Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkas, teistas: 2019-08-08 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d. 2000 eurų (40 MGL dydžio) bauda, bauda sumokėta 2020-03-30, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2020-08-11, apie 16.40 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kastuvu vieną smūgį nukentėjusiajam F. D. į koją ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą-nubrozdinimą dešinės blauzdos vidinėje pusėje .

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad išvakarėse su anūkais buvo nuvažiavęs į sodą (duomenys neskelbtini). 2015 m. jis į savo sodą “įsivedė“ iš ežero trasą ir pildosi vandenį tvenkinuke, kuris yra jo sodo teritorijoje. Praeitų metų vasara buvo sausa ir tvenkinys išdžiūvo. Dieną prieš įvykį atvažiavo su anūkais, apžiūrėjo įvadą, jis buvo sugadintas . Sekančią dieną 2020-08-11, kadangi prieš tai nerado trasos, bet žinodamas kur ji turėjo būti, atsivežė darbininkus ir bandė atkasti. Žinojo, kurioje vietoje vandentiekio trasa, pradėjo kasti. Ta kasimo vieta yra už bendrijos sodų ribų, ne sodo ribose. Tvenkinys yra 60-70 nuo sodo ribos. Atėjo pilietis, neprisistatė, kas toks ir kokiu tikslu, pareikalavo, kad kasimo darbų nevykdytų. Žemės kasimo leidimo nėra ir niekas jo nereikalauja. Tokio leidimo nereikia, todėl jis tęsė kasimo darbus, nepakluso reikalavimui nekasti. Darbus vykdė toliau. Vėliau jo darbininkai ,kaip ir nustojo kasti, bet jis kasė toliau. Su tuo piliečiu jie apsižodžiavo, pasakė, kad jam negali pašaliniai žmonės trukdyti ar uždrausti darbuotis. Atėjęs pilietis pasakė, kad iškvies miškininkus, sodų pirmininką ir policiją. Jis atsakė, kad, jeigu jam tikslinga, tegul kviečia minėtus pareigūnus. Dėmesį nukreipęs buvo į kasimo vietą. Atėjęs pilietis buvo F. D.. Jis stovėjo toliau, pajuto stūmimą į nugarą. Jis nugriuvo šalia kasamos duobės. Griūdamas gal kliudė su kastuvu D. koją. Jis puolė kažkam skambinti. 2015 m. metais turėjo leidimą išsikasti vandens trąsą šalia kelio į savo sklypą. Iš tvenkinio imti vandenį leidimo nereikia. Jam niekas nereiškė pretenzijų dėl tos trąsos. Ežeras yra valstybės. Nukentėjusiajam griūdamas galėjo kliudyti kastuvu koją. Jis neišlipo iš „tranšėjos“, o D. atėjo ir bandė įgyvendinti savo tikslą. Čia buvo kaip ir jo gynyba. Jis kasė gruntą ir pajuto, kad jį stumia. D. koją rodė, sužalojimas buvo žemiau kojos kelio. Atvykę policijos pareigūnai liepė nutraukti kasimo darbus. Pareiškė, kad darbus vykdo teisėtai. Iš pradžių nepakluso, bet po to darbus nutraukė. Darbininkai matė tą įvykį. Darbininkai kasė trasą, jis žiūrėjo, kaip jie dirba. Kai išgirdo reikalavimą nekasti, jie sustojo. Tada jis pradėjo kasti. Toks nukentėjusiojo elgesys jį pažemino darbininkų akivaizdoje. Pilietinę pareigą turėjo, galėjo pasakyti, kad nekastų, galėjo iškviesti pareigūnus, bet ne pats imtis tokių veiksmų ir reikalauti nutraukti darbus. Jis nebuvo sužalotas. Jį nukentėjusysis stūmė, nes jis nugriuvo. Dirbdamas jis judėjo, kaip stovėjo nukentėjusysis , negali pasakyti. Jis jį stūmė rankomis, jis taip mano. Mano, kad nukentėjusiajam koją sužalojo, griūdamas. Jis buvo priartėjęs prie jo labai arti. F. D. įvykdė jo griuvimą. Kastuvas kur buvo, negali pasakyti. Jis stūmė jį į petį. Stovėjo duobėje, galėjo suduoti į petį. Kastuvu metė žemes, dirbo tranšėjoje. Jei įvyko griuvimas, vadinasi jis buvo priartėjęs prie jo. Jis neturėjo teisės taip elgtis. Policijos pareigūnams sakė, kad jį stūmė. Pareigūnai paėmė kastuvą, kaip įkaltį. Aplinkosaugos pareigūnai buvo atvykę, jis jiems sakė, kokia situacija. Į įvykio vietą buvo atėjusi dar viena moteris su pretenzijomis. 2015 m. leidimo neturėjo ir nereikėjo jo. 2015 m. nebuvo baustas už kasinėjimą (duomenys neskelbtini) soduose. Iš sodų bendrijos pirmininko leidimą turėjo. Suduoti kastuvu nukentėjusiajam galėjo,, bet netyčia. Kaltės nepripažįsta, sudavė griūdamas. Kastuvas jo nuosavybė. Atgauti jo nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ,yra įrodyta kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais, įrodymais:

Nukentėjusyssis F. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo praeitų metų. Gyvena (duomenys neskelbtini) soduose, (duomenys neskelbtini), netoli ežero. Viskas vienoje vietoje, prie jo sodo. Rugpjūčio 1d. dirbo lauke. Atvažiavo automobilis, išlipo žmonės ir pradėjo dirbti. 2015 m. kasė tranšėją, tada buvo nutraukti laidai, užlieti daržai. Pagalvojo, kad atvyko darbininkai. Nuėjęs paklausė, ką vyrai darys. Jis paprašė parodyti leidimą. A. J. išvažiavo atvežti leidimo. Po kurio laiko grįžo dideliu greičiu. Išlipęs iš automobilio, čiupo kastuvą. Jis pasakė, kad vyrai daugiau nekasit. Pasikvietė kaimynę, iškvietė aplinkosaugos pareigūnus. A. J. pasakė, kad nėra jokių leidimų , ir negalėjo pateikti, nei už tuos metus, nei už 2015 m. A. J. jam trenkė kastuvu, po to vėl toliau kasė žemę. Buvo jaunas darbininkas, kuris nieko nedirbo nuo pat pradžios. Kiti stovėjo, bet ,prasidėjus konfliktui, nebekasė. Iškasta duobė nebuvo. A. J. kasė po to, kai trenkė jam su kastuvu. Jie koliojosi žodžiais, kol atvyko aplinkosaugos ir policijos pareigūnai. Jam trenkė, kai stovėjo ir neleido kasti toje vietoje. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambino įvykio metu. Jis spėjo patraukti kairę koją, o į dešinę kliuvo. Koją prakirto, bėgo kraujas. Važiavo kitą dieną pas teismo medicinos ekspertus. Jam skaudėjo, bet pats gydėsi, į šeimos gydytoją nesikreipė. Po smūgio atsitraukė, nuėjęs pasikvietė kaimynę, tada kvietė pareigūnus. Darbininkai kasė. Policijos pareigūnai neleido toliau kasti, tada jau nebekasė. Bet su A. J. pareigūnai aiškinosi apie pusvalandį, tada baigė darbus. Kaltinamasis sakė, kad jis kumščių trenkė, dabar sako, kad stūmė. Jis buvo priešais jį, darbininkai šalia. Jis A. J. nelietė, sakė, kad nekastų, kol nebus leidimo. Jis tada jį matė pirmą kartą. Jokio pykčio neturėjo. Tik buvo girdėjęs, kad kažkas kasė be leidimo, bet daugiau nieko.Jį, po įvykio apklausė pirmą. Kiek girdėjo, sakė, kad leidimų jam nereikia, ką nori, tą daro. Jis neigiu, kad A. J. palietė, tikrai jo nelietė. Nori, kad būtų nubaustas, kaip numatyta įstatymo. Aiškintis nebuvo prasmės, sakė, kad kvies policiją, taip ir padarė. Civilinio ieškinio nereiškia. (duomenys neskelbtini) gyvena 12 metų. Ten jo nuosavybė, yra vasarnamis, ten vyksta pailsėti. Nuo sodo ribos iki kasimo vietos 7 metrai.

Liudytojas V. T. parodė, kad A. J. pažįsta, dirbo pas jį 2020 m. vasarą . 2020-08-11 į darbo pabaigą atvažiavo iškasti griovelio. Atėjo nukentėjusysis ir padėjo sakyti, kad neleis kasti. Pastūmė jų viršininką. Viskas įvyko labai greitai. Nuvažiavo trise, du darbininkai ir A. J.. Sakė, kad reikia atkasti vamzdį. Nuo tos vietos iki artimiausio namo buvo 60 metrų. Iki tvenkinio gal 10 metrų. Yra keliukas iki tvenkinio. Jie kasė palei keliuką. A. J. sakė, kad kažkas užsikišo, reikia atkasti trasą ir sutvarkyti. Jie iškasė griovelį, bet nieko nerado, pradėjo ginčytis. Kasė dviese ir dar padėjo viršininkas. Nukentėjusysis atėjo, kai buvo atkasę 3 metrų ilgio griovį per kastuvą gylio. Ginčas įvyko, nes atėjęs vyras neleido kasti. Nieko neatėmė, liepė nekasti. Jis kasė nusisukęs. Pamatė, kad viršininkas „nuskrido“. Nukentėjusysis stūmė kaltinamąjį, bet jis nematė, kas ten įvyko. Stūmimo nematė, matė kaip „perskrido“ per jį. „Nuskrido“ kokius 3 metrus. Jis pagriuvo. Kastuvas kur buvo, nežino,, turbūt rankoje. Viskas vyko labai greitai. Nukentėjusysis buvo lyg tai su šortais. Liepė nekasti ir viskas. Sakė reikia leidimų. A. J. nieko nedarė, atvažiavo policijos ir aplinkosaugos pareigūnai. A. J., kol atvažiavo pareigūnai, sakė nukentėjusiajam, kad ne jo valdose kasa ir viskas. Nukentėjusysis griebė už kastuvo, taip sakė viršininkas. Nukentėjusysis stovėjo toje vietoje, kur turėjo kasti. Nukentėjusysis griebė A. J. už kastuvo. Neleido jiems kasti. Jis buvo nusisukęs, nieko nematė, jam tik sakė kolega. Atėjo nukentėjusysis ,sakė nekasti, jis nusisukęs vis tiek kasė. Ką viršininkui darė, jis nematė, nes buvo nusisukęs ir kasė. Nukentėjusiojo koją matė, nieko ten nebuvo, tik kažkokia mėlyna dėmelė, bet kraujo nematė. Per jį nuvirto viršininkas, voliojosi.

Liudytojas R. K. parodė, kad A. J. yra įmonės, kurioje jis dirba, direktorius. 2020 m. rugpjūčio mėn. nuvažiavo prie tvenkinio ir norėjo atkasti vamzdį. Atėjo nukentėjusysis, neleido atkasti. Kilo konfliktas. Nukentėjusiajam buvo prakirsta koją. Pastūmė direktorių. Stūmė į krūtinę, abiem rankomis. Jis kasė kartu su jais. Pastūmė ir jis nugriuvo. Matė pastūmimą. Kur kastuvas buvo, nežino. Direktorius kasė pirmas, V. T. per vidurį, o jis paskutinis. Direktorius kasė atsisukęs į juos. Jie pasilenkę kasė duobę. Kaip nukentėjusiajam sužalojo koją ,nematė, nes kasė pasilenkę. Kai pastūmė, prasidėjo konfliktas. Virgis dar kasė, jis jau nebekasė. Neleido nukentėjusysis kasti, neleido ir viskas. Nuo sodybos galėjo būti 50 metrų, artimiausia ir buvo nukentėjusiojo sodyba. Nukentėjusysis liepė nekasti. Klausė ,ar turi leidimus. Direktorius sakė, kad turi, bet nerodė. Kasė visą laiką, kol atvyko pareigūnai. Jie tik atvažiavo ir atėjo nukentėjusysis, įvyko konfliktas. Po konflikto kasė toliau. Tada atvyko policijos pareigūnai ir uždraudė. Jis net nematė, kada sužalojo koją. Nežino, gal po konflikto sužalojo koją. Jie kasė iki atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas J. K. parodė, kad , kai jis dirbo policijoje, teko vykti į iškvietimą. Buvo Šiaulių VPK AVPK tyrėjas. Rugpjūčio mėnesį buvo iškvietimas, kad sužalojo koja kažkokiu įrankiu. Vyko į sodus (duomenys neskelbtini). Kaimo nepamena, gali būti (duomenys neskelbtini) soduose. Buvo ir kolegos, vyko ne vienas. Tiesa pasakius ,detaliai nepamena. Atvažiavo , buvo konfliktas, kas ką sakė, nepamena. Parodymus jis davėikiteisminio tyrimo metu, rašė tarnybinį pranešimą, juos tvirtina, jais galima remtis, nes dabar gerai nebeprisimena. Buvo sužalotas nukentėjusysis F. D.. Jei gerai pamena, su kastuvu jam sudavė kaltinamasis. Priežastis - dėl kasimo darbų. Negali pasakyti kas ten buvo, bet buvo atvykę kolegos ir iš kitų instituciją. Sužalotą koją rodė, bet nepamena. Kas jį sužalojo, F. D. nurodė kaltinamąjį A. J.. Kaltinamasis išsakė savo poziciją, bet konkrečiai ką, nepamena. Kad būtų skausmas kaltinamajam sukeltas ar sakė, nepamena. Viską nurodė savo pranešime( parodymuose). Fizinio skausmo neturėjo, jei taip parašė, taip ir buvo. Įvykio vietoje ,be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo ir daugiau žmonių. Buvo du darbininkai ir dar daugiau žmonių. Ar darbininkus klausinėjo , nepamena, bet turėjo apklausti. Įvykio vietoje buvo aplinkos apsaugos specialistai. Kaltinamasis A. J. buvo neramus. Buvo įsiaudrinęs. Po to nurimo ir paaiškino aplinkybes.

Kaltinamojo A. J. parodymai, kad jis tyčia su kastuvu nesužalojo nukentėjusiojo F. D., vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos versija, ir yra paneigti nuosekliais, vienodais nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti pagrindo nėra, bei kitais bylojes surinktais rašytiniais įrodymais. Pats kaltinamasis A. J. davė skirtingus parodymus apie įvykį, nurodydamas, kad F. D. atėjo ir bandė įgyvendinti savo tikslą, todėl čia buvo kaip ir jo gynyba. Jis pajuto stūmimą į nugarą, nugriuvo šalia kasamos duobės, griūdamas, netyčia galėjo kliudyti su kastuvu F. D. koją ir ją sužaloti.

Būtinoji gintis apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Byloje nėra įrodymų, kad buvo sukelta pavojinga situacija A. J., kad jam kilo reali grėsmė,kad jis turėjo gintis. Įvykio vietoje kaltinamasis buvo ne vienas, kartu su dviem darbininkais, nukentėjęs F. D. jokių priemonių ( įrankių),kuriais jį galėtų sužaloti, neturėjo. Tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas. Nors kaltinamasis A. J. teigė, kad nukentėjęs F. D. jį pastūmė, t.y. pajuto stūmimą į nugarą ,tačiau nukentėjęs F. D. parodė, kad jokio fizinio kontakto tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, jis jo nestūmė. Byloje buvo apklausti liudytojai R. K. ir V. T., kurie tuo metu dirbo pas kaltinamąjį A. J. . Todėl jų parodymai vertintini, kaip įmonės darbuotojų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ,ir siekė duoti darbdaviui palankius parodymus. Atsižvelgtina į tai, kad nesutampa kaltinamojo ir liudytojo parodymai apie stūmimą: ikiteisminio tyrimo metu, vykstant akistatai, įtariamasis A. J. tvirtino,kad pajuto smūgį į petį (t.1., b l.55-57), apklaustas įtariamuoju nurodė, kad tas jaunuolis jį apstūmė ar sudavė smūgį ( t.1., b.l.104-105), teisme kaltinamasis A. J. patvirtino, kad jis pajuto stūmimą į nugarą, nugriuvo šalia kasamos duobės, o liudytojas R. K. parodė, kad A. J. kartu kasė su jais, jis matė pastūmimą, F. D. direktorių stūmė į krūtinę abiem rankomis, ir jis nugriuvo. Liudytojas V. T. parodė, kad jis kasė duobę nusisukęs, stūmimo nematė, matė , kad A. J. pagriuvo.

Liudytojas J. K. patvirtino, kad ji, kaip policijos pareigūnas, buvo nuvykęs į įvykio vietą , ir nukentėjęs F. D. nurodė kaltinamąjį A. J., kuris jį sužalojo su kastuvu, priežastis - dėl kasimo darbų. Teisme jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis, apklaustas liudytoju, patvirtino, kad matė ant F. D. dešinės kojos blauzdos vidinėje pusėje šviežią įbrėžimą, kuris galėjo atsirasti, kai jam A. J. trenkė su kastuvu. Įvykio vietoje A. J. nesiskundė, kad jis būtų sužalotas, nieko neužsiminė, kad jam buvo suduotas smūgis, jo darbuotojai taip pat nieko nesakė, ant to vyriškio akivaizdžių sužalojimų matomose kūno vietose nebuvo ( t.1., b.l.90-91).

Nukentėjęs F. D. patvirtino, kad jis A. J. nestūmė, su kastuvu A. J. jam sudavė tyčia , o ne griūdamas, ir sužalojo koją. Ikiteisminio tyrimo metu, vykstant akistatai, nukentėjęs parodė,kad jam kastuvu A. J. sudavė skambučio į BPC ( t.1.b.l.24-25) metu (t.1., b.l.55-57). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko nukentėjęs F. D. būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį A. J., jam pakenkti, jie ankčiau nebuvo pažįstami, tarp jų anksčiau piktumų ar nesutarimų nebuvo, nukentėjęs civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusiojo F. D. parodymus, kad su kastuvu jį sužalojo A. J., patvirtina ir rašytiniai įrodymai:

F. D. 2020-08-11 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020-08-11 apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), lauke, įvykus konfliktui, nepažįstamas asmuo vieną kartą kastuvu trenkė jam į dešinę koją, sukeldamas dizinį skausmą. Prašo nubausti jį užpuolusį asmenį. (b.l. 29-33).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0120000431599) nurodyta, jog 2020-08-11 16.58 val. gautas F. D. pranešimas, kad sodų gyventojas valstybinėje žemėje ruošiasi kasti griovį, jokių leidimų nerodo, vyksta konfliktas, trenkė pranešėjui kastuvu. Papildoma informacija apie patikrinimą - 2020-08-11 apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), lauke, prie namo įvykus žodiniam konfliktui, A. J. vieną kartą kastuvu trenkė F. D. į koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b.l. 17-20).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020-08-21 rašte "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, jog pateikiamas Bendrojo pagalbos centro 2020-08-11 16.55 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas telefoninis pranešimas. (b.l. 23).

2020-08-25 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinęs vyras, prisistatęs F. D. sako, jog nori išsikviesti pareigūnus, nes žmonės per valdišką kelią žada kasti griovį, jokių dokumentų nepateikia, teigia, jog su kastuvu dabar trenkė ką tik.(b.l. 24-26).

2020-08-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Tarp kelio ir užtvaru atitvertos teritorijos matomas iškastas gruntas, šalia supiltas iškastų žemių sluoksnis, ant jų padėtas kastuvas. Įyykio vietos apžiūros metu paimtas kastuvas. (b.l. 36-42).

Specialisto išvadoje Nr. G 1025/2020(04) nurodyta, kad F. D. padarytas nubrozdinimas dešinės blauzdos vidinėje pusėje. Rastas sužalojimas padarytas paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu. F. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 75).

Visais šiais įrodymais nustatyta, kad A. J. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veika. Kaltinamojo A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas t. y. tyčia suduodamas kastuvu vieną smūgį nukentėjusiajam F. D. į koją , taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą-nubrozdinimą dešinės blauzdos vidinėje pusėje .

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš sunkinančių aplinkybių šalintina tai, kad , jog nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistu, nes jis buvo teistas už neatsargų nusikaltimą , baudą sumokėjo, todėl teistumo neturi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. J. teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l.128-129,154-168), padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka baustas (1t., b. l. 130-145), dirba (1t., b. l. 146), Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyviosios priežiūros (BK 48 straipsnis).

A. J. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 120-121) palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299,301-307,312-313str.str.teismas

nusprendžia:

pripažinti A. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios..

Daiktinius įrodymus : metalinį kastuvą, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su garso įrašu, 1 vnt. palikti prie baudžiamosios bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.