- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- A-444-2178-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00603-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5–7) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Tauragės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) artimiausiu metu sugrąžinti jam kanalizacijos šulinio dangtį; 2) Tauragės rajono savivaldybės administracijai atsisakius sugrąžinti jam kanalizacijos dangtį, priteisti iš atsakovo jam 50 litų kanalizacijos šulinio dangčio vertės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad 2009 m. balandžio 28 d. Tauragės miesto seniūno pavaduotojas J. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagrobė jam priklausantį kanalizacijos šulinio dangtį, kurio vertė 50 litų. Teigė, jog nuosavybės teisę į kanalizacijos šulinio dangtį įgijo pagal įgyjamąją senatį, todėl savivaldybės administracijos tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai pasisavino jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi Tauragės rajono savivaldybės administracija 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu atsisakė sugrąžinti kanalizacijos šulinio dangtį, todėl reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, o pastarajam atsisakius grąžinti neteisėtai pasisavintą nuosavybę, priteisti 50 litų žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 22–25) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. gautas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėjo nurodymas skubiai pašalinti atliekas, esančias namo (duomenys neskelbtini), kieme ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip nutraukiant aplinkos teršimą. Vykdydamas privalomąjį aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno nurodymą, atsakovas sudarė specialią komisiją (toliau – ir Komisija) organizuoti atliekų išvežimą ir informavo pareiškėją apie numatomus atliekų tvarkymo darbus. Dalyvaujant pareiškėjui, atliekos buvo rūšiuojamos, rastas metalo laužas ir atliekos kraunami į transportą ir pristatyti į atliekų metalo laužo supirktuvę. Rūšiuojant atliekas, buvo rastas kanalizacijos dangtis, iškviesti policijos pareigūnai dėl galimai rasto pavogto dangčio. Tuo metu pareiškėjas netvirtino, kad rastas kanalizacijos dangtis priklauso jam ir jokių pretenzijų nereiškė dėl to, kad dangtis paimtas iš atliekų krūvos nuo valstybinės žemės ir nuvežtas saugojimui į UAB „Dunokai“. Pažymėjo, kad seniūnija vykdo Tauragės miesto tvarkymo paslaugų sutartį, kurios vienas iš objektų yra Tauragės miesto lietaus kanalizacijos – paviršinių nuotekų tinklų priežiūra ir remontas, todėl dangtis buvo paimtas ir nuvežtas saugojimui į UAB „Dunokai“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.26 straipsnyje numatyta, kad daikto valdymas gali atsirasti sąžiningai ir nesąžiningai. Teigė, jog pareiškėjas kanalizacijos dangčio nevaldė ir nenaudojo jo pagal paskirtį, todėl negalima pripažinti, kad jis daiktą valdė sąžiningai ir nepertraukiamai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 64–67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.77 patvirtintu Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašu (akto redakcija galiojusi nuo 2007 m. kovo 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d.) ir pažymėjo, kad kanalizacijos šulinio dangtis yra pagamintas iš netauriojo metalo ir skirtas komunalinio ūkio reikmėms, jis įtrauktas į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą. Todėl atsakovas, vykdydamas privalomąjį nurodymą dėl atliekų tvarkymo, šio kanalizacijos šulinio dangčio negalėjo pristatyti realizavimui į metalo laužo ir jo atliekų supirktuvę. Byloje esantys dokumentai pavirtina, kad nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tinkamas realizavimui netaurusis metalas ir netauriojo metalo laužas bei atliekos pristatyti realizavimui į UAB „Torlina“, priduoti ir gauti pinigai išmokėti pareiškėjui, o rastas kanalizacijos šulinio dangtis laikinam saugojimui nuvežtas į UAB „Dunokai“. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog rastas kanalizacijos šulinio dangtis nebuvo pripažintas metalo laužu ar atlieka, atliekų tvarkytojui draudžiama juos supirkti, bei įvertinus, kad jis gali būti panaudotas pagal tikslinę paskirtį miesto gatvių, aikščių ir šaligatvių priežiūrai ir remontui, seniūno pavaduotojas J. B. pagrįstai jį nuvežė laikinam saugojimui į savivaldybės įmonę – UAB „Dunokai“, kuri pagal 2006 m. sausio 4 d. Tauragės miesto tvarkymo paslaugų sutartį atlieka Tauragės miesto gatvių, aikščių ir šaligatvių eksploatavimą (priežiūrą ir remontą). Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo skunde nurodytuose seniūno pavaduotojo J. B. veiksmuose – paimant kanalizacijos šulinio dangtį ir nuvežant į UAB „Dunokai“ – nėra nusikaltimo sudėties požymių, konstatuota Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. birželio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarime, o 2009 m. spalio 8 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu taip pat atsisakyta pradėti ir administracinės bylos teiseną. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad 2010 m. gegužės 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti grąžinti kanalizacijos šulinio dangtį yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti kanalizacijos šulinio dangtį nepagrįstas ir netenkintinas.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad kanalizacijos šulinio dangtis 7–9 metus gulėjo kartu su atliekomis ir nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Teismo vertinimu, pareiškėjas skirtingai nurodo kanalizacijos šulinio dangčio įgijimo aplinkybes, kurios visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais dėl kanalizacijos šulinio dangčio teisėto valdymo ir nuosavybės įgijimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 4.68 straipsnio 2 dalyje nurodyta imperatyvi nuostata, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Byloje nėra pateiktas teismo sprendimas dėl minėto juridinio fakto nustatymo, todėl pareiškėjo argumentą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi teismas laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2010 m. gegužės 6 d. raštu Nr.16-O-1771-03/08 pagrįstai atsisakė pareiškėjui grąžinti kanalizacijos šulinio dangtį, todėl nėra nustatyta neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisė į turtinės žalos atlyginimą paneigiama.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 72–74) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, pripažinti, kad seniūno pavaduotojas 2009 m. balandžio 28 d. neteisėtais veiksmais pagrobė jo kanalizacijos šulinio dangtį, įpareigoti Tauragės rajono savivaldybės administraciją sugrąžinti pareiškėjui kanalizacijos šulinio dangtį.
Nurodo, kad kanalizacijos dangtį įsigijo kaip bešeimininkį turtą, jis kieme išbuvo 7 metus, todėl jis įgijo nuosavybės teises į minėtą dangtį. Seniūno pavaduotojas konfiskuoti daiktų negali, konfiskuoti daiktus iš pažeidėjo gali tik policija.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80–83) prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais, pateiktais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisėtai paėmė jam priklausiusį kanalizacijos šulinio dangtį. Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Tauragės miesto savivaldybės administraciją sugrąžinti jam paminėtą dangtį, o jai atsisakius tai padaryti – priteisti jo naudai iš jos 50 Lt kanalizacijos dangčio vertei atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas atsisakyti grąžinti kanalizacijos šulinio dangtį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą jam grąžinti paminėtą dangtį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 50 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamento Tauragės rajono agentūros nurodymą skubiai pašalinti atliekas iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip nutraukiant aplinkos teršimą (b. l. 27). 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-406 Tauragės miesto savivaldybės administracijos direktorius sudarė Komisiją organizuoti atliekų išvežimą iš paminėto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalyvaujant sudarytos Komisijos nariams ir pareiškėjui, atliekos šiame sklype buvo rūšiuojamos ir vežamos į metalo laužo supirktuvę bei Tauragės regioninį atliekų tvarkymo centrą. Tarp tvarkomų atliekų buvo rastas kanalizacijos šulinio dangtis, kuris, remiantis byloje pateiktu 2009 m. liepos 8 d. UAB „Dunokai“ raštu Nr. SR-154 (b. l. 51), Komisijos sprendimu laikinam saugojimui buvo nuvežtas į UAB „Dunokai“ sandėlį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Komisija organizuoti atliekų išvežimą buvo sudaryta teisėtai tiek vadovaujantis privalomu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamento Tauragės rajono agentūros nurodymu, tiek remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, kuris numato, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą.
Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas, vykdydamas privalomąjį nurodymą dėl atliekų tvarkymo, kanalizacijos šulinio dangčio negalėjo pristatyti realizavimui į metalo laužo ir atliekų supirktuvę, kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. patvirtinto Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo 1.5 punktas numato, jog draudžiama supirkti kanalizacijos, vandentiekio, dujotiekio, šiluminių bei ryšio trasų šulinių dangčius ir žiedus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašomas grąžinti kanalizacijos šulinio dangtis teisėtai buvo nuvežtas į UAB „Dunokai“, kuri pagal 2006 m. sausio 4 d. Tauragės miesto tvarkymo paslaugų sutartį atlieka Tauragės miesto gatvių, aikščių ir šaligatvių eksploatavimą (priežiūrą ir remontą), kadangi paminėtas dangtis nebuvo pripažintas metalo laužu ar atlieka, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą jo negalima supirkti ir įvertinta, kad jis gali būti panaudotas pagal tikslinę paskirtį. Pažymėtina, jog pagal minėtą Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą kanalizacijos, vandentiekio, dujotiekio, šiluminių bei ryšio trasų šulinių dangčius ir žiedus galima supirkti iš fizinių ir juridinių asmenų tik tuo atveju, jeigu tie asmenys pateikia dokumentus, įrodančius, kad daiktai priklauso jiems nuosavybės teise. Byloje nėra pateikta neabejotinų įrodymų ir dokumentų, jog ginčijamas kanalizacijos šulinio dangtis nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, todėl Komisijos, įgaliotos organizuoti atliekų išvežimą iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nario Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūno pavaduotojo veiksmai, susiję su kanalizacijos šulinio dangčio paėmimu ir nuvežimu į UAB „Dunokai“ saugojimui, laikytini teisėtais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog konfiskuoti kanalizacijos dangtį iš jo galėjo tik policija, tačiau ne seniūno pavaduotojas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nuosavybės teisę į kanalizacijos šulinio dangtį, darytina išvada, kad jis seniūno pavaduotojo veiksmus, paimant dangtį, neteisingai vertina kaip dangčio konfiskavimą. Seniūno pavaduotojas J. B. buvo Komisijos, sudarytos atliekų išvežimui organizuoti, narys, todėl jis, kaip šios Komisijos narys, turėjo teisę imtis veiksmų atliekoms valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), tvarkyti. Kaip jau minėta, nenustatyta, kad kanalizacijos šulinio dangtis saugojimui į UAB „Dunokai“ išvežtas neteisėtai. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai tiek dėl to, kad savivaldybės administracija neteisėtai išvežė ginčijamą kanalizacijos šulinio dangtį, tiek dėl to, kad seniūno pavaduotojas neturėjo teisės atlikti šio veiksmo.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui grąžinti kanalizacijos šulinio dangtį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą šį dangtį grąžinti.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti 50 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurios atsiradimą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų seniūno pavaduotojo J. B. veiksmų, jam paimant kanalizacijos šulinio dangtį.
Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).
Visų pirma, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra nustatyta nei seniūno pavaduotojo J. B., nei Tauragės rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas jam padarytos žalos nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais, jo nurodomos kanalizacijos šulinio dangčio įsigijimo aplinkybės prieštaringos, nenuoseklios. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nuosavybės teisę į dangtį įgijo pagal įgyjamąją senatį, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 4.68 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Tuo tarpu byloje nėra pateiktas teismo sprendimas dėl šio juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjui neįrodžius, jog ginčijamas kanalizacijos šulinio dangtis nuosavybės teise priklausė jam, darytina išvada, kad neįrodytas ir žalos jam padarymo faktas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos – pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos pirmosios instancijos teismo pagrįstai netenkintas.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pagrindo naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.