Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-756-77/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
1-756-77/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00536-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eleonora Kvasauskienė
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-756-77/2013Proceso Nr. 1-41-1-00536-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.10.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO B A UDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Eleonora Kvasauskienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas - 2012-05-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 epizodai) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus tuos atvejus, jei tai susiję su darbu (nuosprendis įsiteisėjo 2012-11-07), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. B., žinodamas apie 2001-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir pagal šį teismo sprendimą turėdamas pareigą nuo 2001-12-14 mokėti lėšas R. I. savo dukros K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus kas mėnesį iki jos pilnametystės, visiškai nemokėdamas lėšų dukros K. B. išlaikymui nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 ir nuo 2009-11-01 iki 2013-03-31, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Kaltinimas L. B. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

L. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žinojo, jog dukros K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš jo buvo priteisti alimentai. Kol dirbo alimentus išskaičiuodavo iš atlyginimo. Oficialiai jis nebedirba apie vienerius metus. Prieš tai su pertraukomis dirbo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena ar darbindamasis nurodydavo, jog iš atlyginimo būtų išskaičiuojami alimentai. Gaudamas atlyginimą pastebėjo, kad alimentai nėra išskaičiuojami, nors žinojo, kad kas mėnesį privalo juos mokėti. Supranta, kad taip elgdamasis nevykdė savo pareigos mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai K. Nuo tada, kai oficialiai niekur nebedirbo, darbo biržoje buvo užsiregistravęs tik vieną kartą ir buvo registruotas vos kelis mėnesius, kadangi buvo išbrauktas be teisės registruotis pusę metų. Apie metus laiko gyvena pas savo mamą Šiaulių mieste. Prieš tai gyveno Šiaulių rajone, Kužiuose, tačiau prieš metus laiko jo žmona parašė pareiškimą, kad jis neva norėjo ją nužudyti, dėl ko buvo nuteistas, kalėjo tardymo izoliatoriuje. Darbo ieško visur, tačiau oficialiai niekur neranda. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, iš kurių gautų pinigų vos užtenka prasimaitinti pačiam ir kažkiek skirti pinigų buto išlaikymui ir visiškai nelieka lėšų, kurias galėtų skirti dukros K. išlaikymui. Jei pavyktų įsidarbinti pradėtų kas mėnesį mokėti alimentus ir stengtųsi padengti alimentų įsiskolinimą. Su dukra K. santykius palaiko, jie nėra labai artimi, tačiau susitikę mieste visada pasikalba, jei turi duoda pinigų – tai būna 20 ar 50 litų. Dukrai yra pinigų davęs kelis kartus. K. atvažiuoja pas jo mamą. Gimtadienio proga dukrą pasveikina, yra dovanų nupirkęs sidabrinę grandinėlę ir auskarus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant neatlygintinai dirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose (153-154, 155 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. B. parodė, kad jai buvo penkeri ar šešeri metai, kai tėvas L. B. išėjo iš gyventi kitur ir nuo to laiko ja nesirūpina, nebendrauja. Savo tėvą ji tik kelis kartus buvo sutikusi mieste ir pati jį užkalbindavo, o vieną kartą tėvas jos net nepažino. Paskutinį kartą tėvą buvo sutikusi maždaug prieš metus laiko. Jai yra vieną kartą davęs 10 Lt, kurių ji pati paprašė, nors pastebėjo, kad piniginėje buvo daug pinigų. Gimtadienio proga yra gavusi iš tėvo sidabrinius auskarus, tačiau daugiau jis niekada nėra jos sveikinęs gimtadienio, ar kitų švenčių proga ir dovanojęs kokių nors dovanų (15-16 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. I. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai gyvenant kartu su sugyventiniu L. B. gimė duktė K. B.. Kadangi ji su L. B. nebuvo santuokoje, dukrai buvo duota jos buvusio vyro I. pavardė, tačiau L. B. pripažino tėvystę. Pašlijus tarpusavio santykiams ji 2001-12-14 prisiteisė alimentus dukters išlaikymui. Apie alimentų prisiteisimą L. B. žinojo, jis dalyvavo teismo posėdyje. Kol L. B. dirbo, alimentai būdavo išskaičiuojami iš jo atlyginimo. Kai prieš šešis ar septynis metus L. B. sukūrė naują šeimą, nuo to laiko jis niekur nedirba ir alimentų dukros išlaikymui nebemoka. Įsiskolinimo suma yra užfiksuota pas teismo antstolį. L. B. dukra visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja, nesveikina jokių švenčių proga, stengiasi atsiriboti. Dėl tokio tėvo elgesio dukra ir pati su tėvu nenori palaikyti jokių santykių ir ryšių (19-20 b. l.).

Iš 2013-03-14 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą L. B. atžvilgiu matyti, kad L. B. Vaikų išlaikymo fondui iki 2013-02-25 yra įsiskolinęs 4949,49 litų, pateiktą įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys (3-11 b. l.).

Iš 2013-04-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pateikta K. B. gimimo liudijimo kopija ir jame tėvu nurodytas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina - R. I. - gim. (duomenys neskelbtini) ir tėvystės nustatymo liudijimo ir 2001-12-14 teismo sprendimo kopija, kuriuo iš L. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. B. po 125 litus kas mėnesį (21-24 b. l.)

Iš antstolio Tomo Ubarto pažymos matyti, kad L. B. nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 ir nuo 2009-11-01 iki 2013-03-31 nemoka priteistų sumų K. B., pateiktas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo ir vykdomosios bylos dokumentų kopijos (26-122 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas - vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).

Teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama L. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad iš jo buvo priteistas dukros K. B. išlaikymas, mokant R. I. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125 Lt iki K. B. pilnametystės. Nurodė, kad gaudamas atlyginimą pastebėjo, kad alimentai nėra išskaičiuojami, nors žinojo, kad kas mėnesį privalo juos mokėti, yra sveikas ir darbingas. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir nukentėjusiosios K. B., liudytojos R. I. paaiškinimai, kad L. B. išlaikymo dukrai neteikia, dovanų neperka, su ja nebendrauja. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti dukrą K. B. savo neveikimu nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 ir nuo 2009-11-01 iki 2013-03-31 vengė šios pareigos, pateisinamų priežasčių, dėl ko šios pareigos nevykdė, nenurodė. Todėl L. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, šiuo atveju – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis L. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje kaltinamajam civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį L. B. prašė nubausti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant L. B. per 5 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamasis L. B. su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (167 b. l.).

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis L. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), teistas (140, 141-143 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (144-146 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, turi galiojančių nuobaudų, baustas administracine tvarka (134, 135-139 b. l.), į psichikos sveikatos priežiūros įstaigų registrus neįrašytas (128, 130, 132 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek ir kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, L. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė (LR BK 48 str.).

2013-04-24 nutarimu L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 156-157), budžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nuspredžia :

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti L. B. neatlygintinai dirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, juos atliekant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę L. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Eleonora Kvasauskienė