Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas atsiliepimo į atsakovo priešieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB „Magneta Cargo“ ir „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk 2014 m. kovo 24 d. buvo sudarytas Ekspedijavimo užsakymas Nr. M-009/13/14, pagal kurį „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk (vežėjas) įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Čekija-Rusija, o atsakovas už suteiktas vežimo paslaugas sumokėti 2 400 Eur (b. l. 8-10). Byloje esantis CMR važtaraštis Nr. CZ RV 2444378 patvirtina, kad vežimo paslaugos buvo suteiktos (b. l. 13-15). „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk 2014 m. balandžio 7 d. už suteiktas vežimo paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 23/04/2014 dėl 2 400 Eur sumos sumokėjimo (b. l. 11-12). Tarp „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk ir ieškovo UAB „Tradela“ 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. TR14-2014/09/25-I, pagal kurią pradinis kreditorius „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk perleido naujajam kreditoriui – ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą sutinkamai su Reikalavimo perleidimo sutarties Priėmimo-perdavimo aktuose išvardintais dokumentais bei pateikta informacija, taip pat perleido teises, susijusias su perleistu reikalavimu, tarp jų ir teisę į metines palūkanas (b. l. 6) (sutarties 1 punktas). Iš teismui pateikto Skolos priėmimo-perdavimo akto Nr. 09/25/01 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TR14 2014/09/25-1 matyti, kad perleidžiamo reikalavimo suma – 2 400 Eur, dokumentai – sąskaita-faktūra Nr. 23/04/2014, užsakymas Nr. M-009/13/14, CMR Nr. 2444378 (b. l. 7). Atsakovas nesutinka mokėti ieškovui įsiskolinimo, nurodydamas, kad ieškovas, kaip reikalavimo teisės perėmėjas, turi atlyginti atsakovo patirtus 3 090 Eur dydžio nuostolius dėl „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk netinkamo įsipareigojimų pagal Ekspedijavimo užsakymą Nr. M-009/13/14 vykdymą, o būtent dėl to, kad „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk krovinio muitinės procedūras atliko kitoje muitinės tarpininko ir ekspedijavimo įmonėje (turėjo atlikti „Spedika“, Brzeska g. 126, 21-500 Biala Podliaska, Lenkija), taip pat nebuvo laikomasi sąlygos vežti krovinį per užsakyme numatytą pasienio punktą (PL/B: Koroszczyn/Kozlovici PL301040). Atsakovas 2014 m. balandžio 18 d. pateikė „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk Debeto avizą, kurioje nurodė, kad dėl jo kaltės (instrukcijų nesilaikymo) krovinio savininkas patyrė 3 090 Eur nuostolius, kuriuos UAB „Magneta Cargo“ turi atlyginti, dėl to išskaičiuoja „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk mokėtiną 2 400 Eur sumą, o dėl likusios (690 Eur) pateiks sąskaitą (b. l. 42-43). „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk 2014 m. balandžio 25 d. atsiliepime į atsakovo raštą nurodė, kad 3 090 Eur suma yra nepagrįsta, kadangi muitinės procedūras atliko pažįstamoje ekspedijavimo įmonėje, mokestį už muitinės procedūrą sumokėjo savo lėšomis ir nepriskaičiavo jo atsakovui (b. l. 45). Pažymėjo, kad debetas nėra faktinis krovinio savininko finansinis nuostolis. Atsakovas 2014 m. gegužės 30 d. Debeto viza pakartotinai kreipėsi į „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk dėl nuostolių atlyginimo (b. l. 46-49). Nurodė, kad krovinio savininkas pateikė visas instrukcijas muitinės tarpininkams, su kuriais yra sudaręs sutartį, ir nurodė, kurie duomenys turi būti pakeisti CMR važtaraštyje. Pažymėjo, kad vežėjas nepaisė ekspeditoriaus pastabų, dėl to visas krovinys buvo pristatytas į netinkamą muitinės įstaigą; muitinės procedūros jau buvo apmokėtos, todėl krovinio gavėjas buvo priverstas atlikti papildomus mokėjimus kitam muitinės postui, taip pat buvo priverstas sudaryti sutartį su muitinės tarpininkais, dėl ko privalėjo padengti papildomas išlaidas; gavėjas dėl šios priežasties buvo priverstas užsakyti transportą vidaus pervežimui, nes kabotažiniai pervežimai yra draudžiami ir baudžiami (b. l. 48-49). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. kovo 14 d. tarp ConfiTrade GmbH ir UAB „Verslo era“ buvo sudaryta Vežimo sutartis, pagal kurią UAB „Verslo era“ įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Čekija-Rusija (Plana nad Luznici – Sankt Peterburgas) (b. l. 51-54). ConfiTrade GmbH 2014 m. balandžio 4 d. pateikė UAB „Verslo era“ pretenziją dėl 3 090 Eur nuostolių atlyginimo, kurie buvo patirti dėl to, jog buvo pažeistos vežimo sąlygos: krovinys turėjo būti išmuitintas ekspedijavimo įmonėje „Spedika“, Brzeska g. 126, 21-500, Palenkės Biala, Lenkija, taip pat nebuvo laikomasi sąlygos vežti krovinį per pasienio punktą PL/B Koroszczyn/Kozlovici PL301040 ir išrašė UAB „Verslo era“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 141404 dėl 3 090 Eur sumos sumokėjimo (b. l. 56-59). Tarp ConfiTrade GmbH ir UAB „Verslo era“ 2014 m. balandžio 29 d. buvo pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų aktas Nr. 14/04/26-1, kuriuo minėtos įmonės užskaitė viena kitos įsiskolinimus – UAB „Verslo era“ užskaitė ConfiTrade GmbH 3 090 Eur įsiskolinimą, o ConfiTrade GmbH – UAB „Verslo era“ 3 090 Eur nuostolių įsiskolinimą (b. l. 59-61). Kadangi tarp UAB „Verslo era“ ir atsakovo 2014 m. kovo 20 d. buvo sudarytas Užsakymas Nr. 15-2014, kuriuo atsakovas maršrutu Madeta Plana nad Luznici, Čekija – Sankt Peterburgas, Rusija, įsipareigojo pervežti krovinį (20 000 kg sviesto) (b. l. 62), 2014 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo era“ pateikė atsakovui pretenziją Nr. 14-05/05/1 dėl 3 090 Eur nuostolių atlyginimo, kadangi nebuvo laikytasi nurodymų dėl krovinio gabenimo ir jo išmuitinimo – krovinys buvo išmuitintas kitoje ekspedicijoje, dėl ko krovinio savininkas patyrė minėto dydžio nuostolius (b. l. 63). Atsakovas 2015 m. sausio 19 d. raštu kreipėsi į „Spedika“, prašydamas nurodyti ar laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. (imtinai) pas minėtą įmonę muitinės formalumams atlikti buvo atvykusi transporto priemonė, valst. Nr. WLS 06988/WLS55AP, vežėjas „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk su sviesto kroviniu iš MADETA, Plana nad Luznici, Čekija (b. l. 64-65). „Spedika“ 2015 m. sausio 22 d. raštu nurodė, kad nurodytu laikotarpiu pas ją nebuvo tvarkomi įmonei „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk priklausančios transporto priemonės, valst. Nr. WLS 06988/WLS55AP, formalumai, nors pagal 2014 m. kovo 26 d. iš atsakovo gautą raštą jie buvo informuoti, kad tokia transporto priemonė pas juos turėtų atvykti (b. l. 66-67). Atsakovui atsiųstame 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakyme į elektroninį laišką ConfiTrade GmbH nurodė, kad patvirtina, kad dėl nurodyto dalyko patyrė 3 090 Eur vertės papildomų išlaidų bei kad visi su šiuo procesu susiję turimi dokumentai anksčiau buvo tvarkomi UAB „Verslo era“ (b. l. 99-100).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 286,72 Lt (2 400 Eur) skolą, kuria grindžia 2014 m. kovo 24 d. Ekspedijavimo užsakymu Nr. M-009/13/14, sudarytu tarp „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk ir atsakovo bei 2014 m. rugsėjo 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TR14-2014/09/25-I, sudaryta tarp „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk ir ieškovo.

Pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad krovinio pervežimui maršrutu Čekija-Rusija taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), nes 2014 m. kovo 24 d. Ekspedijavimo užsakymu Nr. M-009/13/14 „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk įsipareigojo pervežti krovinį iš MADETA Plana nad Luznici (Čekijos) į Sankt Peterburgą (Rusija), sausumos keliu, laikydamasis užsakyme ir CMR važtaraštyje nustatytų sąlygų, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, o atsakovas UAB „Magneta Cargo“ (ekspeditorius-vežėjas pagal sutartį tarp jo ir UAB „Verslo era“) įsipareigojo sumokėti už jo pervežimą (CMR konvencijos 1 straipsnis). Pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalį krovinio vežimas laikomas baigtas iškrovus krovinį. Byloje nėra ginčo, kad „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk įvykdė su atsakovu pasirašytą Ekspedijavimo užsakymą ir pervežė krovinį sulygtu maršrutu bei perdavė jį krovinio gavėjui. „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk už suteiktas vežimo paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 23/04/2014 dėl 2 400 Eur sumos sumokėjimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas šį įsiskolinimą būtų padengęs nėra (CPK 178 straipsnis). „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk 2014 m. rugsėjo 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TR14-2014/09/25-I perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui UAB „Tradela“, todėl darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo pradiniam kreditoriui „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk nesumokėtą ir ieškovui perleistą atsakovo 2 400 Eur dydžio įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl reikalavimo perleidimo fakto, jo apimties, skolos dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 400 Eur skolą už krovinio vežimo paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 307,86 Lt (89,16 Eur) palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. (226 dienos), taikant 6 procentų palūkanų normą nuo nesumokėtos įsiskolinimo sumos (b. l. 2). Byloje ginčo dėl palūkanų priteisimo, taip pat jų dydžio nėra.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam 89,16 Eur už pavėluotą atsiskaitymą yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 489,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3 090 Eur nuostolių atlyginimą dėl to, jog „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk netinkamai įvykdė Ekspedijavimo užsakymu Nr. M-009/13/14 numatytus įsipareigojimus, t. y. kad „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk krovinio muitinės procedūras atliko kitoje muitinės tarpininko ir ekspedijavimo įmonėje (turėjo atlikti „Spedika“, Brzeska g. 126, 21-500 Biala Podliaska, Lenkija), taip pat nesilaikė įsipareigojimo vežti krovinį per užsakyme numatytą pasienio punktą (PL/B: Koroszczyn/Kozlovici PL301040). Nurodo, kad sudarytų sutarčių pagrindu ConfiTrade GmbH patirtus 3 090 Eur dydžio nuostolius atlygino UAB „Verslo era“, kuri pareiškė reikalavimą atsakovui UAB „Magneta Cargo“, kuris pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk, kaip atsakingam už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

CK 6.107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk ir ieškovo UAB „Tradela“ 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. TR14-2014/09/25-I, darytina išvada, kad atsakovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstai reiškia UAB „Tradela“, kaip pradinio kreditoriaus teisių ir pareigų perėmėjui pagal tarp „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk ir atsakovo sudarytą Ekspedijavimo užsakymą Nr. M-009/13/14. Ginčo byloje dėl to nėra.

Visų pirma, nagrinėjamu atveju, atsakovui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš vežėjo, svarbu nustatyti šiems teisiniams santykiams taikytinas teisės normas. CMR konvencijos IV skyriaus „Vežėjo atsakomybė“ 17 straipsnio 1 dalis reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio ar jo dalies praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip vežėjo, atsakomybės klausimas kilo dėl nuostolių atlyginimo už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, susijusių su muitinės procedūrų atlikimu ne sutartoje vietoje ir krovinio vežimu ne per numatytą pasienio punktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju CMR konvencija nereglamentuoja nuostolių atlyginimo klausimo (jų dydžio, atleidimo nuo jų, mažinimo), todėl šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo, taikytina ne CMR konvencija, bet nacionalinė teisė, kuri nustatoma pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (toliau – Reglamentas) arba 1980 m. Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Romos konvencija), priklausomai nuo to, kuriuo laikotarpiu susiklostė analizuojami teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Romos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė, ją pasirašydama 2005 m. balandžio 14 d., galiojo iki 2009 m. gruodžio 17 d., todėl byloje kilusiam ginčui dėl vežimo sutarties, sudarytos 2014 m. kovo 24 d., taikytinos Reglamento nuostatos. Reglamentu pirmenybė suteikiama šalių pasirinktos teisės taikymui – jo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Taikytinos teisės pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai išreikštas sutarties sąlygose arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys gali pasirinkti taikytiną teisę visai sutarčiai arba tik atskirai jos daliai.

2014 m. kovo 24 d. Ekspedijavimo užsakyme Ne. M-009/13/14 numatyta, kad „visi ginčai, susiję su šiuo ekspedijavimo užsakymu sprendžiami geranoriškai abiejų šalių susitarimu. Kitu atveju ginčas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto rajoniniame teisme pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus“. Taigi šalių pasirinkimas taikyti Lietuvos teisę jų sudarytoje sutartyje išreikštas aiškiai, todėl ji byloje taikytina, o būtent – CK nuostatos, reglamentuojančios vežimo teisinius santykius (CK 6.807-6.823 straipsniai) bei sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas ir jų taikymą (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.256-6.262 straipsniai).

CK 6.817 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Kaltės klausimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas) (šiuo atveju ieškovas, kuris užsiima krovinių pervežimo verslu), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo prašomų atlyginti nuostolių ir jų dydžio. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Atsakovas 3 090 Eur nuostolių atsiradimą grindžia tuo, jog minėto dydžio nuostolius patyrė ConfiTrade GmbH, kuriuos jam atlygino UAB „Verslo era“ sudengus tarpusavio įsiskolinimus, o UAB „Verslo era“ dėl atlygintų nuostolių pateikė pretenziją atsakovui, kuris prašo juos atlyginti iš ieškovo kaip „ELD-TRANS“ Elzbieta Fedoruk teisių ir pareigų perėmėjo. Ieškovas su atlygintinais nuostoliais ir jų dydžiu nesutinka, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė priminių dokumentų, pagrindžiančių nuostolius ir jų dydį dėl papildomų muitinės procedūrų atlikimo, yra tik kitų vežėjų tarpiniai tarpusavio užsiskaitymo aktai, tačiau ne pradinio siuntėjo ar galutinio gavėjo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuostolius ir jų dydį.