- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1-48-995/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08188-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Nukentėjusysis
- V. L., A. A., R. J. S.
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.5.1.2Būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3-4 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Palangoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas:
1. 2010 m. sausio 7 d. Kretingos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; taikytas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 2010 m. vasario 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; taikytas BK 92 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2010 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi 2010 m. sausio 7 d. Kretingos apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010 m. vasario 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, taip pat paskirta auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 1 metams; 2010 m. rugpjūčio 24 d. išbrauktas iš įskaitos;
3. 2010 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 d. 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 7 d. Kretingos apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010 m. vasario 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai;
4. 2010 m. liepos 27 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 7 d. Kretingos apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010 m. vasario 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; įpareigojant būti namuose nuo 19.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, taip pat paskirta auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 1 metams; 2 010 m. gruodžio 15 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 2010 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 27 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo; 2017 m. gegužės 10 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę;
5. 2017 m. gruodžio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – galutine bausme laisvės atėmimu 6 mėnesiams; taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per šešis mėnesius pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis darbo biržoje, 1 metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2018 m. kovo 23 d. teismo nutartimi 2017 m. gruodžio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 2018 m. lapkričio 2 d. paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę;
6. 2019 m. balandžio 11 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine 50 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas;
7. 2019 m. gegužės 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 11 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų areštas;
8. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 paromis arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 90 parų arešto bausmė; 2019 m. lapkričio 7 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę;
9. 2020 m. vasario 24 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine 60 parų arešto bausme;
10. 2020 m. kovo 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 24 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė - 90 parų arešto bausmė;
11. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 58 paromis arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė; 2020 m. spalio 16 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikus bausmę;
12. 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. G. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
2020 m. vasario 22 d., apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajai V. L. į galvos sritį, taip padarė V. L. poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakro dešinėje, nusitęsiančią į burnos dugno sritį, odos nubrozdinimus lūpose, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis odoje kaklo dešinėje, 21 danties panirimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2020 m. kovo 11 d., apie 13.48 val., iš parduotuvės UAB „Lidl Lietuva“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, atvirai pagrobė šešis butelius viskio „Western Gold“ (vieneto kaina - 11,49 Eur), kurių bendra vertė - 68,94 Eur, tuo padarė UAB „Lidl Lietuva“ 68,94 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis M. G. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:
2020 m. kovo 22 d., apie 15.15 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiajam specialistui A. A., vykdančiam tarnybines pareigas, veikiančiam teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusiam pagal asmens pranešimą dėl sumušimo, M. G. sulaikymo metu, kaltinamasis M. G. pasipriešino, panaudojęs fizinį smurtą prieš vyriausiąjį specialistą A. A. - tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. A. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą prie kairio antakio išorinio galo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2020 m. kovo 25 d., apie 11.20 val., iš „Camelia“ vaistinės, esančios Plytų g. 9, Palangoje, atvirai pagrobė septynis vienetus purškiamo jūros vandens „Tonimer Normal“ (vieneto kaina - 7,66 Eur), kurių bendra vertė - 53,62 Eur, tuo padarė UAB „Nemuno vaistinė“ 53,62 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis M. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2020 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., iš „Gintarinė vaistinė“ vaistinės, esančios Vytauto g. 33, Palangoje, atvirai pagrobė Labdaros ir paramos fondui „Rūpestinga širdelė“ priklausantį turtą –taupyklę, kurios vertė – 8,00 Eur, su joje buvusiais 12 Eur, tuo padarė Labdaros ir paramos fondui „Rūpestinga širdelė“ 20 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis M. G., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:
2020 m. gegužės 8 d., apie 18.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, metaline vaikštyne spaudė nukentėjusiojo R. J. S. kaklą, ranka sudavė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvą, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į krūtinę, rankomis spaudė kaklą. Tokiais veiksmais kaltinamasis M. G. sukėlė nukentėjusiajam R. J. S. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Dėl nukentėjusiajai V. L. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis M. G. iš esmės prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Parodė, kad tikslaus neprisimena, pas vieną pažįstama buvo išgertuvės, jose dalyvavo ir nukentėjusioji V. L.. Visi ilgą laiką visi vartojo alkoholį. Po to, nukentėjusioji pradėjo jį trankyti. Kiek jam smūgių ji sudavė, jis neprisimena. Po to pradėjo jam laužti pirštą, tada jis nesusilaikė ir sudavė jai. Gal ir galėjo, kad jis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių, tiksliai smūgių skaičiaus neprisimena dėl savo neblaivumo. Smūgius nukentėjusiajai sudavė į galvos sritį, po to matė, kad nukentėjusiosios veidas buvo nubrozdintas, buvo ir kraujosruvų. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, davė pinigų vaistams.
Nukentėjusioji V. L. parodė, kad ji su M. G. nusprendė nueiti pas savo pažįstamą į svečius. Ten visi vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį, jai paskambino jos draugas, po ko M. G. griebė už telefono ir pradėjo smūgiuoti į veidą ir į galvos sritį. Smūgių buvo suduota labai daug, tikrai ne mažiau kaip dešimt. Ji M. G. nemušė. Po sumušimo, jai einant kartu su M. G., pamatė moterį ir pradėjo šaukti, kad gelbėtų. Tada ta moteris iškvietė policiją, kuri atvažiavusi išvežė ją į ligoninę. Jos M. G. atsiprašė, prašė nerašyti pareiškimo policijai. Civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų kaltinamajam neturi.
Liudytoja I. K. parodė, kad ji dirba viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo nepažįsta. Jai beinant Vytauto gatve, nuo Vasario 16-osios gatvės, Palangoje, atbėgo nepažįstama moteris - nukentėjusioji V. L.. Ji buvo visa sumušta, prakirstas antakis, jos veidas buvo juodai mėlynas. Moteris nurodė, kad ją sumušė jos pažįstamas M. Nukentėjusioji paprašė, kad ji jai iškviestų pagalbą, nes iš jos buvo atimtas telefonas. Tada ji iškvietė policiją ir medicinos pagalbą.
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad pareiškėja V. L. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pranešė, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 21.00 val., būnant namuose pas pažįstamą V., kuris gyvena soduose už parduotuvės „Maxima“, esančios Klaipėdos pl. 42, Palangoje, ją sumušė M. G. (t. 1, b. l. 1).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. vasario 22 d., 21.59 val., buvo gautas pranešimas, kad Plytų g. – Vasario 16-osios gatvių sankryžoje prie prekybos centro „Maxima“ , nepažįstama moteris susistabdė pranešėją. Moteris prašo policijos pareigūnų pagalbos, ką tik ją sumušė pažįstamas vyras. Moteris visa kruvina. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, ant šaligatvio stovėjo dvi moterys, viena iš jų buvo kruvinu veidu, virš kairės akies matėsi kirstinė žaizda, paakiai ir lūpos buvo ištinusios. Viena iš moterų prisistatė, kad yra I. K., o šalia buvusi moteris – V. L. Nuo V. L. sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau dėl savo fizinės būklės – dėl ištinusių lūpų, kirstinių žaizdų, ji nesugebėjo papūsti į alkotesterį. Nukentėjusioji V. L. policijos pareigūnams paaiškino, kad ją sumušė M. G. ir atėmė jos telefoną. V. L. buvo nuvežta į Palangos miesto ligoninės priėmimo skyrių pirmosios pagalbos suteikimui. Po apžiūros V. L. paaiškino, kad kartu su pažįstamu M. G. ir dar vienu vyru, kurio vardas V. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems vartojant alkoholį, jai paskambino jos draugas ir dėl to M. G. supyko ir pradėjo ją mušti, jis ją išsitempė į lauką ir be jos sutikimo nusivedė į savo nuomojamą kambarį. Atėjus pas jį, M. G. jai trenkė į galvą ir pradėjo mušti rankomis ir kojomis. Po to, M. G. atėmė telefoną bei išmetė kortelę, sakydamas, kad nekviestų policijos. V. L. taip pat parodė, kad ji pasiėmusi rankinę bėgo iš M. G. nuomojamo kambario, tada M. G. ją prisivijo ir nustūmė nuo laiptų. V. L. išbėgo į lauką ir sutikusi nepažįstamą moterį, paprašė iškviesti policiją. V. L. Palangos miesto ligoninėje buvo suteikta pirmoji pagalba ir po to ji buvo išvežta į Klaipėdos miesto ligoninę. Policijos pareigūnams nuvykus pas M. G. durų niekas neatidarė (t. 1 b. l. 77-78).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. vasario 23 d., apie 18.44 val., tyrėjai paskambinus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, gydytoja paaiškino, kad V. L. buvo nustatyti veido sumušimai ir žaizdos (t. 1, b. l. 79).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sumušta nukentėjusioji V. L., protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (t. 1, b. l. 80-90).
Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. L. laikėsi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tvirtindama, kad M. G. sudavė ne mažiau, kaip dešimt smūgių į galvos sritį, o kaltinamasis M. G. akistatos metu tvirtino, kad jį sumušė V. L., sudavė smūgius į veidą, į kairės pusės šonkaulius, be jokios priežasties laužė jam dešinės pusės pirštą, dėl ko jis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą (t. 1, b. l. 109-111).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 441/2020 (03) nustatyta, kad V. L. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakro dešinėje, nusitęsianti į burnos dugno sritį, odos nubrozdinimai lūpose, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai su kraujosruvomis odoje kaklo dešinėje, 21 danties panirimas, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), vienos – trijų parų laikotarpyje iki objektyvios medicininės apžiūros, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; kairio ir dešinio antakių muštinės žaizdos, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių. V. L. nustatyti sužalojimai, tiek juos vertinant atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 140-141).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis M. G. 2020 m. vasario 22 d., apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajai V. L. ir tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakro dešinėje, nusitęsiančią į burnos dugno sritį, odos nubrozdinimus lūpose, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis odoje kaklo dešinėje, 21 danties panirimą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas M. G. nurodė, kad kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. L. pripažįsta, ir neneigia, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvos sritį, kiek tiksliai smūgių sudavė, jis negali pasakyti, nes įvykio dieną buvo neblaivus, sutinka, kad gal galėjo būti suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių. Nukentėjusioji V. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. G., jiems vartojant alkoholį, greičiausiai dėl to, kad jai paskambino draugas, pradėjo smūgiuoti jai į veidą ir į galvos sritį, smūgių buvo suduota labai daug, tikrai ne mažiau kaip dešimt. Pažymėtina, kad nukentėjusioji V. L. viso proceso metu buvo nuosekli pasakodama apie tai, kaip prasidėjo, kaip vystėsi ir kaip baigėsi jos ir M. G. konfliktas, apie tai, kaip jis ją mušė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi ji viso proceso metu įvykio aplinkybes paaiškino nuosekliai, esminių prieštaravimų nebuvo nustatyta, o byloje esantys įrodymai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie M. G. nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojos I. K. parodymai, kuri nurodė, kad jai einant Vytauto gatve, nuo Vasario 16-osios gatvės, Palangoje, prie jos pribėgo nepažįstama moteris, t. y. nukentėjusioji V. L., ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri buvo sumušta, jos antakis buvo prakirstas, o veidas buvo juodai mėlynas. Nukentėjusioji, prašydama pagalbos, liudytojai I. K. nurodė, kad ją sumušė jos pažįstamas M. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji V. L. nurodė tapačias aplinkybes ir taip pat įvardino M. G., kaip ją sumušusį asmenį, t. y., tai, kad pažįstamo namuose visiems vartojant alkoholį, jai paskambino jos draugas, dėl ko M. G. supyko ir pradėjo ją rankomis ir kojomis mušti, trenkė į galvos sritį. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai pastebėjo, kad viena iš ant šaligatvio stovinčių moterų buvo sumušta, jos veidas buvo kruvinas, virš kairės akies matėsi kirstinė žaizda, paakiai ir lūpos buvo ištinusios. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. vasario 23 d., apie 18.44 val., tyrėjai paskambinus į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, gydytoja paaiškino, kad V. L. buvo nustatyti veido sumušimai ir žaizdos. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, mastą, jų padarymo laiką patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 441/2020 (03), kurioje nurodyta, kad V. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakro dešinėje, nusitęsianti į burnos dugno sritį, odos nubrozdinimai lūpose, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai su kraujosruvomis odoje kaklo dešinėje, 21 danties panirimas. Sužalojimai padaryti vienos – trijų parų laikotarpyje iki objektyvios medicininės apžiūros, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais); V. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių. Taigi specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji V. L. buvo nežymiai sužalota kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes. Kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji buvo sužalota kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis byloje nėra. Taigi specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintus padarinius, o taip pat patvirtina ir priežastinį ryšį tarp M. G. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.
Kadangi M. G. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. G. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: mušdamas nukentėjusiąją, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą, žaloja nukentėjusiąją ir norėjo taip elgtis.
Dėl atvirosios vagystės iš parduotuvės UAB „Lidl Lietuva“
Kaltinamasis M. G. dėl vagystės iš UAB „Lidl Lietuva“ prisipažino iš dalies. Jis neneigė, kad atėjęs į parduotuvę UAB „Lidl Lietuva“, nuo lentynos pasiėmė gal 5, o gal 6 butelius viskio. Taip pat parodė, kad prekes pasiėmė nuo lentynos ir ramiai išėjo iš parduotuvės pagrindinio išėjimo. Taip pat prisimena, kad prieš tai kalbėjo su parduotuvės darbuotoja, ji kažko jo paklausė. Parduotuvės darbuotoja nematė, kaip jis paėmė viskio butelius ir juos įsidėjo į maišelį. Jis nežino, ar darbuotoja jį matė, kaip jis eina pro duris, ar ne. Parduotuvės darbuotoja jam tikrai iš paskos nešaukė „sustok, palauk“. Jis išėjo iš parduotuvės ir nematė, kad kas nors jį vytųsi. Tvirtina, nežinojęs, kad jį kažkas mato vagiant, o ir pardavėja, nei kiti žmonės nematė, kaip jis dedasi viskio butelius į maišelį. Dėl to pardavėja negalėjo žinoti, kas yra maišelyje. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo ne taip užrašyti. Pripažįsta, kad yra padaręs turtinę žalą UAB „Lidl Lietuva“ ir su civilinio ieškovo prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu sutinka.
Liudytoja J. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad ji dirba parduotuvėje „Lidl“, esančioje Klaipėdos pl. 59, Palangoje. Tiksliai kada tai buvo neprisimena, bet gal 2020 m. kovo mėn.. Prisimena, kad įvykio dieną, prie kasų dėliojo prekes. Pamatė vaikiną, kuris ne kartą iš parduotuvės „Lidl Lietuva“ yra pavogęs įvairių prekių, pradėjo jį stebėti. Vaikinas atsistojo prie trečios kasos, dairėsi aplinkui, jis tai atsistodavo į eilę prie kasos, tai pasitraukdavo iš eilės. Jis rankoje turėjo maišelį su alkoholinių gėrimų buteliais. Ji apie šį vaikiną per ausinę pranešė parduotuvės vadovei V. D., kuri atėjo į prekybos salę ir atsistojo už kasų link išėjimo iš parduotuvės. Vaikinas, pamatęs už kasų stovinčią V. D., išėjo iš eilės, praėjo ją (J. L.), dėliojančią prekes prie ketvirtos kasos. Įspėjo M. G., kad jis susimokėtų už prekes. Vaikinas atsakė „neaiškink tu čia, aš noriu majonezo pasiimti“. Majonezas prekybos salėje buvo padėtas paletėse prie įėjimo durų, kurios atsidaro tik kai įeina pirkėjai iš lauko. Iš prekybos salės šios durys neatsidaro. Kartu su vaikinu nuėjo prie paletės su majonezu. Teigia, kad M. G. matė, kad ji eina iš paskos, nuo jo nutolusi buvo gal apie metrą ar pusantro. Atsidarė įėjimo durys, nes į salę įėjo pirkėjas. Tas vaikinas, pamatęs atsidariusias įėjimo į prekybos salę duris, nieko nesakęs, staigiai su rankoje laikomu maišeliu išbėgo lauk. Ji prisimena, kad kažką sušuko jaunuoliui, lyg ir „laikykite“, tačiau aplink niekas nereagavo. M. G. tikrai matė, kad jis yra sekamas iš paskos, nes ji jam liepė susimokėti už prekes.
Pranešimo apie įvykį išrašu nustatyta, kad pranešėjas pranešė apie tai, kad 2020 m. kovo 11 d. asmuo iš parduotuvės „Lidl Lietuva“ atvirai pavogė alkoholio už 68,94 Eur, matant klientams ir buvo įspėtas „Lidl Lietuva“ darbuotojos dėl vagystės, tačiau asmuo į pastabas nereagavo ir pabėgo (t. 1, b. l. 20).
UAB „Lidl Lietuva“ maisto prekių parduotuvės pareiškimu policijai nustatyta, kad 2020 m. kovo 11 d., apie 13.48 val., UAB „Lidl Lietuva“ priklausančios parduotuvės, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, prekybos salėje buvo pastebėtas asmuo (vyras), galimai pasisavinęs bendrovės prekių ir pasišalinęs už jas nesumokėdamas. Bendrovė įtaria, kad asmuo galėjo pasisavinti 6 vienetus alkoholinio gėrimo viskio „Western Gold“, vieneto kaina – 11,49 Eur, viso už 68,94 Eur (t. 1, b. l. 22).
Tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. buvo atlikta V. D., kuri yra parduotuvės „Lidl“ vadovė apklausa. Liudytoja nurodė, kad 2020 m. kovo 11 d., 14.00 val., buvo darbe, savo kabinete, kuomet jai per turimas nešiojamas ausines pranešė kasos darbuotoja, jog klientų eilėje stovi asmuo, kuris reguliariai vagia iš parduotuvės alkoholinius gėrimus ir galbūt tuo metu vėl mėgins pavogti, nes turėjo prisidėjęs pilną pirkinių krepšį alkoholinių gėrimų. Kuomet minėta parduotuvės vadovė atėjo prie kasos, vogti prekes besiruošiantis asmuo šią darbuotoją pamatė ir greitu žingsniu paskui sekant parduotuvės vadovei iš eilės išėjo ir nuėjo link parduotuvės įėjimo durų, o kuomet parduotuvės direktorė pradėjo bėgti link pavogusio prekes asmens, norėdama jį sulaikyti, šis su neapmokėtais alkoholiniais gėrimais iš parduotuvės pabėgo. Prekes pasiėmęs asmuo per kasas nepraėjo. Liudytojos teigimu, asmuo suprato, kad darbuotoja žino, kad pastarasis ketina pavogti prekes ir nepaisant jos pastangų užkirsti kelią, vis tiek įvykdė vagystę (t. 2, b. l. 3).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pareiškėjo pateiktas parduotuvės „Lidl“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, 2020 m. kovo 11 d. patalpų vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, jog jame matyti, kaip į parduotuvėje, esantį alkoholinių gėrimų skyrių, ateina M. G., kuris į turimą pirkinių krepšelį įsideda šešis butelius alkoholinių gėrimų su rudu skysčiu ir iš parduotuvės 13.46 val. pasišalina per įėjimą, nepraeidamas pro kasas. Kuomet link minėto, nesusimokėjusio už prekes asmens, artinasi parduotuvės darbuotoja, pastarasis pradeda bėgti iš parduotuvės ir iš jos pasišalina (t. 2, b. l. 38-39).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis M. G. 2020 m. kovo 11 d., apie 13.48 val., atvirai pagrobė UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teise priklausantį turtą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. neneigė, kad jis atėjo į parduotuvę UAB „Lidl Lietuva“ ir nuo lentynos pasiėmęs kelis butelius alkoholinių gėrimų, nesusimokėjęs, išėjo iš parduotuvės, tačiau teigia, nesupratęs, kad kas nors mato, jog jis vagia prekes, o pardavėja taip pat nežinojo, kas yra jo maišelyje.
Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008). Taip pat pastebėtina, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-303/2020, 54 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esančių vaizdo įrašo, jo apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo, liudytojos J. L. duotų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų sugretinimas rodo, kad M. G. pasiėmęs prekes nuo lentynos, iš pradžių atsistojo prie kasos, dairėsi aplinkui, jis tai atsistodavo į eilę prie kasos, tai pasitraukdavo iš eilės. Parduotuvės darbuotoja J. L. pastebėjusi įtartiną asmenį apie jį per ausinę pranešė parduotuvės vadovei V. D., kuri atėjo į prekybos salę ir atsistojo už kasų link išėjimo iš parduotuvės. M. G. pamatęs už kasų stovinčią V. D., išėjo iš eilės, praėjo J. L., dėliojančią prekes prie ketvirtos kasos, kuri jam nurodė susimokėti už prekes, į ką M. G. atsakė „neaiškink tu čia, aš noriu majonezo pasiimti“. Pardavėja J. L. jį sekė iš paskos ir su M. G. nuėjo prie paletės, kur buvo sudėtas majonezas. Kuomet link minėto, nesusimokėjusio už prekes asmens, prisiartino parduotuvės darbuotoja, atsidarius įėjimo durims (neskirtos išėjimui), M. G. pradėjo bėgti iš parduotuvės ir iš jos pasišalino. Pardavėja sušuko M. G., tačiau aplink niekas nereagavo. Šie nurodyti išoriniai (objektyvieji) nusikaltimo požymiai pagrindžia, kad M. G. žinojo, jog parduotuvės darbuotoja suprato jo viešai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau jis to nepaisė. Tai paneigia priešingus kaltinamojo M. G. argumentus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytoja J. L. galėjo apkalbėti kaltinamąjį, apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to ikiteisminiame tyrime būtų davusi neobjektyvius parodymus. Liudytojos J. L. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra nuoseklūs, logiški ir aiškūs, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti pirmiau aptarti byloje surinkti faktiniai duomenys.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad M. G. tik teisiamajame posėdyje pradėjo neigti savo kaltę atvirai pagrobus svetimą turtą, nes ikiteisminio tyrimo metu M. G. visiškai prisipažino atvirai pagrobęs svetimą turtą, nurodydamas, kad jis 2020 m. kovo 11 d., apie 13.00 val., atėjo į parduotuvę „Lidl“, turėdamas pavogti viskio. Paėmė šešis butelius po 0,7 litro talpos viskio „Western Gold“, susidėjo į polietileninį maišelį. Pastovėjęs eilėje, išėjo iš jos, neprisimena dėl ko, atrodo, kad pamatė už kasų stovinčią parduotuvės darbuotoją ir suprato, kad pro kasą nesusimokėjęs praeiti negalės. Priėjo prie prekybos salėje buvusios darbuotojos ir kažko paklausė. Nuėjo prie įėjimo į parduotuvės salę, darbuotoja ėjo iš paskos. Į parduotuvės vidų įėjo pirkėjas, durys atsidarė ir pro jas staigiai išbėgo lauk. Girdėjo, kad darbuotoja šaukė susimokėti už prekes (t. 2, b. l. 51-52). Tokie kaltinamojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai sutampa su liudytojos J. L. parodymais.
Nors kaltinamasis M. G. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užrašyti klaidingai, tačiau toks kaltinamojo M. G. kaltinimas tyrimą byloje atlikusiems pareigūnams yra deklaratyvus ir nemotyvuotas. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis nekėlė klausimo dėl nepasitikėjimo įvykį tyrusiais tyrėjais bei prokuroru, prašymų papildyti tyrimą naujais duomenimis ar juos papildomai pasiaiškinti atliekant naujus tyrimo veiksmus jie neturėjo. Be to, iš proceso veiksmo protokolo specialaus priedo matyti, kad M. G. pasirašytinai nurodė, kad su proceso veiksmo protokolu susipažino, protokolą perskaitė, patvirtindamas, kad jis surašytas teisingai (t. 2, b. l. 51-54).
Kaltinamojo M. G. nurodyta aplinkybė, kad pardavėja, jo nuomone, nematė, ką konkrečiai jis paėmė ir, ką turėjo maišelyje, priešingai, negu bando pateikti kaltinamasis M. G., neturi reikšmės vagystės kvalifikavimui, kaip atvirosios ar slaptosios, nes apibūdina šios nusikalstamos veikos dalyką, o ne padarymo būdą.
Taigi byloje nustatyta, kad svetimą turtą kaltinamasis M. G. pagrobė viešai, atvirai, ignoruodamas aplinkybę, kad parduotuvės darbuotoja suprato jo viešai atliekamų veiksmų pobūdį.
Kaltinamojo M. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip UAB „Lidl Lietuva“ turto atvirasis pagrobimas.
Kaltinamasis M. G. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Dėl fizinio smurto panaudojimo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui
Kaltinamasis M. G. iš esmės nepaneigė aplinkybės, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, tvirtindamas, jog jis nusikaltimo aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus. Nurodė, kad gal ir galėjo būti, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus prieš policijos pareigūną.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2020 m. kovo 22 d. dirbo Palangos mieste su Palangos m. PK RS vyriausiuoju patruliu E. J.. Apie 15 val. gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Su vyriausiuoju patruliu E. J. ir tyrėju D. Š. nuvyko nurodytu adresu. Pasitiko V. L., kuri pasakė, kad smurtavęs asmuo yra namo kieme. D. Š. liko bendrauti su ja. Kartu su E. J. nuėjo į kiemą. Juos pamatęs, M. G. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. M. G. paklausė, ar vartojo smurtą prieš V. L.. M. G. vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. M. G. į reikalavimą nustoti šūkauti, keiktis nereagavo ir toliau garsiai šaukė, sakydamas, kad darys ką nori ir nevykdys jokių nurodymų. Jis M. G. pasakė eiti prie namo ir atsistoti, kad būtų galima atlikti dalinę apžiūrą ir sulaikymą. Kadangi M. G. judėjo link namo kampo, pro kurį galėjo pabėgti, suėmė M. G. kairę ranką alkūnės srityje. M. G., siekdamas išsivaduoti, staigiai ištraukė savo ranką iš jo rankos ir iš karto tos pačios rankos kumščiu sudavė smūgį į veido sritį. Tada jis buvo pargriautas ant stalo, tada paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai ir atlikta asmens apžiūra. M. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Palangos m. policijos komisariatą. Įvykio metu M. G. buvo neblaivus, agresyvus, jis grasino susidoroti su juo ir jo šeimos nariais. Taip pat nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis meluoja, kad nieko neprisimena, nes, jo įsitikinimu, jis nors ir buvo neblaivus, tačiau orientavosi aplinkoje ir suvokė, kas vyksta, kad jis yra policijos pareigūnas, kad siekia jį sulaikyti ir atlikti asmens apžiūrą, ir dėl to siekdamas išvengti sulaikymo, M. G. jam trenkė į galvą. Civilinio ieškinio nereiškia, nes M. G. nesugebėtų jo atlyginti.
Liudytojas E. J. parodė, kad vyko pagal iškvietimą dėl smurto. Nuvykus juos pasitiko V. L., kuri paaiškino, kad ją sumušė M. G.. M. G. tuo metu buvo labai neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus. Jis matė, kad sulaikant M. G., jis trenkė kolegai A. A. į veido sritį, kur tiksliai sudavė neprisimena.
2020 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. kovo 22 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2020 m. kovo 22 d., 15.16 val., nuvykus kartu su Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos trečiojo skyriaus vyriausiuoju specialistu A. A. pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl galimai sumuštos moters, sulaikomas įtariamasis M. G. pasipriešino ir vieną kartą ranka trenkė vyr. specialistui A. A. į kairįjį smilkinį (t. 1, b. l. 28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G589/2020 (03) nustatyta, kad A. A. nustatyta poodinė kraujosruva prie kairio antakio išorinio galo. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus kumščiu į kairę veido pusę – vienu poveikiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 81).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, bei juos įvertinęs, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog M. G., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui, t. y. 2020 m. kovo 22 d., apie 15.15 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiajam specialistui A. A., vykdančiam tarnybines pareigas, veikiančiam teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusiam pagal asmens pranešimą dėl sumušimo, M. G. sulaikymo metu, kaltinamasis M. G. pasipriešino, panaudojęs fizinį smurtą prieš vyriausiąjį specialistą A. A. - tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. A. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam A. A. poodinę kraujosruvą prie kairio antakio išorinio galo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu M. G. teigė, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių, nes buvo labai neblaivus, tačiau neneigia, kad galėjo jį sulaikančiam policijos pareigūnui ranka suduoti į galvos sritį. Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad, siekiant atlikti dalinę apžiūrą ir sulaikyti M. G. jam nurodę eiti prie namo ir atsistoti. Kadangi M. G. judėjo link namo kampo, pro kurį galėjo pabėgti, jis suėmė M. G. kairę ranką alkūnės srityje. M. G., siekdamas išsivaduoti, staigiai ištraukė savo ranką iš jo rankos ir iš karto tos pačios rankos kumščiu sudavė smūgį į veido sritį. Įvykio metu M. G. buvo neblaivus, agresyvus, jis grasino susidoroti su juo ir jo šeimos nariais. M. G. suvokė, kad jie yra policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo A. A. parodymus patvirtino ir kartu su juo M. G. sulaikyme dalyvavęs policijos pareigūnas E. J., kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2020 m. kovo 22 d., 15.16 val., nuvykus kartu su Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos trečiojo skyriaus vyriausiuoju specialistu A. A. pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl galimai sumuštos moters, sulaikomas įtariamasis M. G. pasipriešino ir vieną kartą ranka trenkė vyr. specialistui A. A. į veidą. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad M. G. trenkė nukentėjusiajam į kairįjį smilkinį (t. 1, b. l. 28). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G589/2020 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. A. nustatyta poodinė kraujosruva prie kairio antakio išorinio galo; sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus kumščiu į kairę veido pusę – vienu poveikiu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 81).
Įvertinęs liudytojų policijos pareigūnų parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kitą byloje esančią medžiagą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad M. G. nesuprato, kad policijos pareigūnai atlieka savo pareigas ir, kad jis yra sulaikomas dėl gauto pranešimo apie galimo smurto panaudojimą. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad M. G. padarė baigtą nusikaltimą, nes, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiajam A. A. vykdyti jam pavestas tarnybines pareigas, panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. A. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. A. poodinę kraujosruvą prie kairio antakio išorinio galo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo M. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 286 straipsnį, kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui.
Kaltinamasis M. G. šį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, jog uniformuotų policijos pareigūnų yra sulaikomas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, kad, trenkdamas į galvą jį bandančiam sulaikyti pareigūnui, priešinasi savo tarnybines funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, ir to norėjo.
Dėl atvirosios vagystės iš UAB „Nemuno vaistinė“
Kaltinamasis M. G. padaręs šią nusikalstamą veiką pripažino iš dalies. Jis neneigia, kad „Camelia“ vaistinėje paėmė jūros vandens purškalus, kiek tiksliai paėmė neprisimena, gali būti gal ir septynis vienetus, tačiau teigia, kad tai darė slaptai. Parodė, kad jis įėjo į parduotuvę ir paėmė kaltinime nurodytas prekes, vaistinėje buvo žmonių, tai gal jie ir matė, kaip jis ima prekes, bet jis mano, kad niekas nematė. Jam išėjus iš vaistinės, kažkas gal ir vijosi, gal moteris, jis tiksliai neprisimena, bet moteris šaukė ne jam, o kitam su juo kartu buvusiam asmeniui.
Liudytoja K. P. parodė, kad 2020 m. kovo 25 d., apie 11 val., iš pagalbinių patalpų išėjo į prekybos salę pasiteirauti vedėjos gal reikia pagalbos. Eilėje stovėjęs vyriškis parodė į salėje stovinčią lentyną su purškalu "Tonnimer". Pamatė, kad lentynoje prekės išvartytos ir trūksta kelių prekių. Vyriškis parodė į langą ir pasakė, kad va eina tas vyriškis, kuris paėmė iš lentynos prekes ir išėjo nesumokėjęs. Išbėgo lauk ir greitu žingsniu nuėjo paskui tą vyriškį. Eidama matė, kad pas tą vyriškį, po abejomis pažastimis kyšo prekių pakuočių galai. Sušuko jam „sugrįžkit susimokėti už prekes“. Vyriškis, net neatsisukęs pasakė „pasiskolinau“ ir nuėjo už parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), pastato. Nuėjo jam iš paskos. Užėjusi už parduotuvės „Maxima“ pastato, pamatė ten stovinčius dar kelis vyriškius, todėl išsigando ir toliau nėjo. Vaikinas buvo lieknas ir aukštas, tas kur šiuo metu sėdi salėje.
Liudytojas A. S. parodė, kad M. G., išėjęs iš vaistinės, turėjo keletą pakuočių jūros vandens purškalo. Paskui jį iš vaistinės išbėgo vaistininkė ir šaukė, kad grąžintų prekes, M. G. jai negražiai atsakė, „pasiuntė“ ją ir viskas. Vaistinėje buvo dar keletas žmonių.
UAB „Nemuno vaistinė“ pareiškimu bei protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d., apie 11.17 val., UAB „Nemuno vaistinė“ filiale Nr. 340, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta vagystė. Tuo metu vaistinėje dirbo vaistininkė R. M. – aptarnavo vaistinės klientą prie kasos, vaistinės asistentė K. B. – pajamavo prekes administracinėje patalpose ir vaistinės asistentė K. P. – tvarkę prekes pagalbinėse patalpose. Apie 11.17 val., į vaistinę įėjo du vyrai. Vienas iš karto pasuko prie brangios kosmetikos. Kitas vyras atsistojo į eilę. Eilėje be jo stovėjo dar du žmonės. Į vaistinės biurą išėjusi K. P. iš eilėje stovinčio asmens išgirdo, kad vienas vyras išėjo iš vaistinės nesumokėjęs. Asistentė išėjo pro duris paskui įtariamąjį ir tam vyriškiui pradėjo šaukti, kad palauk, susimokėk, tačiau vyriškis jos reikalavimų nevykdė ir pasišalino. Tuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus matyti, kad vienas iš minėtų įtariamųjų paėmė iš lentynos du kremus, įsikišo į kišenę ir išėjo. Kitas vyras palaukė, kol iš vaistinės išėjo jo draugas, tada ir pats pasiėmė prekių iš šalia esančios savitarnos lentynos ir nesumokėjęs išėjo pro duris. Buvo pagrobta – kremas balzamas veidui, kurio vertė – 19,21 Eur, kremas veidui – 19,21 Eur, septyni vienetai Tonimer Normal jūros vanduo, kurio vieneto savikainos vertė – 3,01 Eur, viso - 21,07 Eur. Viso padaryta žala - 59,49 Eur (t. 1, b. l. 36, 37).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Plytų g. 9A, Palangoje, kurioje yra vaistinė „Camelia“; protokole užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (t. 2, b. l. 126-132).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad ką tik trys asmenys adresu Plytų g. 9A, Palanga, apvogė „Camelia“ vaistinę. Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu, asmenys jau buvo pasišalinę. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir baigus paiešką pabėgusių asmenų, parodyta foto nuotrauka, kurioje matosi du asmenys stovintys „Camelia“ vaistinėje, esančioje Plytų g. 9A, Palangoje. Iš foto nuotraukos atpažinta, kad tai A. S. ir M. G.. Nuvykus į A. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), namuose buvo A. S. ir V. L.. Pasiteiravus A. S., ką jis veikė vaistinėje ir kur yra pavogtos prekės, A. S. patikino, kad jis nieko nevogė, kad tai padarė M. G. ir žino, kur yra pagrobtos prekės. Išsivedus iš namų A. S., jis parodė, kad adresu Liepų takas 3T, Palangoje, už aukštos įtampos pastotės, už elektros spintos yra užkištos pavogtos prekės. Už metalinės aukštesnės elektros įtampos spintos, ertmėje tarp spintos ir pastotės sienos buvo užkištos popierinės pakuotės baltai žydros spalvos. Išėmus visas septynias pakuotes ant visų buvo užrašyta „Tonnimer“, kurios buvo paimtos (t. 2, b. l. 133).
Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta vieta – Liepų takas 3T, Palangoje, kur buvo rastos septynios pakuotės su metaliniais flakonėliais „Tonnimer“, protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (t. 2, b. l. 136-142)
Vaistinės „Camelia“ vedėjos R. M. elektroniniu pranešimu nustatyta, kad jame nurodyta, jog 2020 m. kovo 25 d. iš vaistinės pavogto „Tonnimer normal“ purškiamo jūros vandens 125 ml septynių vienetų vertė yra – 53,62 Eur, vieneto vertė – 7,66 Eur (t. 2, b. l. 156).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaistinės „Camelia“, esančios Plytų g. 9A, Palangoje, 2020 m. kovo 25 d., 11.00 val. vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš kurių matyti M. G., kuris iš vaistinės, ties įėjimo durimis, esančios lentynos pavagia prekes ir iš parduotuvės pasišalina, po kurio laiko darbuotoja iš parduotuvės išeina vagystę, įvykdžiusio asmens kryptimi (t. 2, b. l. 193-194).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. kovo 25 d. vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „Nemuno vaistinė“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2020 m. kovo 25 d., 11.16.54 prekybos salėje prie kasos eilėje stovi pirkėjai; 11.17.02 val. – į prekybos salę įeina vyriškis, kaip nustatyta tai A. S.. Įėjęs į prekybos salę, jis pasuka į kairę ir prieina prie kairėje pusėje stovinčios lentynos, kurioje sudėtos įvairios prekės. 11.17.05 val. į prekybos salę įeina M. G.. Jis atsistoja į eilės galą, šalia lentynų, kurioje sudėtos įvairios prekės, dairosi. A. S. iš lentynos paima po prekę ir jas įsideda į kelnių kišenes. 2020 m. kovo 25 d., 11.17.21 val. A. S. išeina iš vaistinės. Į vaistinės prekybos salę 11.17.28 įeina vyriškis ir atsistoja eilėje už M. G.. Pastovi ir išeina iš vaistinės. M. G. dairosi po prekybos salę. M. G. rankomis iš prekių lentynos ima prekes ir dedasi jas po pažastimis. Kokias prekes M. G. ima iš lentynos nesimato. 2020 m. kovo 25 d. 11.17.30 M. G. iš vaistinės išeina. Į vaistinės prekybos salę įeina tas pats vyriškis, kuris stovėjo eilėje už M. G.. Jis pasižiūri į lentyną, prie kurios prieš tai stovėjo M. G.. 11.17.31 val. į prekybos salę ateina vaistinės darbuotoja. Vyriškis jai parodo į lentyną, prie kurios prieš tai stovėjo M. G. ir į lauko pusę. Vaistinės darbuotoja išeina iš vaistinės laukan (t. 2, b. l. 135-136).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. G. atvirai pagrobė svetimą – UAB „Nemuno vaistinė“ turtą. Kaltinamasis M. G. neneigė, kad iš vaistinės pavogė septynis vienetus nosie purškalo „Tonnimer“, tačiau teigia, kad tai darė slaptai, nurodydamas, kad jis nesuprato, kad, kas nors mato, jog vagia prekes, o vaistinės darbuotoja šaukė ne jam, o kitam jo pažįstamam asmeniui. Tačiau šias M. G. nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai. Liudytoja K. P. parodė, kad prekybos salėje eilėje stovėjęs vyriškis parodė į lentyną su purškalu „Tonnimer“, kur pastebėjo, kad trūksta kelių prekių. Vyriškis parodė į langą ir parodė, kad eina vyriškis, kuris paėmė iš lentynos prekes ir išėjo nesumokėjęs. Ji išbėgo lauk ir greitu žingsniu nuėjo paskui tą vyriškį, kuris po pažastimis nešėsi pavogtas prekes. Ji sušuko jam „sugrįžkit, susimokėkit už prekes, tačiau tas vyriškis net neatsisukęs pasakė „pasiskolinau“ ir nuėjo už parduotuvės „Maxima“, esančios Plytų g. 9A, Palangoje, pastato. Nuėjo jam iš paskos. Užėjusi už parduotuvės „Maxima“ pastato, pamatė ten stovinčius dar kelis vyriškius, todėl išsigando ir toliau nėjo. Teismo posėdžio metu posėdžių salėje liudytoja K. P. parodė į M. G., kaip asmenį, pagrobusį prekes. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, kad M. G., išėjęs iš vaistinės, turėjo keletą pakuočių jūros vandens purškalo. Paskui jį iš vaistinės išbėgo vaistininkė ir šaukė, kad grąžintų prekes, tačiau M. G. ją negražiai „pasiuntė“. Matė, kad vagystės metu vaistinėje buvo dar keletas žmonių. Byloje esančiais daiktų apžiūros protokolais bei vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2020 m. kovo 25 d., 11.16.54 prekybos salėje prie kasos eilėje stovi pirkėjai, po kelių minučių į prekybos salę įeina M. G.. Jis atsistoja į eilės galą, šalia lentynų, kurioje sudėtos įvairios prekės, dairosi. Po to į vaistinės prekybos salę įeina vyriškis ir atsistoja eilėje už M. G.. Pastovi ir išeina iš vaistinės. M. G. dairosi po prekybos salę. M. G. rankomis iš prekių lentynos, ties įėjimo durimis, ima prekes ir dedasi jas po pažastimis. Po to M. G. iš salės pasišalina. Į vaistinės prekybos salę įeina tas pats vyriškis, kuris stovėjo eilėje už M. G.. Jis pasižiūri į lentyną, prie kurios prieš tai stovėjo M. G.. Vyriškis vaistinės darbuotojai parodo į lentyną, prie kurios prieš tai stovėjo M. G. ir į lauko pusę. Po kurio laiko darbuotoja iš parduotuvės išeina vagystę, įvykdžiusio asmens kryptimi (t. 2, b. l. 135-136, 193-194). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad policijos pareigūnams A. S. patvirtino, kad vagystę iš vaistinės įvykdė M. G. ir parodė, kur yra padėtos M. G. pagrobtos prekės – jūros vandens purškalai (t. 2, b. l. 133).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad M. G. tik teisiamajame posėdyje pradėjo neigti savo kaltę atvirai pagrobus svetimą turtą, nes ikiteisminio tyrimo metu jis visiškai prisipažino tai daręs atvirai, nurodydamas, kad jis atėjo į vaistinę kažką pavogti. Iš lentynos pavogė septynis vienetus nosies purškalo „Tonnimer“. Išėjęs iš vaistinės, nuėjo už parduotuvės „Maxima“ pastato, eidamas girdėjo, jog kažkokia moteris šaukė sugrįžti ir susimokėti už prekes. Suprato, kad ta moteris yra vaistinės darbuotoja ir ji matė vagystę (t. 3, b. l. 16-17). Tokie kaltinamojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai sutampa ne tik su liudytojų K. P. bei A. S. parodymais, bet ir su kitais byloje, esančiais ir teismo aptartais įrodymais.
Kaltinamojo M. G. kaltė atvirai pagrobus svetimą turtą įrodyta. Svetimą turtą kaltinamasis pagrobė viešai, atvirai, žinodamas, jog vaistinės darbuotoja suprato jo viešai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau šią aplinkybę jis ignoravo. Kaltinamojo M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis M. G. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Dėl atvirosios vagystės iš UAB „Gintarinė vaistinė“
Kaltinamasis M. G. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad iš vaistinės paėmė aukų dėžutę, kurioje buvo gal 11 Eur – 12 Eur. Vaistinės darbuotoja matė, kaip jis ima tą dėžutę ir jis tai suprato. Tuo metu jis neturėjo pinigų, todėl ir paėmė aukų dėžutę. Pinigus išleido savo reikmėms, nusipirko už juos alaus.
Liudytoja J. K. parodė, kad kokia tai diena buvo ji neprisimena, bet buvo 2020 m. kovo mėn.. Ji dirbo „Senoji vaistinė“. Tądien vaistinėje buvo viena. Prisimena, kaip užėjo du vyrai ir prašė pakeisti 500 Eur smulkiais. Ji pasakė, kad pinigų nekeičia. Tada tie vyrai išėjo. Po to ji matė, kaip jie nuėjo į priešais esančią vyninę, paskui vėl sugrįžo ir vėl paprašė pakeisti pinigus. Ji pasakė jiems, kad pinigų nekeis. Tuomet vienas iš tų vyrų pasisuko, trenkė stipriai per stalą, nusikeikė, ir pasakė, kad ji atneštų sąskaitą, į ką ji pasakė, kad jie elgtųsi ramiau, nes ji iškvies policiją. Tas vyrukas, kuris sėdi salėje ir yra kaltinamasis, nieko nebesakė, tik sukdamasis, kaire ranka, nulaužė prie kasos stovinčią aukų dėžutę. Kitas vaikinas pasakė, „ką darai?“. Ji pasakė, kad padėtų dėžutę į vietą, bet jie pasiėmė ją ir išėjo. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Kiek pinigų buvo dėžutėje ji nežino, bet buvo nedaug.
Liudytojas A. S. parodė, kad tą dieną į vaistinę buvo užsukę du kartus, vieną kartą užsuko pasikeisti pinigus. Prisimena, kad antrą kartą atėjus į vaistinę, M. G. iš vaistinės nuplėšęs, paėmė taupyklę, po ko nubėgo į šoną, iškratė taupyklę ir pasiėmė joje buvusius pinigus. Vaistininkė kažką M. G. sakė, lyg tai, kad kvies policiją, bet jis neprisimena.
BIRT ataskaitos žiūryklės išrašu nustatyta, kad 2020 m. kovo 27 d. pranešėja pranešė, kad apie 12.30 val., į vaistinę įėjo du vaikinai ir parašė iškeisti 500 Eur, atsakius, kad nekeičia, vaikinai išėjo. Po to vėl grįžo į vaistinę ir tada vienas iš vaikinų trenkė kumščiu per stalą, kolegei paprašius elgtis ramiau, nes bus iškviesta policija, vaikinas nusijuokė ir sukdamasis nuplėšė nuo stalo aukų dėžutę. Kolegei paprašius padėti į vietą, ką paėmė, net nereagavo ir ramiai išėjo iš vaistinės. Aukų dėžutėje galėjo būti apie 30-50 Eur (t. 1, b. l. 48-49).
UAB „Gintarinė vaistinė“ pareiškimu bei patikslintu pareiškimu nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į policiją, pranešdama apie tai, kad 2020 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje Vytauto g. 33, Palangoje, buvo pavogta vaistinėje stovinti Labdaros ir paramos fondo „Rūpestinga širdelė“ aukų dėžutė, kurioje buvo ne daugiau kaip 50 Eur. Pažymi, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ dėl nurodytos vagystės turtinės žalos nepatyrė (t. 3, b. l. 31-38).
Labdaros ir paramos fondo „Rūpestinga širdelė“ pareiškimu nustatyta, kad 2020 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje Vytauto g. 33, Palangoje, buvo pavogta vaistinėje stovinti Labdaros ir paramos fondo „Rūpestinga širdelė“ aukų dėžutė su pinigais, kurie buvo paaukoti žmonių. Pavogtos aukų dėžutės vertė – 8 Eur, todėl padaryta turtinė žala – 8 Eur (t. 3, b. l. 43).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 27 d., 12.59.04 val. M. G. ir A. S. įeina į UAB „Gintarinė vaistinė“ 13.00.02 val. M. G. išeina iš vaistinės, laikydamas rankose plastikinę aukų dėžutę, kurios nėra uždengęs, paskui jį seka A. S.. Minėti asmenys išeina į gatvę ir pasišalina nenustatyta kryptimi (t. 3, b. l. 73-74).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojai J. K. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus, liudytoja pareiškė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1. Būtent šis asmuo 2020 m. kovo 27 d., apie 12.30 val. iš vaistinės „Gintarinė vaistinė“, esančios Vytauto g. 33, Palangoje, pavogė aukų dėžutę su joje buvusiais pinigais. Šį asmenį atpažino iš bendrų bruožų, akių, lūpų, nosies, aukštos kaktos (t. 3, b. l. 78-80, 82-85).
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., iš „Gintarinė vaistinė“ vaistinės, esančios Vytauto g. 33, Palangoje, atvirai pagrobė Labdaros ir paramos fondui „Rūpestinga širdelė“ priklausantį turtą – taupyklę, kurios vertė – 8,00 Eur, su joje buvusiais 12 Eur, tuo padarydamas Labdaros ir paramos fondui „Rūpestinga širdelė“ 20 Eur turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vagystės metu kaltinamasis M. G. kartu su liudytoju A. S., kuris nežinojo apie kaltinamojo M. G. planus, buvo vieninteliai vaistinės lankytojai; kaltinamasis M. G. paprašė vaistininkės J. K. pakeisti pinigus, o šiai atsakius, kad ji kasoje tiek pinigų neturi, M. G. trenkė kumščiu į prekystalį, ir pasakė „duok sąskaitą“. Kai vaistininkė pasakė M. G. nusiraminti ir nurodė iškviesianti policiją, M. G. atsakė „kviesk“ ir sugriebęs aukų dėžutę, kuri trakštelėjo ją nuplėšiant, iš vaistinės pasišalino. Nurodyti išoriniai (objektyvieji) nusikaltimo požymiai pagrindžia, kad kaltinamasis žinojo, jog vaistininkė suprato jo viešai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau šią aplinkybę jis ignoravo. Šių aplinkybių kaltinamasis M. G. neginčijo ir pripažino, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, suprato, kad vaistininkė mato, jog jis paėmė aukų dėžutę, tačiau to nepaisė. Be to, šias aplinkybes patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojų J. K., A. S. duoti parodymai, taip pat daiktų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota, kad vaizdo įraše matoma, jog M. G. išsineša aukų dėžutę (t. 3, b. l. 73-74), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuo nustatyta, kad liudytoja J. K. atpažino M. G., kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 27 d., apie 12.30 val., iš vaistinės „Gintarinė vaistinė“, esančios Vytauto g. 33, Palangoje, pavogė aukų dėžutę su joje buvusiais pinigais (t. 3, b. l. 78-80, 82-85). Taigi kaltinamojo M. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip Labdaros ir paramos fondui „Rūpestinga širdelė“ turto atvirąjį pagrobimą.
Kaltinamojo M. G. kaltė atvirai pagrobus svetimą turtą įrodyta. Svetimą turtą kaltinamasis pagrobė viešai, atvirai, žinodamas, jog vaistinės darbuotoja suprato jo viešai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau šią aplinkybę jis ignoravo. Kaltinamojo M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis M. G. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Dėl nukentėjusiajam Rimandui J. S. fizinio skausmo sukėlimo
Kaltinamasis M. G. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad vieną dieną, kada tai buvo tiksliai, jis neprisimena, užėjo pas J. R. S. išgerti alaus ar degtinės. Jie kartu su R. J. S. vartojo alkoholį, sėdėjo ant sofos pas jį, o R. J. S. sėdėjo ant lovos. Pradėjo ginčytis tarpusavyje. Tada R. J. S. jam sudavė porą kartų į smilkinį, po ko jis susinervino, ir atsistojęs sudavė du ar tris kartus, gal keturis kartus su delnu per veidą ir apsisukęs išėjo. Paskui jį sulaikė policijos pareigūnai. Su metaline vaikštyne R. J. S. nespaudė, jam nespyrė.
Nukentėjusysis R. J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2020 m. gegužės 8 d., vakare, jis sėdėjo namuose ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Pamatė, kad pas jį į namus atėjo M. G., kuris nuėjo į virtuvę, atsidarė šaldytuvą, ieškojo maisto. Į virtuvę nėjo, nes savarankiškai negali vaikščioti dėl nesveikų kojų, juda po namus tik su vaikštyne. Sušuko M. G., ką jis čia veikia, liepė eiti lauk iš namų. M. G. atėjo iš virtuvės ir, stovėdamas tarpduryje, mėtė į jį duonos riekeles. Staiga M. G. įpuolė į kambarį ir su vaikštyne pargriovė ant lovos į gulimą padėtį bei pradėjo su ja spausti kaklo srityje. Paskui pradėjo rankomis duoti per galvą, gal keturis kartus, gal penkis kartus trenkė per galvą, tiksliai neskaičiavo. Po to, jis suėmė sėdinčiam už kaklo ir kelias sekundes spaudė taip smaugdamas. Stengėsi išsilaisvinti iš M. G. rankų, todėl, sukaupęs visas jėgas, sveikesne koja atstūmė jį nuo savęs. M. G. paleido kaklą ir daugiau nemušė, išbėgo iš namų. Dėl smūgių kumščiais į veido sritį, dėl smaugimo rankomis kaklo srityje gal ir juto skausmą, tačiau pasakyti negali, nes jis skausmui yra pakantus. M. G. jam dauždamas tikriausiai nagu įdrėskė kairįjį skruostą ir kaktą, tačiau jam neskaudėjo. Pasakyti, ar jam kojomis spyrė į krūtinę, jis negali, nes tiksliai neprisimena. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad gal ir galėjo taip būti, kad po smūgių rankomis M. G. jam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį. Nuo smūgių nenuvirto, bet ir atsikelti negalėjo, nes savarankiškai neturi jėgų atsikelti. M. G. smūgiuojant rankomis ir kojomis, bandė gintis, dengėsi rankomis, kelis kartus rankomis nustūmė M. G. rankas. Negali pasakyti, ar sudavė gindamasis M. G.. Medicinos pagalbos jis nekvietė ir į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio M. G. nereiškia.
Liudytojas E. J. parodė, kad vyko į iškvietimą dėl nukentėjusiojo R. J. S. sumušimo. Atvykus matė, kad R. J. S. yra akivaizdžiai sumuštas, buvo raudonos spalvos dėmės, galbūt kraujas, apibrozdinimai. Prisimena, kad R. J. S. paaiškino, kad jį sumušė M. G., minėjo, kad jam jis spyrė su koja, trenkė su ranka.
Liudytoja V. L. parodė, kad M. G. anksčiau gyveno pas R. J. S.. Prisimena, kad ji grįžo iš darbo ir užėjo pas R. J. S. į kambarį. Netrukus į R. J. S. namus atėjo ir M. G., kuris nuėjo į virtuvę ir atidarė šaldytuvą. Tada R. J. S. M. G. pradėjo šaukti, kad jis eitų lauk ir dingtų iš namų. Tada M. G. pradėjo mėtyti duonos gabaliukus į R. J. S. ir atėjęs iš virtuvės nuėjo į R. J. S. kambarį ir su vaikštyne prispaudė R. J. S. prie lovos, pradėjo spausti jo kaklo srityje. Ji išbėgo iš namo, nes bijojo M. G.. Ji girdėjo didžiulį triukšmą, girdėjo kaip M. G. šaukė „kas tu man toks, ką čia aiškini, kiek norėsiu, tiek čia vaikščiosiu, užmušiu tave ir pan.“ Tada ji paskambino 112. R. J. S. jai papasakojo, kad M. G. jį mušė rankomis ir kojomis. Po įvykio ji matė, kad buvo nubrozdinimai prie R. J. S. kairės akies, panosėje, nubrozdinimai kaklo srityje, sumušimai šone tarp krūtinės ir pilvo. R. J. S. niekada nesiskundžia, bet ji matę, kad jam skauda, kai reikėjo atsigulti, jis griebėsi už sudaužto šono, tai reiškia, kad jam skaudėjo. R. J. S. jai sakė, kad M. G. jam dėjo į galvą, kelis kartus spyrė, kiek kartų spyrė, nesakė.
2020 m. gegužės 9 d. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad R. J. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2020 m. gegužės 8 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas M. G. jam ne mažiau kaip keturis kartus ranka trenkė į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė koja jam į krūtinę. M. G. jam pradrėskė kairįjį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 62-63).
Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. J. S. akistatos metu tvirtino, kad į jo namus atėjęs M. G. su metaline vaikštyne prispaudė jį prie lovos ir spaudė jam kaklą, taip dusindamas jį, po to, M. G. jam abiejų rankų kumščiais smogė ne mažiau kaip keturis kartus į veido, galvos sritį, po to spyrė ne mažiau trijų kartų į krūtinės sritį, o po to pradėjo smaugti abiem rankomis, spausdamas kaklą. Akistatos metu M. G. tvirtino, kad būtent R. J. S. jam sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, tiksliau į dešinį smilkinį, ir tik po to jis sudavė R. J. S. du ar tirs kartus delnu per veidą, per abu skruostus. Su vaikštyne R. J. S. nepargriovė ir kaklo nespaudė, nesmūgiavo jam kumščiu, tikrai nespyrė koja, nespaudė rankomis (t. 3, b. l. 123-125).
BIRT žiūryklės atskaitos išrašu nustatyta, kad pranešėja 2020 m. gegužės 8 d., 18.13 val. paskambinusi Bendrosios pagalbos telefonu 112, pranešė apie tai, kad atėjo nuomininkas, rankomis muša seno amžiaus vyrą ir puola ant pranešėjos, grasina užmušti, informuota GMP (t. 3, b. l. 150-152).
Alkoholio matuoklio parodymų kvitu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d., 19.45 val., M. G. nustatytas – 1,34 promilės neblaivumas (t. 3, b. l. 161).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gegužės 5 d., apie 18 val., name, (duomenys neskelbtini), metaline vaikštyne spaudė nukentėjusiojo R. J. S. kaklą, ranka sudavė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvos sritį, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į krūtinę, rankomis spaudė kaklą. Dėl tokių M. G. smurtinių veiksmų R. J. S. patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis M. G. dalį esminių įvykio aplinkybių pripažino bei patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo R. J. S. pastarojo namuose kilo konfliktas. Taip pat patvirtino, kad jis nukentėjusiajam sudavęs du kartus delnu į kairįjį skruostą, tačiau su metaline vaikštyne ir rankomis jo kaklo nespaudė, ir nukentėjusiajam į krūtinę nespyrė. Teismas šiuos kaltinamojo teiginius vertina tik kaip jo pasirinktą gynybos versiją, kadangi ją paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis R. J. S. patvirtino, kad jam būnant namuose, pas jį į atėjo M. G., kuris nuėjo į virtuvę, atsidarė šaldytuvą, ieškojo maisto. Jis į virtuvę nėjo, nes savarankiškai negali vaikščioti dėl nesveikų kojų, juda po namus tik su vaikštyne. Sušuko M. G., ką jis čia veikia, liepė eiti lauk iš namų. M. G. atėjo iš virtuvės ir, stovėdamas tarpduryje, pradėjo mėtyti į jį duonos riekeles. Po staiga M. G. įpuolęs į kambarį, jį su vaikštyne pargriovė ant lovos į gulimą padėtį bei pradėjo su ja spausti kaklo srityje. Paskui pradėjo rankomis duoti per galvą, gal keturis kartus, gal penkis kartus trenkė per galvą, tiksliai neskaičiavo. Po to, M. G. jį suėmė sėdinčiam už kaklo ir kelias sekundes spaudė taip smaugdamas. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam kaltinamasis nespyrė, tačiau posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė prisiminęs, kad M. G. jam visgi spyrė ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis apie padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, pakankamai nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir liudytojų V. L. bei E. J. parodymai. Liudytojas policijos pareigūnas E. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis vyko į iškvietimą dėl nukentėjusiojo R. J. S. sumušimo. Atvykus matė, kad R. J. S. yra akivaizdžiai sumuštas, buvo raudonos spalvos dėmės, galbūt kraujas, apibrozdinimai. Prisimena, kad R. J. S. paaiškino, kad jį sumušė M. G., minėjo, kad M. G. kambaryje jį su metaline vaikštyne pargriovė ant lovos ir prispaudė prie lovos, o po to pradėjo mušti rankomis ir kojomis, smaugė rankomis kaklą. Nukentėjusiojo R. J. S. parodymus iš dalies taip pat patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai. Ji patvirtino girdėjusi nukentėjusiojo ir M. G. pokalbį ir tarp jų kilusį konfliktą, bei mačiusi kaip M. G. užėjęs į R. J. S. kambarį, su vaikštyne prispaudė R. J. S. prie lovos, pradėjo spausti jo kaklo srityje. Kadangi ji bijojo M. G., ji išbėgo iš namo. Lauke girdėjo, kad namo viduje yra šaukiama, kilo didžiulis triukšmas, kad M. G. šaukė „kas tu man toks, ką čia aiškini, kiek norėsiu, tiek čia vaikščiosiu, užmušiu tave ir pan.“. Išgirdusi tokį triukšmą ir M. G. grasinimus, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Iš BIRT žiūryklės atskaitos išrašo matyti, kad pranešėja V. L. paskambinusi Bendrosios pagalbos telefonu 112, pranešė apie tai, kad atėjo nuomininkas M. G., rankomis muša seno amžiaus vyrą ir puola ant pranešėjos, grasina užmušti, informuota GMP (t. 3, b. l. 150-152). Liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl M. G. padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, nors kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma - ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojų V. L., policijos pareigūno E. J. parodymai taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas kaltinamojo nurodytus argumentus dėl suduotų smūgių skaičiaus vertina kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad dėl smūgių kumščiais į veido sritį, dėl smaugimo rankomis kaklo srityje juto skausmą, tačiau įvertinti skausmo lygio jis negali, nes jis jam yra pakantus. Liudytoja V. L. parodė, kad po įvykio ji matė, kad buvo nubrozdinimai prie R. J. S. kairės akies, panosėje, nubrozdinimai kaklo srityje, sumušimai šone tarp krūtinės ir pilvo. Pažymėjo, kad R. J. S. niekada nesiskundžia, bet ji matė, kad nukentėjusiajam skauda, kai reikėjo atsigulti, jis griebėsi už sudaužto šono. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. J. S. dėl M. G. suduotų smūgių rankomis ir kojomis, smaugimo metaline vaikštyne ir rankomis, bent jau minimalų skausmą, būtiną baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti, neabejotinai pajuto.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad M. G., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, kumščiu suduodamas į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą, spardydamas į skausmingą kūno vietą – krūtinę, smaugdamas nukentėjusįjį tiek metaline vaikštyne, tiek rankomis, tai darė intensyviai, neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą. Teismo vertinimu, M. G. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Taigi M. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam R. J. S..
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.
Kaltinamasis M. G. tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, ir tris apysunkius nusikaltimus nuosavybei, visi nusikaltimai baigti. M. G. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 4, b. l. 42-59), iki šio nuosprendžio priėmimo teistas dvylika kartų už įvairių nusikalstamų veikų padarymą: už nusikaltimą žmogaus gyvybei, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir kt.. Taip pat jis teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijos Respublikoje, taip pat už nusikaltimą nuosavybei (vagystę). Šiuo nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas M. G. padarė esant neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas. M. G. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, šeimos neturi. Pažymėtina, kad kaltinamojo M. G. ankstesni teistumai, tai, kad jis niekur nedirbo, ir šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, sistemingai daryti nusikalstamas veikas bei nelinkusį pasitaisyti ir kritiškai vertinti savo elgesį. Nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio iš ankstesnių teistumų, netgi ir po to, kai jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kai jis atliko realias laisvės atėmimo bei arešto bausmes, nepadarė. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta aplinkybė būtų pripažinta kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia, būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška.
Nagrinėjamu atveju pirmiau paminėtų aplinkybių byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. neneigė padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, kad dėl tokių veiksmų gailisi, tačiau, teismo vertinimu kaltinamasis M. G. tokiu būdu menkina savo atliktus veiksmus ir siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Viso proceso metu kaltinamasis M. G. teigė, kad jo nusikalstamus veiksmus sąlygojo nukentėjusiųjų V. L. ir R. J. S. elgesys, kad jie pirmi pradėjo jį mušti ir išprovokavo jo smurtinius veiksmus. Nors M. G. nukentėjusiosios V. L. atsiprašė, tačiau iš nukentėjusiosios V. L. parodymų matyti, kad šį kaltinamojo atsiprašymą sąlygojo ne nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, o siekis išvengti gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios atsakomybės (M. G., atsiprašydamas V. L. prašė jos nerašyti pareiškimo, už tai V. L. atnešė butelį, žadėjo atlyginti turtinę žalą). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, kaltinamasis M. G. nurodė, kad jis įvykio aplinkybių, susijusių su pasipriešinimu valstybės tarnautojui ir jam sudavęs smūgį į galvą, teisindamasis savo neblaivumu, iš vis neprisimena. Nei nukentėjusiojo R. J. S., nei A. A. neatsiprašė, nors teisiamojo posėdžio metu tokią galimybę turėjo. Nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Nemuno vaistinė“), tačiau jau teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę atvirai pagrobęs svetimą turtą pripažino tik iš dalies. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo nesiėmė jokių priemonių atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą. Kaltinamasis M. G. paskutinio žodžio metu nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismo vertinimu, tai jis padarė, kai suprato, kad tai gali turėti įtakos teismui parenkant jam bausmės rūšį ir jos dydį. Tokią išvadą sąlygoja ir tai, kad prisipažindamas padaręs nusikalstamas veikas, prašė teismo atkreipti į tai, kad liudytojai ir nukentėjusieji meluoja. Taigi vien tik formalus kaltinamojo pripažinimas dėl esminių kaltinamajam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių, kurias pagrindžia byloje esantys kiti duomenys, neleidžia daryti išvados, kad jis iš esmės kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, nes visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis gailisi ne dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių, bet dėl savo paties teisinės padėties. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, visos šios nurodytos aplinkybės neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų, todėl konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiųjų V. L. sužalojimo ir R. J. S. fizinio skausmo sukėlimo) ir BK 286 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus už kiekvieną nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmę, tačiau trumpesnio termino, nei BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 286 straipsnyje, sankcijose numatytieji šių bausmių vidurkiai. Teismo vertinimu, paskirtos bausmės rūšis ir trukmė atitinka kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie vienerių metų bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (už nukentėjusiosios V. L. sužalojimą), iš dalies pridedant po šešis mėnesius BK 140 straipsnio 1 dalies (viena nusikalstama veika), BK 178 straipsnio 2 dalies (trys nusikalstamos veikos), BK 286 straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės dalis (iš viso - du metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo) ir M. G. skirtina subendrinta bausmė – treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
Kaltinamasis M. G. tiriamas nusikalstamas veikas šioje byloje padarė iki 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžio priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę, bendrina su neatlikta 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio nuostatomis. Į kaltinamajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas bausmės, atliktos pagal minėtą nuosprendį, laikas.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę taip pat įskaitytinas M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2020 m. kovo 22 d., 15.20 val., iki 2020 m. kovo 23 d., 14.45 val., ir nuo 2020 m. gegužės 8 d., 18.40 val., iki 2020 m. gegužės 9 d., 15.55 val., dvi paros (t. 3, b. l. 164, 165, 177) (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė UAB „Lidl Lietuva“ pareiškė 68,94 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 15, 17). Kaltinamasis M. G. turtinės žalos dydžio neginčijo ir neprieštaravo, kad būtų priteista turtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. G. pagrobė iš parduotuvės UAB „Lidl Lietuva“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, šešis butelius viskio „Western Gold“ (vieneto kaina - 11,49 Eur), kurių bendra vertė - 68,94 Eur, tuo padarė UAB „Lidl Lietuva“ 68,94 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis M. G. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, turtinės žalos neatlygino. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, turtinė žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis M. G. ją privalo atlyginti visiškai. Civilinei ieškovei UAB „Lidl Lietuva“ iš kaltinamojo M. G. priteisiama 68,94 Eur turtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 205,04 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 149-150). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. L. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos medicininės paslaugos (priėmimo-skubiosios pagalbos bei stebėjimo paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija ambulatorinėmis sąlygomis). Nukentėjusiosios V. L. gydymas kainavo 205,04 Eur ir gydymo išlaidas šioms sveikatos priežiūros įstaigoms apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. G. turtinės žalos dydžio neginčijo ir neprieštaravo, kad būtų priteista turtinė žala. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis M. G. ją privalo atlyginti visiškai, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo M. G. priteistina prašoma šiuo ieškiniu suma turtinei žalai, susijusiai su V. L. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (t. 4, b. l. 15-16).
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2 vnt. CD laikmenos su vaizdo įrašais, paliekamos saugoti byloje; 7 vienetai nosies purškiklio „Tonimer“, supakuoto į paketą Nr. 1 (kvitas B Nr. 038649), saugojamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžintini šių daiktų teisėtiems savininkams UAB „Nemuno vaistinė“ (t. 3, b. l. 7-9).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 286 straipsnyje, ir paskirti M. G. šias bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiosios V. L. sužalojimą) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiajam R. J. S. fizinio skausmo sukėlimą) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už atvirąją vagystę iš UAB „Lidl Lietuva“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už atvirąją vagystę iš UAB „Gintarinės vaistinės„ ) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už atvirąją vagystę iš UAB „Nemuno vaistinė„ ) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, panaudojant fizinį smurtą) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir M. G. paskirti subendrintą – 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2020 m. kovo 22 d., 15.20 val., iki 2020 m. kovo 23 d., 14.45 val., ir nuo 2020 m. gegužės 8 d., 18.40 val., iki 2020 m. gegužės 9 d., 15.55 val., dvi paras, taip pat bausmės laiką, atliktą pagal 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendį.
Laivės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. G. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 2 vnt. CD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje;
- 7 vnt. nosies purškiklio „Tonimer“, supakuoto į paketą Nr. 1 (kvitas B Nr. 038649), saugojamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti šių daiktų teisėtam savininkui - UAB „Nemuno vaistinė“.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti PSDF biudžetui padarytą 205,04 Eur (du šimtus penkis eurus ir 4 euro centus) žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (LT217300010002484333), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, juridinio asmens kodas 111791015, buveinės adresas – Viršuliškių skg. 34-1, Vilnius, 68,94 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 94 euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.