Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų grupės, atstovaujamos Investuotojų asociacijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas" priteistos su atstovavimu susijusios bylinėjimosi išlaidos, kita atsakovė byloje bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovų grupė, atstovaujama Investuotojų asociacijos, 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškė teisme grupės ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau BAB) bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei (toliau VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas" ieškinį dėl obligacijų pasirašymo sutarčių nuginčijimo, dėl restitucijos taikymo ir indėlio draudimo išmokų priteisimo. Teismas išsiuntė atsakovėms kopijas, o 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles bei nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi palikta nepakeista. Ieškovų grupė, atstovaujama Investuotojų asociacijos, 2016 m. balandžio 26 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismo nutartyje nurodytų trūkumų nešalina, pirmiau išdėstytų reikalavimų nebereiškia, o pakeičia grupės ieškinio dalyką bei pagrindą ir pateikia patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė pirminį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims, o patikslintą ieškinį atsisakė priimti. 2016 m. birželio 21 d. teisme gautas atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" prašymas iš ieškovų grupės atstovo Investuotojų asociacijos priteisti 1 042,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą tenkino - priteisė iš ieškovų grupės Investuotojų asociacijos atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" 1 042,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93, 94, 96 ir 98 straipsnių nuostatas, atsakovas turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jeigu sprendimas būtų priimtas jo naudai arba jeigu ieškovas atsisakytų ieškinio dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo geranoriškų pareikšto reikalavimo patenkinimu. Kadangi ieškinys dėl obligacijų pasirašymo sutarčių nuginčijimo, dėl restitucijos taikymo ir indėlio draudimo išmokų priteisimo grąžintas ieškovams, o kitas ieškinys nepriimtas, teismas konstatavo, kad atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovų veiksmų - kreipimosi į teismą su ieškiniu.

Ieškovų grupė, atstovaujama Investuotojų asociacijos, atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė praleidusi bet kokius protingumo terminus tokiam prašymui paduoti ir neargumentavo, kodėl prašymas buvo pateiktas daugiau nei po 20 dienų po to, kai atsakovė jau turėjo būti sužinojusi apie 2016 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimą. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų nei bylos nagrinėjimo metu, nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teikimo metu nebuvo patyrusi, nes atsakovę atstovaujanti advokatų kontora atsakovei PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2015 m. birželio 30 d. (taip skunde), o atsakovė ją apmokėjo tik 2016 m. liepos 5 d. tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tik tuomet, kai teismui yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys jų apskaičiavimą ir pagrindimą. Todėl yra pažeista CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus atitinkamo prašymo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų.Teisė į bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra grindžiama tokių išlaidų apmokėjimo faktu ir momentu, tačiau atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" nepateikė argumentų, dėl kokių svarbų priežasčių jai turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei teisė į jų priteisimą atsirado tik po 35 dienų nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" prašo skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė taip pat pateikia ir prašo prijungti prie bylos įrodymą – kurjerių tarnybos UAB „SAMUS“ suformuotą 2016 m. birželio 20 d. registruotos pašto siuntos priėmimo – perdavimo aktą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas tik patikslinto grupės ieškinio priėmimo klausimas ir nebuvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas", nebūdama informuota apie teismo 2016 m. gegužės 31 d. rašytinį teismo posėdį, negalėjo pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir turėjo pasinaudoti papildomo sprendimo institutu.Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė per 20 dienų nuo teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo t. y. nepraleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė teismui pažymą apie suteiktas teisines paslaugas, o iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties priėmimo pateikė teismui šių paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 329 str. įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" pateikia ir prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – kurjerių tarnybos UAB „SAMUS“ suformuotą 2016 m. birželio 20 d. registruotos pašto siuntos priėmimo – perdavimo aktą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teisme nesvarstytas klausimas - dėl termino paduoti prašymą praleidimo. Pateikiamu įrodymu atsakovė atsikerta į atskirojo skundo argumentus, todėl daroma išvada, kad būtinybė jį pateikti iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Pašto siuntos priėmimo – perdavimo aktas prijungiamas prie bylos.Kai priėmus teismo sprendimą paaiškėja CPK 277 straipsnio 1 dalyje išvardintos aplinkybės gali būti priimamas papildomas sprendimas. Kai tokios aplinkybės konstatuojamos užbaigus byla teismo nutartimi nepriimant sprendimo iš esmės, iškilęs klausimas gali būti išsprendžiamas teismo nutartimi. Nesant specialaus reglamentavimo abiem atvejais taikytinas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo - 20 dienų nuo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims Vilniaus apygardos teismas nutarė 2016 m. gegužės 31 d. Paskutinė 20 dienų termino nuo jos priėmimo dienos buvo 2016 m. birželio 20 d. (CPK 73 str. 3 d.). Iš byloje (b. l. 201) esančio voko matyti, kas atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pašto paslaugas teikiančiai bendrovei įteikė būtent 2016 m. birželio 20 d. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas registruotos pašto siuntos priėmimo – perdavimo aktas. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nepraleistas (CPK 74 str. 7 d.), todėl visi atskirajame skunde surašyti argumentai dėl termino pateikti prašymą paleidimo yra nepagrįsti.CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios bylos procesiniuose dokumentuose jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-35-248/2016 ir kt.) yra išaiškinta, kad paminėtos CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos <...> gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš šios nutarties 1 punkte aprašytos bylos eigos matyti, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" negalėjo numatyti, jog teismo 2016 m. gegužės 31 d. rašytiniame teismo posėdyje, apie kurį jai nebuvo pranešta, byla bus užbaigta nepriimant sprendimo dėl bylos esmės ir dėl to iki posėdžio dienos nepateikė atitinkamo prašymo bei dokumentų. Tokia procesinės situacija pripažintina reikšminga ir pakankama išvadai, kad atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovei klausimas galėjo būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.Kartu su prašymu dėl atstovavimo išlaidų priteisimo 2016 m. birželio 20 d. atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" pateikė teismui advokatų kontoros pažymą apie atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Pažymoje įrašyta, kad paslaugos buvo suteiktos 2016 m. gegužės 16 - 18 dienomis t. y. iki bylos užbaigimo teismo nutartimi. 2016 m. liepos 5 d. atsakovė per EPP (elektroninių paslaugų portalą) pateikė, o teisme liepos 7 d. 07 val. 59 min. - iki skundžiamos nutarties priėmimo - buvo įregistruoti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.) bylinėjimosi išlaidų faktą ir jų dydį patvirtinantys įrodymai: PVM sąskaitos faktūros, darbų ataskaitos, mokėjimo nurodymo ir pažymos dėl suteiktų paslaugų nuorašai (b. l. 208 - 211). Tai patvirtina, kad atstovavimo paslaugos atsakovei buvo suteiktos iki bylos užbaigimo nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Aplinkybė, kad pinigai už gautas teisines paslaugas realiai buvo sumokėti jau užbaigus bylą teismo nutartimi nepriimant sprendimo dėl reikalavimo esmės, atsižvelgiant į nutarties 11 punkte išdėstytus motyvus, negali būti pagrindas pripažinti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Tokia išvada atitinka ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomą teismų praktiką, kai esant reikšmingoms aplinkybėms galutinis atsiskaitymas su teisines paslaugas teikusiu advokatu galimas ir po bylos užbaigimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas pagrįstais pripažino realiomis ir jas priteisė.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl šioje nutartyje neaptariami.Išnagrinėjęs atsakovės prašymą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.