Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju, teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, 2024 m. gegužės 18 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui sugriebė sugyventinei S. J. abiem rankom už gerklės ir ją pastūmė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. J.fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 28 d. įtariamuoju apklaustas A. R. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas, dėl priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo. Gyvena kartu su savo sugyventine S. J. apie du su puse metų. Jie gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Veda bendrą ūkį, abu turi darbus. Su sugyventine sutaria gerai, bet kai išgeria alkoholio, tarp jų kyla konfliktai. 2024 m. gegužės 18 d. apie 23 val., į namus grįžo neblaivi sugyventinė S. J.. Ji jam sakė, kad kavinėje su draugėmis išgėrė 4 bokalus alaus, jis buvo blaivus. Jie susipyko dėl pinigų, kuriuos kartu su sugyventine taupo būstui įsigyti. Pinigus sugyventinė laiko savo sąskaitoje, ji pasakė, kad jo pinigus grąžins, nes nenori su juo kartu gyventi. Nenorėdamas veltis į ginčus jis apsirengė ir ruošėsi išeiti, bet sugyventinė jį sulaikė sakydama "kur tu naktį eisi?". Bandė jį sulaikyti, iš jo rankų išplėšė jo rankinę, tuomet jie tarpusavyje susistumdė. Jis supykęs sugriebė abiem rankom jai už gerklės ir pastūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos. Jis po šių veiksmų išėjo iš buto ir nuėjo pas savo motiną. Jis girdėjo kaip sugyventinė telefonu kalbėjosi su savo dukra K., girdėjo kaip ji prašė iškviesti policijos pareigūnus. Dukra iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau jie susitaikė, ji pasiūlė jam grįžti į namus ir toliau kartu gyventi. Jis namo grįžo po 2 parų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas rašytinio proceso tvarka, kaip jam išaiškinta, teisme nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 19 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji S. J. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu A. R., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butą jie kartu nuomojasi ir veda bendrą ūkį. 2024 m. gegužės 18 d. apie 23.30 val., kartu su sugyventiniu buvo namuose ir pradėjo ginčytis dėl pinigų. Ji kambaryje atsigulė ant lovos, sugyventinis pasakė, kad ji kalta ir kad tuoj gaus. Ji rankoje laikydama telefoną pasakė, kad iškvies policiją. Jis griebė jos telefoną ir nubėgo į koridorių. Ji nubėgo iš paskos. Jis griebė ją abiem rankom už kaklo ir pastūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos. Jai skaudėjo, kai jis sugriebė jai už kaklo. Jis metė jos telefoną į lovos kampą, bet telefonas nesudužo. Tuomet pradėjo skambinti dukra K. L., kuri gyvena atskirai. Ji pakėlusi ragelį dukros paprašė iškviesti policiją. Sugyventinis išgirdęs, kad bus kviečiama policija, apsirengė ir išėjo. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 27 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji S. J. parodė, kad pas teismo medikus apžiūrai nenuvyko, į gydymo įstaigas nesikreipė. Sugyventinis po 2 parų sugrįžo į namus, jis buvo blaivus. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Civilinio ieškinio ji neteiks. Įvykio metu ji buvo neblaivi, ar sugyventinis buvo blaivus, ar neblaivus, ji atsakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 27 d. liudytoja apklausta K. L. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 25.54 val. jai būnant su drauge mieste į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama, jai atsiliepus niekas nekalbėjo. Po to ji perskambino, nes jai buvo neramu, kadangi mamos sugyventinis ne kartą prieš ją smurtavo. Ji iš draugės telefono paskambino pagalbos telefonu 112. Ji kalbėjosi su motina telefonu, motina sakė, kad sugyventinis prieš ją fiziškai smurtavo, norėjo kviesti taksi ir vykti pas motiną į namus, bet motina pasakė, kad kai išgirdo sugyventinis, kad kviečiama policija, išbėgo iš namų.

Iš 2024 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja S. J. 2024 m. gegužės 18 d. apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis A. R. gim. (duomenys neskelbtini) griebė jai dviem rankomis už gerklės, jai skaudėjo ir ją pastūmė, dėl ko nukrito ant lovos.

Iš 2024 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad S. J. yra su viršutiniais rūbais. S. J. kaklo apžiūros metu nustatyta, kad dešinėje pusėje yra paraudęs kaklas. Kaklas buvo nufotografuotas. Kitų sužalojimo žymių nenustatyta.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie buvo atlikti įvykio vietos apžiūros metu filmuojant BODYCAM. Vaizdo įrašuose fiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, griebė už gerklės, va, rodo į kaklą, jis paraudęs, Po to metė telefoną ir tuo metu jai paskambino dukra, kurios paprašė iškviesti policiją.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas, pavadinimu "BPC skambu io ra as (ID 92279443002, skambu io prad ia_ 2024-05-18 23_58_26).mp3" tarp BPC darbuotojo ir pranešėjo.

Garso įrašo „BPC skambučio įrašas BPC skambu io ra as (ID 92279443002, skambu io prad ia_ 2024-05-18 23_58_26).mp3" stenografavimas (02:08 min.) Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas žymimas „112“, skambinančios moters balsas žymimas, kaip „M“. 112: "112". M: "Sveiki. Galima būtų iškviesti ekipažą į (duomenys neskelbtini)?". 112: "O koks čia miestas?". M: Vilnius..mm.. Vilnius, (duomenys neskelbtini)." 112:"O kas čia nutiko? Kas ten vyksta?". M: "Sugyventinis muša mano mamą" 112: "O čia nuosavas namas būtų, ar čia daugiabutis, ar kur jis mušą?. M: "Čia devynaukšti namas, ketvirtas aukštas, bet ten yra kodas... ir ten.. yra geležinės durys, net nežinau kaip ten įeiti. Ten tik su raktu galima įeiti." 112: O ta prasme Jūs nežinot nei kodo nieko, kad įeiti į tą pastatą, ar kaip?". M: Kodas į patį namą yra (duomenys neskelbtini), bet į pačią laiptinę tiktai su raktu..". 112: "O tai iš kur Jūs žinot, kad jis dabar ten ją muša?". Girdisi kaip moteris verkdama kalba... M: "Nes mano mama man skambino..." 112: Kelintam aukšte jie gyvena? Kelintam aukšte jie dabar ten būna, koks jos buto numeris? Alio? Girdit?". M: "Taip." 112: "kelintam aukšte jie ten yra dabar? Kelintas aukštas?". M: "Ketvirtas.." 112: "Ponia mes iškviesim tarnybą. Sakykit savo vardą pavardę. Nusiraminkit". (Moteris toliau verkia). 112:" Sakykit savo vardą pavardę". M: "K. L.. Ten ne pirmą kartą jau tarnyba važiavo, galit patikrint". 112:"važiuoja tarnyba, laukit prašau, turėkit prie savęs telefoną, gerai? Nusiraminkit prašau, gerai. Iškvietėm tarnybą. Laukit prašau."

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtino nukentėjusioji, teigdama, kad jai skaudėjo. Bodycam vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusioji rodo kaklą, už kurio griebė sugyventinis, užfiksuota, jog kaklas paraudęs. Kaklo dešinės pusės paraudimas užfiksuotas ir asmens apžiūros protokole.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios S. J. parodymai, liudytojos K. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2024 m. gegužės 18 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui sugriebė sugyventinei S. J. abiem rankom už gerklės ir ją pastūmė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. J.fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. R. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai, veika buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, teigė, kad kaltinamajam atleido ir jie susitaikė.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors pareiškime nurodoma, kad kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus. Šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir nukentėjusioji, duodama parodymus.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. R. – darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirbantis, UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju. Praeityje teistas, taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą patį asmenį, teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (Lietuvos probacijos tarnybos buvo prižiūrimas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. birželio 16 d.). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad daugiausia yra baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, baudos sumokėtos, taip pat yra keli nusižengimai padaryti būnant neblaiviam. Neapmokėta tik viena nuobauda. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Prokurorė pareiškime siūlo kaltinamajam skirti 30 parų arešto bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmę mažinti vienu trečdaliu iki 20 parų arešto bausmės. A. R. sutiko su prokurorės siūloma bausme.

Teismas pažymi, kad teismui nei prokuroro, nei kaltinamojo pozicija dėl bausmės rūšies ir dydžio yra neprivaloma, šių nuomonių žinojimas teismui padeda apsispręsti, kokia bausmės rūšis ir dydis baudžiamuoju įsakymu turi būti skiriama. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (ypač į tai, kad kaltinamasis dirba ir ankstesniu nuosprendžiu bausmė yra atlikta, probacijos terminas pasibaigęs), sprendžia, jog kaltinamajam A. R. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus:

1) įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti;

2) visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p.).

BK 48 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas mano, kad yra tikslinga skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes kaltinamasis dirba ir padarė smurtinę nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos trukmę, motyvus, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę (be kita ko į tai, kad jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį), A. R. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė su minėtais įpareigojimais ir draudimais bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J. - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. R. skirti – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. R.: 1) įpareigoti nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; 2) uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J. - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. R., kad paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 00 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

Išaiškinti A. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.