8), kuriuo, ištyrusi pareiškėjos skundą, pripažino, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje sudaryta O. A. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos ir netenkino pareiškėjos prašymo papildomai tirti O. A. profesinės ligos išsivystymo aplinkybes. Kolegija vertina, kad skundžiami aktai teisėti, jų naikinti pagrindų nėra. Pagal vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis O. A. : 3,5 val. per dieną dirba su kompiuteriu; 0,5 val. dalyvauja grupės susirinkimuose aptariant praėjusios dienos darbo rezultatus; 2,5 val. trunka (užima) skambinimai klientams ir vizitai pas juos; 1 val. - sutarčių ruošimas ir siuntimas klientams; 0,5 val. dienos ataskaitų ruošimas.
2004-04-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – Nuostatai) 17 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, kurio profesinė liga tiriama, dirbo daugiau nei vienoje darbovietėje, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte surašomos tik tos darbovietės, kuriose dirbtas darbas galėjo turėti įtakos profesinės ligos vystymuisi. Vertintina, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog būtent pareiškėja yra ta įmonė, kurioje O. A. susirgo profesine liga. O. A. bendras darbo stažas yra 21 metai, iš kurių daugiau kaip 10,42 metus ji dirba paskutiniojoje darbovietėje UAB „Infomedia“. Vadybininkės darbui būdinga: darbas su videoterminalu, tarnybinio automobilio vairavimas, skambinimas klientams telefonu. O. A. UAB „Trys kvortos“ dirbo 2 mėnesius, o UAB „Urlita“ dirbo tik 7 dienas. Prieš tai ji 11,14 metų dirbo kitose dvejose visuomeninio maitinimo įmonėse pardavėja ir padavėja. Šiems darbams būdingas krovinių pernešimas rankomis, todėl tokių darbų prilyginti vadybininko darbui negalima. Vertintina, kad Komisija pagrįstai netyrė O. A. darbo sąlygų ankstesnėse įmonėse, nes jai nustatyta profesinė liga niekaip nesusijusi su minėtomis buvusiomis darbovietėmis. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu išklausyta specialistė - gydytoja I. B. - viena gydytojų, kuri dalyvavo O. A. nustatant profesinę ligą, paaiškino, kad iš ligos istorijos matyti, jog O. A. , dirbdama kitose įmonėse, dėl klausos sutrikimo į gydytojus nesikreipė. Pažymėtina, kad tiriant profesinės ligos priežastis, Nuostatai nenumato triukšmo šaltinio įvardijimo, pareiškėjos minimi įvairūs buitiniai veiksniai nėra profesinės ligos priežasčių tyrimo objektas. Darbo Kodekso 265 straipsnio 2 d. nurodoma, kad „Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką“. Pareiškėja netinkamai organizavo O. A. darbą, neorganizavo išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų. O. A. dirbant su videoterminalu nebuvo suteikiamos specialiosios pertraukos, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais“ 13-15 p. Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais“ 18 punkte rašoma, kad „dirbantiems su videoterminalais privalomi išankstiniai ir periodiški sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ reglamentuoja išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų tvarką. Šio įsakymo 13 priedo III skyriaus 12 p. nurodyta, kad dirbant su kompiuteriu privalomas sveikatos tikrinimas stojant į darbą ir 1 kartą per 2 metus, o 5.3.1.2 p. nustato, kad esant darbo įtampai dėl klausos analizatoriaus, kai darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai, darbuotojų sveikata tikrinama stojant į darbą ir 1 kartą per 2 metus. Pareiškėjos pateikti chronometriniai duomenys patvirtina, kad O. A. dirbo su videoterminalu 3,5 val., kalbėdavo su klientais telefonu, tačiau jai darbdavys neorganizavo išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų. 2009-02-03 Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė kontingento pažymą (b.l. 12-13) (toliau - Pažyma), kurioje nurodyta, kad pardavimų grupės vadovui nereikia tikrintis klausos. Tačiau O. A. pardavimų grupės vadove dirbo tik paskutiniuosius 3 mėnesius. Prieš tai 1 metus dirbo pardavimų grupės vadovo pavaduotoja ir 9 metus pardavimų vadybininke, o šiems asmenims pagal pateiktą 2009-02-03 Vilniaus visuomenės sveikatos centro kontingentų Pažymą privalomi klausos tikrinimai. Pareiškėja tvirtina, kad O. A. pati nesistengė mažinti pokalbių darbiniu telefonu, juo kalbėdavo ir asmeniniais reikalais, be to - ir nedarbo metu. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau pažymėtina, kad O. A. pastangas darbe pareiškėja įvertino, paaukštindama iš vadybininko iki pardavimų grupės vadovo pavaduotojos ir galiausiai ji tapo pardavimų grupės vadove. Šis faktas rodo, kad O. A. maksimaliai išnaudojo jai darbui skirtas priemones, o pareiškėja iš visos pardavimų grupės darbuotojų jos pastangas įvertino geriausiai.
Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125 „Dėl profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto reglamento 22.1 p., nesant profesinės rizikos vertinimo duomenų ir galimybės atlikti laboratorinius matavimus, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas, pildomas pagal kitų įmonių ar ūkio subjektų panašios darbo vietos higieninio įvertinimo, profesinės rizikos veiksnių tyrimo duomenis, taip pat specialių šaltinių duomenis, nurodant šaltinius. Vertintina, kad Komisija O. A. darbą pagrįstai prilygino telefono operatoriaus darbui. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 25 punktą tikrąją ligos išsivystymo priežastį, profesinės ligos diagnozę nustato arba jos nenustato ne Komisija, o darbo medicinos gydytojas, atsižvelgdamas į: įrašus asmens ligos istorijoje, asmens nusiskundimus, ligos pasireiškimo sindromus ir klinikinę formą (atlikęs diferencinę diagnostiką, nustatęs funkcijos sutrikimo laipsnį), ligos etiologinį kenksmingą veiksnį, poveikio trukmę, profilaktinių privalomų sveikatos tikrinimų, laboratorinių bei instrumentinių tyrimų duomenis. Pareiškėja teismui pateikė Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktus patalpų, kurioje buvo įkurta O. A. darbo vieta, tyrimus (b.l. 148-152). Viename jų rašoma, kad visose penkiose darbo vietose skambant telefonų aparatams „Panasonic“ ir „Platronics“ išmatuotas ekvivalentinis garso lygis atitiko Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų III sk. 7.3 leistiną 80 dB (A)žemutinę ekspozicijos vertę. Kitame tyrime rašoma, kad akustinio triukšmo lygio, sklindančio iš telefono ragelio, matavimų Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija neatlieka. Byloje išklausytas specialistas E. G., pasirašęs minėtą tyrimą, patvirtino, kad buvo matuotas triukšmas vieno darbuotojo darbo vietoje. Pažymėtina, kad šiais tyrimais remtis negalima, nes nebuvo matuojamas akustinis triukšmas, sklindantis iš telefono ragelio. Be to, šiuo metu nebeįmanoma tiksliai atkurti darbinės aplinkos, kurioje ilgus metus dirbo O. A. . Bet kokie dabartiniu metu atlikti O. A. darbo aplinkos tyrimai rodytų tik situaciją, esančią dabar. Ir tokių tyrimų niekaip nebūtų galima susieti su praeitimi.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
n usprendė:
UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.