Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-02-04 nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiosios V. L. sužalojimą) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiajam R. J. S. fizinio skausmo sukėlimą) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už atvirąją vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už atvirąją vagystę iš UAB „ (duomenys neskelbtini) „ ) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už atvirąją vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)”) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, pagal BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, panaudojant fizinį smurtą) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. G. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2020-10-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2020-03-22 15.20 val., iki 2020-03-23 14.45 val., ir nuo 2020-05-08 18.40 val. iki 2020-05-09 15.55 val., dvi paros, taip pat bausmės laikas, atliktas pagal 2020-10-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendį.

Nuosprendžiu iš M. G. priteista PSDF biudžetui padaryta 205,04 Eur žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Be to, nuosprendžiu iš M. G. priteista uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 68,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020-02-22, apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajai V. L. į galvos sritį, taip padarė V. L. poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakro dešinėje, nusitęsiančią į burnos dugno sritį, odos nubrozdinimus lūpose, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis odoje kaklo dešinėje, 21 danties panirimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020-03-11, apie 13.48 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) , atvirai pagrobė šešis butelius viskio „Western Gold“ (vieneto kaina - 11,49 Eur), kurių bendra vertė - 68,94 Eur, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68,94 Eur turtinę žalą.

3. M. G. nuteistas ir už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2020-03-22, apie 15.15 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiajam specialistui A. A., vykdančiam tarnybines pareigas, veikiančiam teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusiam pagal asmens pranešimą dėl sumušimo, M. G. sulaikymo metu, M. G. pasipriešino, panaudojęs fizinį smurtą prieš vyriausiąjį specialistą A. A. - tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. A. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą prie kairio antakio išorinio galo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020-03-25, apie 11.20 val., iš „(duomenys neskelbtini) “ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini) , atvirai pagrobė septynis vienetus purškiamo jūros vandens „Tonimer Normal“ (vieneto kaina - 7,66 Eur), kurių bendra vertė - 53,62 Eur, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 53,62 Eur turtinę žalą.

5. M. G. nuteistas ir už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020-03-27, apie 12.45 val., iš „(duomenys neskelbtini) “ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini) , atvirai pagrobė Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą –taupyklę, kurios vertė – 8,00 Eur, su joje buvusiais 12 Eur, tuo padarė Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini) “ 20 Eur turtinę žalą.

6. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2020-05-08, apie 18.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, metaline vaikštyne spaudė nukentėjusiojo R. J. S. kaklą, ranka sudavė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvą, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į krūtinę, rankomis spaudė kaklą. Tokiais veiksmais M. G. sukėlė nukentėjusiajam R. J. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, pateikia savo vertinimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kelia klausimą dėl bausmių subendrinimo. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimų aplinkybių grandinę, pašalinęs protingas abejones, argumentuotai sprendė dėl M. G. kaltės.

11. M. G. apeliaciniame skunde teigia, jog dėl konflikto su V. L. yra kalti abu, jis įvyko dėl alkoholio pavartojimo ir tai yra jų asmeninis reikalas. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo V. L. sužalojimo aplinkybes, remdamasis įrodymų visuma, padarė motyvuotas išvadas dėl M. G. kaltės ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti nuosprendžio išvadoms. Įrodymų visuma patvirtina, jog V. L. buvo akivaizdžiai sužalota, jai nustatyti veido sumušimai ir žaizdos, ji atsitiktinės praeivės prašė pagalbos. Baudžiamasis įstatymas saugo asmens sveikatą ir draudžia fizinį smurtą prieš kitus asmenis, todėl V. L. sumušimai, kurių padarymo M. G. iš esmės neneigia, nėra vien tik jų asmeninis reikalas ir apeliantas visiškai pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl V. L. sužalojimo.

12. Apeliantas taip pat prašo nustatyti, kiek nusikalstamų veikų iniciatorius buvo A. S.. Tokia apelianto gynybinė versija atmestina kaip nepagrįsta. Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytoju procese apklaustas A. S. buvo su apeliantu vagysčių iš vaistinių metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ištirtus įrodymus, juos tarpusavyje sugretino, bei padarė motyvuotas išvadas, jog turtą atvirai iš vaistinių pagrobė ne kas kitas, o būtent M. G.. Kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadoms dėl M. G. kaltės. Turto pagrobimo fakto neneigia ir pats apeliantas, o jo argumentai apie tariamą A. S. iniciatyvą nepaneigia ir nepašalina M. G. kaltės.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia ir bausmės skyrimo bei jos bendrinimo klausimą, mano, jog turėjo būti atsižvelgta, kad jam reikėjo išgyventi, o ne praturtėti. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas M. G. yra itin išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Apeliantas praeityje ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad M. G. nusikalto būdamas recidyvistas. Savo elgesiu M. G. rodo, jog išvadų nedaro, taisytis nenori, todėl jam pagrįstai buvo skirtos straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšys – laisvės atėmimas, o jos terminas nustatytas mažesnis nei šios sankcijos rūšies vidurkis. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas M. G. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

15. Bausmių bendrinimas nuosprendyje taip pat aptartas, paaiškintas ir abejonių nekelia. Nusikalstamos veikos, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, pirmiausia subendrintos tarpusavyje, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi veikos, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, padarytos iki 2020-10-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžio priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, skiriantis bausmės rūšims (areštui ir laisvės atėmimui), teisingai nurodė į BK 65 straipsnį, numatantį bausmių keitimo taisykles (viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) bei nurodė įskaityti atliktą bausmę.

16. Apeliantas mano jog turi būti atsižvelgiama į tai, kad jam reikėjo išgyventi, o ne praturtėti, tačiau tokiais teiginiais apeliantas tik bando sušvelninti savo atsakomybę, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog jis grobė ne išgyvenimui būtinas prekes (6 butelius viskio, septynis vienetus purškiamo jūros vandens, labdaros ir paramos fondo taupyklę).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.