- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- eI2-2385-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02451-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui M. P. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo M. P. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai priteisti 89,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 92,06 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2.6-(NTP-2)-16-T-12-111 atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9963-328/2015 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Gavęs Tarnybos pranešimą, atsakovas turėjo pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau jų nesumokėjo. 2016 m. sausio 5 d. teikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnybos 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-1413 ir pakartotinai 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-2916 atsakovas buvo informuotas apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 89,75 Eur. Šie pranešimai buvo siųsti atsakovo nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, jog aukščiau nurodyti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo atsakovui buvo siųsti registruotu paštu, dėl to patirtos 2,31 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.
Nustatyta, jog atsakovo 2016 m. sausio 5 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (2.6-(NTP-2)-16-T-12-111 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9963-328/2015, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatę Mariną Saveljevą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Advokatė Marina Saveljeva dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-238-328/2016 nagrinėjime kaip atsakovo M. P. atstovė.
Advokatė Marina Saveljeva pateikė Tarnybai Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenis už 2016 metus. Advokatė pateiktoje ataskaitoje nurodė, jog pagal Tarnybos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (2.6-(NTP-2)-16-T-12-111 atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-238-328/2016, konsultacijoms, įrodymų rinkimui, prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo rengimui, susipažinimui su bylos medžiaga, pasirengimui bylos nagrinėjimui, dalyvavimui teismo posėdyje, teismo posėdžio laukimui skirta iš viso 15,5 val. Tarnyba apskaičiavo, kad 50 procentų valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovui sudaro 89,75 Eur.
Tarnyba 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-1413 ir pakartotinai 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (12.31)FS-2916 atsakovui jo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimus apie jo pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą – 89,75 Eur. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas šios sumos nesumokėjo.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Įstatymas; ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija), kurio 19 straipsnio 1 dalis numato, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Iš atsakovo 2016 m. sausio 5 d. Tarnybai teikto prašymo matyti, kad prašymą atsakovui padėjo užpildyti Tarnybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakovas parašu patvirtino sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, taikomos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).
Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą baziniam dydžiui (toliau – UBD). Taisyklių 3.1 papunktyje apibrėžta faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoka – tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, <...> dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (<...> prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) <...>. Pagal Taisyklių 32 punktą, advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Taisyklių 4 punkte nurodytas užmokestis jiems išmokamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ataskaitų pateikimo tarnybai.
Rekomendacijų (ginčui aktuali teisės akto redakcija) 2 punkte nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato ar advokato padėjėjo pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja Tarnyba. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi Taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną (Rekomendacijų 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokatės Marinos Saveljevos Tarnybai pateiktoje ataskaitoje nurodytą sugaištą darbo laiką teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-238-328/2016, padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio - 11,58 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 2 punktas). Advokatės Tarnybai teiktoje ataskaitoje nurodyti atlikti veiksmai – konsultacijų teikimas, įrodymų rinkimas, prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo rengimas, susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui, dalyvavimas teismo posėdyje, teismo posėdžio laukimas, patenka į faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoką, todėl akivaizdu, jog už suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlyginama aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 89,75 Eur. Teismas vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos tinkamai, yra teisėtos ir pagrįstos, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalis, pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-1413 ir pakartotinai 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (12.31)FS-2916 atsakovui siuntė pranešimus apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį.
Byloje duomenų, kad atsakovas sumokėjo Tarnybos apskaičiuotą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 89,75 Eur sumą, nėra.
Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 89,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma pareiškėjai Lietuvos valstybei priteistina.
Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 2,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2017 m. vasario 22 d. rašto Nr. (2.26) NO-2-1413 ir 2020 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. (12.31)FS-2916 siuntimo atsakovui išlaidos.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai šios išlaidos susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu ir buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 2,31 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. P. 89,75 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir 75 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų Lietuvos valstybės naudai, pinigus pervedant į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke Swedbank, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.